Kulautuvos vaikų ligoninės istorija ir dabartis

Kulautuva, įsikūrusi Kauno rajone, turi turtingą istoriją, susijusią su vaikų sveikatos priežiūra. Šiame miestelyje ilgą laiką veikė vaikų tuberkuliozės ligoninė, vėliau tapusi reabilitacijos įstaiga. Šiandien buvusios ligoninės patalpos tarnauja naujam tikslui - suteikia prieglobstį karo pabėgėliams iš Ukrainos. Šiame straipsnyje apžvelgiama Kulautuvos vaikų ligoninės istorija, jos veikla ir dabartinė situacija.

Istorija ir veikla

Kulautuvos vaikų tuberkuliozės ligoninė veikė Kurhauzo patalpose, 4,5 hektaro ploto sklype. Vėliau ši vaikų sanatorija buvo perduota apskričiai. Ligoninė specializavosi vaikų, sergančių tuberkulioze, gydyme ir reabilitacijoje. Joje buvo ne tik gydomosios patalpos, bet ir klasės, sporto salė, kur mažieji pacientai galėjo mokytis ir sportuoti.

Vadovybės skandalas

Pirmą kartą 25 metus ligoninei vadovavusi V.Baravykienė iš užimamų pareigų buvo atleista 2006 metais. Tuomet skandalą sukėlė viešumoje pasirodžiusios audito išvados, kuriose buvo nurodyta, kad ligoninės vadovė sau ir keliems administracijos darbuotojams buvo skyrusi didelius priedus prie atlyginimo. Susumavus atlygį už pagrindinį darbą, antraeiles pareigas ir papildomus darbus, ligoninės vyriausiosios gydytojos atlyginimas buvo apie 8 tūkst., jos pavaduotojos gydymo reikalams - nuo 9 iki 15 tūkst. Teismas įpareigojo sugrąžinti vadovę į darbą bei išmokėti kompensacijas. Klaipėdos apskrities administracija įsipareigojo medikei išmokėti 130 tūkst. litų už priverstines pravaikštas. "Pasiekta taikos sutartis, suderėjome šią sumą išmokėti per dvejus metus. Sprendimą dėl atleidimo priėmė apskrities vadovai, o sumokėti teks Tuberkuliozės ligoninei. Jai būtų per didelė našta.

Ligoninės uždarymas ir naujas gyvenimas

2018 metais Kulautuvos vaikų tuberkuliozės ligoninė - sanatorija buvo uždaryta. Tačiau patalpos neliko tuščios. Per pirmąją Covid-19 pandemijos bangą čia buvo planuojama apgyvendinti tuos ligonius, kurie neturi sąlygų izoliuotis, tad Kauno savivaldybė buvo pasirūpinusi remontu.

Karo pabėgėlių priėmimas

Rusijos karinė agresija Ukrainoje privertė tūkstančius žmonių palikti savo namus ir ieškoti prieglobsčio kitose šalyse. Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys, priėmė karo pabėgėlius iš Ukrainos. Buvusioje Kulautuvos vaikų tuberkuliozės ligoninėje apsigyveno keli šimtai karo pabėgėlių iš Ukrainos.

Taip pat skaitykite: Iššūkiai vaikų globos sistemoje

Vaikų apgyvendinimas

Kauno savivaldybė, kuriai priklauso patalpos, nusprendė čia apgyvendinti iš karo apimtos Ukrainos evakuojamus vaikus. Planuojama, kad čia galės gyventi bei mokytis apie 300 vaikų. Savaitės pabaigoje į Kulautuvą atvyko pirmieji pabėgėliai - virš devynių dešimčių Vinycios globos namų ugdytinių bei apie dešimt darbuotojų. Kauno savivaldybė nurodo, kad tai Rusijos kariuomenės intensyviai apšaudomo Vinycios miesto globos namų auklėtiniai.

Pasiruošimas priėmimui

Prieš atvykstant pirmiesiems pabėgėliams buvusiose ligoninės patalpose dirbo nemažos savanorių bei komunalinių tarnybų darbuotojų pajėgos, prisidėjo ir vietos bendruomenė. Patalpos, kuriose jau apsigyveno evakuotų globos namų auklėtiniai, nebuvo apleistos.

Ugdymas ir integracija

Buvusioje ligoninėje apgyvendinti vaikai čia pat ir mokysis. Sporto salė bei klasės čia jau buvo įrengtos anksčiau, jose mokėsi mažieji pacientai. Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė portalui „Delfi“ sakė, kad pagalbą iš Ukrainos atvykstantiems vaikams suteiks A. Puškino gimnazijos pedagogai, kasdien po pietų vyksiantys į Kulautuvą. Planuojama pasitelkti ir Ukrainoje mokytojais dirbusius pabėgėlius, juos įdarbinti švietimo įstaigose, kurias jau papildo vaikai iš karo draskomos šalies. Tačiau šiuo metu įstatymai neleidžia ukrainiečių pedagogų įdarbinti mokytojais, nes vienas reikalavimų - mokėti lietuvių kalbą. Kol ieškoma politinio sprendimo, švietimo įstaigos rado išeitį - ukrainiečius mokytojus rengiamasi įdarbinti ne mokytojais, bet jų padėjėjais, nes šiam darbui nebūtina mokėti valstybinę kalbą.

Kauno klinikos: Daugiau nei gydymo įstaiga

Kauno klinikos, viena didžiausių gydymo įstaigų Lietuvoje, yra ne tik medicinos centras, bet ir kompleksinė sistema, apimanti įvairias sritis - nuo pacientų aptarnavimo iki mokslinių tyrimų.

Darbuotojų skaičius ir funkcijos

Klinikose dirba net 7500 darbuotojų: 2000 gydytojų, apie 1000 gydytojų rezidentų ir 3000 slaugytojų. Dar daugiau negu 1000 darbuotojų yra nemedicininis personalas. Dalis šių žmonių užtikrina, kad pacientai miegotų švariose lovose, vilkėtų švarias pižamas, o medikai dėvėtų tvarkingas darbo uniformas, kiti gi pasirūpina pacientų ir klinikos darbuotojų mityba, o po to - ir nurinktų indų švara. Be abejo, yra ir daugiau žmonių, kurie nepastebimai pacientams užtikrina sklandžią milžiniškų klinikų veiklą.

Taip pat skaitykite: Apie „Misija Laplandija“

Lopšelis-darželis "Lašeliai"

Ne visi žino, kad klinikose yra ne tik gydymo, mokslinių tyrimų padaliniai, laboratorijos, bet netgi tokia įstaiga, kaip lopšelis-darželis „Lašeliai“. Prieš kone trejus metus duris atvėręs lopšelis-darželis - pirmasis toks Lietuvoje, skirtas Kauno klinikų ir LSMU darbuotojų mažyliams. Taigi, kol jų tėveliai rūpinasi pacientų sveikata, vaikučiai ugdomi netoliese.

Skalbykla

Kauno klinikų miestelyje veikia ir didžiulė skalbykla, kurioje skalbiama pacientų patalynė, pižamos, medikų darbo drabužiai. Skalbiniai čia atkeliauja iš visų klinikų padalinių, įskaitant Romainių ligoninę, Kulautuvos reabilitacijos ligoninę ar minėtąjį lopšelį-darželį. Jie atvežami arba antžeminiu transportu, arba po klinikomis esančiu didžiuliu tuneliu. „Per parą išskalbiame apie 4,5-5,7 tonos skalbinių. Skalbykloje dirba 36 žmonės. Pamaina trunka 8 val.“, - pasakojo skalbyklą portalui „Delfi“ aprodęs Aprūpinimo ir socialinių paslaugų tarnybos laikinai einantis skalbyklos vadovo pareigas Kęstutis Vaškevičius. Atvežti į skalbyklą skalbiniai išrūšiuojami pagal spalvas ir temperatūrą, kurios reikia skalbimui, tada keliauja į milžinišką tunelinę skalbimo mašiną, turinčią 13 kamerų, dirbančių be paliovos - vienose skalbiniai mirkomi, kitose - skalaujami ir pan. Kol per visas kameras skalbiniai praeina, užtrunka apie 1 valandą. Skalbimui reikalinga chemija (pastaruoju metu naudojama pažymėta „Ecolabel“ ženklu) dozuojama automatiškai. Kaip vyksta skalbimas ar skalavimas, galima stebėti nuotoliniu būdu išmaniaisiais prietaisais, kurie dienai baigiantis parodo duomenis, kiek iš viso išskalbta skalbinių, kiek jiems sunaudota chemijos ir vandens. Kas 4 minutes vienoje tunelinės skalbimo mašinos pusėje įdedama apie 50 kg svorio skalbinių ir kas 4 minutes kitame gale iškrenta anksčiau įdėti jau išskalbti skalbiniai. Skalbykloje šalia tunelinės stovi ir dar pora papildomų skalbimo mašinų, kuriose pakartotinai perskalbiami nešvaresni skalbiniai, pvz., su kraujo dėmėmis, atkeliavę į skalbyklą iš operacinių. Išskalbti skalbiniai gręžiami grąžto principu ir supresuojami į savotišką skalbinių „tabletę“.

Medikų rūbai išpučiami garais. Vėliau skalbiniai lyginami. Paklodės perleidžiamos pro lyginimo presą, skalbyklos personalui atidžiai sekant, kad viskas būtų tvarkinga. Ypač įdomus medikų uniformų lyginimas: jomis aprengiami specialūs manekenai ir drabužiai išpučiami iš vidaus garais - taip sėkmingai išsilygina nelygumai. Stebint tokio prietaiso darbą ne vienam kyla mintis: kaip gera būtų tokį turėti namuose. Taip pat yra specialus apykaklių lyginimo įrenginys. Vėliau, jeigu reikia, tai, kas ne visai gerai išsilygino, tai pataiso čia pat dirbantis personalas paprasčiausiais lygintuvais.

Maisto gamybos cechas

Kauno klinikos turi ne tik savą skalbyklą, vaikų darželį, bet ir maisto gaminimo cechą. Visas maistas gaminamas vietoje, o ne perkamas iš išorinių tiekėjų, kaip daugumoje kitų gydymo įstaigų. Portalas „Delfi“ jau minėjo, kad pacientams maistas išvežiojamas tuneliais specialiu elektriniu traukinuku, prie kurio kabinasi specialūs vežimėliai-konteineriai su padėklais. Kiekviename vežimėlyje telpa po 24-30 padėklų su maistu. Kasdien maistą vežioja po 5 tokius traukinukus. Maistui skirti vežioti vežimėliai-konteineriai, kuriuos Kauno klinikos naudoja jau penktus metus, yra ypatingi. Jie - dvipusiai: vienoje pusėje maistas šildomas, kitoje - priešingai šaldomas. Kaip portalui „Delfi“ pasakojo Kauno klinikų Bendrųjų paslaugų ir maitinimo tarnybos vadovė Diana Sokolovienė, iš pradžių visas pagamintas maistas išporcijuojamas. Šį darbą vienu metu atlieka 28 maisto išdavėjai ir dar kokie 5 pagalbiniai darbuotojai. Padėklai su išporcijuotu maistu kraunami į vežimėlius: vienur dedami pusryčiai, kitur - pietūs, kitur - vakarienė. Jeigu maistas turi būti šaltas, jis kraunamas į šaltąją pusę, kur yra palaikoma šaldytuvo temperatūra - maždaug 6 laipsniai. Maistas, kurį reikia pristatyti šiltą, keliauja į šildymo pusę. Čia temperatūra siekia 130 laipsnių, taigi išporcijuotas maistas dar ir papildomai pašyla. Jeigu niekas neatidaro vežimėlio durų, reikiamos temperatūros maistas išlieka apie porą valandų.

Meniu sudaro 3 savaitėms. Kauno klinikų maisto gamybos cecho darbo apimtys didžiulės. Kasdien čia pagaminama daugiau negu 1800 maisto porcijų, iš kurių klinikoms tenka maždaug 1600, likusios keliauja į filialus ir minėtąjį vaikų lopšelį-darželį. „Turime virš 50 dietų, kurias dietistai sudaro pagal amžiaus kategorijas, pagal ligas, atsižvelgiant ar maistas turi būti vegetariškas ir pan. Pas mus dirba 6 dietistai, kurie sudaro meniu pagal tam tikros dietos specifiką, kad atitiktų energetinė maisto vertė, baltymų, riebalų ir angliavandenių santykis. Dietistai atsižvelgia į tai, kiek žmogus turi gauti maisto medžiagų per pusryčius, pietus ir vakarienę, ko negali gauti, ko reikėtų daugiau. Šių metų naujovė Kauno klinikose yra ta, kad jau turime net 3 savaičių meniu. Tai yra, meniu sudaromas ne kas savaitę, kaip anksčiau ir tą patį patiekalą žmogus gauna ne kiekvieną pirmadienį, bet kas ketvirtą savaitę“, - džiaugėsi D. Sokolovienė. Beveik visas maistas gaminamas vietoje, tik duona nekepama. Nemažai maisto ruošiama didžiuliuose katiluose. Didžiausio talpa - 400 litrų. Čia verdama pagrindinė sriuba. Katilai naudojami sriuboms, troškiniams, košėms virti, juose, anot D. Sokolovienės, net minkoma varškėčių tešla. Tokie didžiuliai katilai, kuriuose galima automatizuotai reguliuoti reikiamą vandens kiekį ir kitus parametrus, gerokai palengvino maisto ruošimą. Kuomet pacientai pavalgo, padėklai su nešvariais indais grįžta į tame pačiame maisto gaminimo ceche esančią plovyklą, kur stovi automatinė indų plovimo mašina ir dirba apie 10 žmonių. Padėklai dedami ant konvejerio, ant jų esantys įrankiai pritraukiami specialiais magnetais - taigi žmonėms nė nereikia prie jų liestis, o padėklai nuslenka į jiems skirtas vietas.

Taip pat skaitykite: Prekyba žmonėmis ir moterimis: apžvalga

Retų ligų centrai Kauno klinikose

Kauno klinikos yra viena iš pirmaujančių gydymo įstaigų Lietuvoje, teikiančių specializuotą pagalbą pacientams, sergantiems retomis ligomis. Klinikose veikia keli Retų ligų centrai, kurie specializuojasi įvairiose srityse.

Retų akių ligų centras

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Retų akių ligų centras (toliau - Retų akių ligų centras) įsteigtas 2015 m. rugsėjo 25 d. generalinio direktoriaus įsakymu Nr. Sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos tiriant ir gydant sergančiuosius 824 retomis akių ligomis.

Retų akių ligų centrą sudaro Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akių ligų klinika (toliau - Akių ligų klinika).

Kartą per mėnesį (kiekvieno mėnesio paskutinį trečiadienį) organizuojami gydytojų oftalmologų ir kitų sričių specialist konsiliumai pacientams, kurie serga retomis sunkios eigos akių ligomis.

Retų akių ligų centro personalas:

• Vadovė prof. Žaliūnienė Dalia, gyd. oftalmologas, profesorius, habil. dr. El. p.
• Gyd. Jankauskienė Jūratė, gyd. El. p.
• Gyd. Jarušaitienė Dalia, gyd. El. p.
• Gyd. Jašinskas Vytautas, gyd. El. p.
• Doc. dr. Kuzmienė Loreta, gyd. El. p.
• Dr. Liutkevičienė Rasa, gyd. El. p.
• Gyd. Glebauskienė Brigita, gyd. El. p.
• Gyd. Balčiūnienė Vilma Jūratė, gyd. El. p.
• Dr. Piškinienė Raimonda, gyd. El. p.
• Doc. R. Žemaitienė Reda, gyd. El. p.
• Gyd. Miniauskienė Goda, gyd. El. p.
• Dr. Buteikienė Dovilė, gyd. El. p.
• Gyd. Stanislovaitienė Daiva, gyd. El. p.
• Doc. R. Trumpaitis Jurgis, gyd. El. p.
• Gyd. Puodžiuvienė Edita, gyd. El. p.
• Dr. Kručaitė Agnė, gyd. El. p.
• Gyd. Špečkauskas Martynas, gyd. El. p.
• Gyd. Gelžinis Arvydas, gyd. El. p.

Kontaktai: 8 37 326771, el. p. 8 37 327024, el. p. 8 37 326246, el. p. 8 37 326775, el. p. 8 37 326811, el. p. 8 37 326551, el. p. 8 37 326234, el. p. 8 37 327092, el. p. 8 37 327384, el. p.

Retų akių ligų centras bendradarbiauja su Centogene laboratorija Vokietijoje. Lietuvos Nacionalinių referencijos centrų koordinavimo tarybos sprendimu, 2015 m.

Svarbu žinoti, kad Retų ir nediagnozuotų ligų koordinacinis centras nėra atskiras klinikinis padalinys, todėl į jį tiesiogiai registruotis nėra galimybės.

Nuo 2017 m. Kauno klinikos sėkmingai bendradarbiauja su Europos referencijos tinklais (ERT), vienijančiais geriausius Europos retų ligų centrus: ERN EURACAN (Reti solidiniai suaugusiųjų navikai), ERN-EYE (Retos akių ligos), ERN-SKIN (Retos odos ligos), ENDO-ERN (Retos endokrininės ligos). Nuo 2019 m. Kauno klinikos tapo dar devynių skirtingų sričių ERT nariais: ERN RARE LIVER (Retos kepenų ligos), ERN RITA (Retos imuninės ligos), ERN LUNG (Retos plaučių ligos), ERN BOND (Retos kaulų ligos), ERN GUARD HEART (Retos širdies ligos), ERN ERNICA (Retos įgimtos virškinamojo trakto ligos), ERN EpiCARE (Retos epilepsijos), ERN EURO-NMD (Retos nervų ir raumenų ligos), ERN ReCONNET (Retos jungiamojo audinio ligos).

Europos Sąjungoje retos ligos paskelbtos prioritetine gyventojų sveikatos priežiūros sritimi. Vadovė prof. El. Retoms priskiriamos tos ligos, kuriomis serga ne daugiau kaip 5 iš 10 000 (arba 1 iš 2000) žmonių (informacija apie retas ligas: www.orpha.net). Nors ligos yra retos, tačiau jomis sergančių pacientų gana daug: atsižvelgiant į pasaulinę statistiką, Lietuvoje galėtų būti apie 200 tūkstančių su reta liga susidūrusių pacientų, t. y. apie 6 proc. populiacijos. Retos ligos gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, nors daugelis jų prasideda vaikystėje ir dažnai siejasi su genetine kilme, tačiau nemaža jų dalis yra įgytos ir pasireiškia vėliau. Dažnai retos ligos yra lėtinės ir pažeidžia daugiau nei vieną organizmo sistemą, ir šie pažeidimai gali pasireikšti ne vienu metu, todėl neretai prireikia laiko, kol pagal progresuojančius ligos požymius nustatoma galutinė retos ligos diagnozė. Yra retų ligų, kurias patyrę specialistai atpažįsta greitai.

El. p. El. p. Žemaitienė Reda, gyd. Žaliūnienė Dalia, gyd. Vaičiulienė Renata, gyd. Janulevičienė Ingrida, gyd. Jašinskas Vytautas, gyd. oftalmologas, profesorius, habil. Jankauskienė Jūratė, gyd. Kuzmienė Loreta, gyd. Trumpaitis Jurgis, gyd. Puodžiuvienė Edita, gyd. Piškinienė Raimonda, gyd. Balčiūnienė Vilma Jūratė, gyd. Špečkauskas Martynas, gyd. Stanislovaitienė Daiva, gyd. Miniauskienė Goda, gyd. Buteikienė Dovilė, gyd. Gelžinis Arvydas, gyd. Jarušaitienė Dalia, gyd. Kručaitė Agnė, gyd. Glebauskienė Brigita, gyd. Liutkevičienė Rasa, gyd.

Pacientų mokymo medžiaga pateikta Kauno klinikų pacientų portale.

Retų endokrininių ligų centras

Kauno klinikų Endokrinologijos klinikoje veikia Retų endokrininių ligų centras, kuris specializuojasi šių ligų diagnostikoje ir gydyme:

• Adrogenitalinės funkcijos sutrikimai (įgimta antinksčių hiperplazija ir kt).
• Nuo vit.
• Nuo vit.
• Fosforo apykaitos ir fosfatazių sutrikimai.
• Hormonaliai aktyvios hipofizės adenoma: akromegalija (E22.0), Kušingo liga (E24.0), prolaktinoma (E22.1) bei kt.
• Specializuoti intervenciniai radiologiniai diagnostiniai tyrimai - uolinių ančių ir antinksčių venų kateterizavimo mėginys.

Priklausomai nuo ligos ir jos komplikacijų, parenkamas optimalus individualizuotas diagnostikos, gydymo bei stebėsenos planas. Paciento, sergančio reta endokrinine liga, diagnostikos ir gydymo taktika dažniausiai sprendžiama multidisciplininio konsiliumo metu, dalyvaujant įvairių sričių gydytojams specialistams. Pagal poreikį organizuojami konsiliumai su tarptautiniais ekspertais per ERT virtualią Klinikinę pacientų valdymo sistemą (angl. Clinical Patient Management System, CPMS).

Retų endokrininių ligų centro personalas:

• prof. R. Verkauskienė El. p.
• prof. B. Žilaitienė El. p.
• prof. R. Krikščiūnienė El. p.
• doc. E. Mačiulaitienė El. p.
• dr. D. Ramanauskaitė El. p.
• dr. A. Sečenkovienė El. p.
• doc. J. Kurtinaitienė El. p.
• dr. L. Radzevičienė El. p.
• dr. I. Stankutė El. p.
• dr. R. Navardauskaitė El. p.
• doc. E. Gimžauskienė El. p.
• prof. V. Urbonas El. p.
• doc. Ž. Petrulionienė El. p.
• prof. A. Norkus El. p.
• prof. E. Jasinskienė El. p.
• prof. R. Velička El. p.
• doc. A. Barakauskienė El. p.
• prof. D. Leščauskaitė El. p.
• dr. K. Naruševičiūtė El. p.
• dr. A. Kondrotienė El. p.
• doc. L. Jankauskienė El. p.
• prof. D. Žaliūnienė El. p.

Akromegalija sergančiuosius imta vienyti 2012 m., įkuriant Asociaciją „Aušvis“, Organizacijai kasmet augant ir telkiant aplink save ir kitomis retomis hipofizės ligomis sergančiuosius, 2020 m. Asociacija „Aušvis“ tapo Lietuvos hipofizės pacientų asociacija (LHPA). Su Žmogaus genetikos centru dėl visuotinos naujagimių patikros.

Hemofilijos ir koagulopatijų centras

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos yra referencinis centras, kuriame diagnozuojamos ir gydomos įgimtos kraujo krešėjimo ligos: hemofilija A ir B, von Willebrando liga ir retos krešėjimo faktorių patologijos.

• Įgimtos krešėjimo sistemos ligos dėl VIII, IX, VII, XII, XIII, kt.

Teikiama 24 val. per parą priežiūra.

Hemofilijos ir koagulopatijų centro personalas:

• Vadovas dr. E. Juozaitytė El. p.
• prof. A. Kriščiūnas El. prof. El.
• Doc. R. Dambrauskienė El. p.

Kontaktai: +37037703370.

Hemofilijos ir koagulopatijų centras bendradarbiauja su Hemofilija sergančių žmonių asociacija.

Galvos ir kaklo navikų centras

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos yra vienintelė įstaiga Lietuvoje, kurioje atliekama sarginio limfmazgio biopsija galvos ir kaklo vėžiu sergantiems pacientams. Kauno klinikose taikoma ir pakartotinė spindulinė terapija, taikant skirtingas metodikas: nuotolinę, stereotaksinę spindulinę terapiją ar brachiterapiją, tam tikrais atvejais galimas gydymas gama peiliu.

Vadovė prof. E. Juozaitytė El. p.

2017m. įkurta Baltijos šalių galvos ir kaklo asociacija, vienijanti didžiausius Baltijos šalių tinklus. 2018m. ši asociacija tapo Europos galvos ir kaklo draugijos (EHNS) nare.

Retų širdies ir kraujagyslių ligų centras

Kardiologijos klinikos Retų širdies ir kraujagyslių ligų centras įkurtas 2014 metais. Bendradarbiaujant su Genetikos ir molekulinės medicinos klinika, 2019 metais pradėti išsamūs genetiniai kardiovaskulinių ligų tyrimai. Centre konsultuoja gydytojai ekspertai, atliekami sudėtingi šiuolaikiniai neinvaziniai ir invaziniai tyrimai, vyksta daugiadisciplininiai konsiliumai, tai leidžia individualizuoti retomis širdies ligomis sergančiųjų stebėseną ir gydymą, pasiekti gerų gydymo rezultatų.

Retų širdies ir kraujagyslių ligų centro personalas:

• prof. dr. E. Ereminienė El. p.
• Prof. dr. R. Zakarkaitė El. p.
• Prof. dr. O. Gustienė El. p.
• Doc. dr. V. Mizarienė El. p.
• Doc. dr. G. Šakalytė El. p.
• Gyd. dokt. A. Montvilaitė-Laurinavičienė El. p.
• Gyd. dokt. J. Ažukaitė El. p.
• gyd. D. Hoppenot El. p.
• gyd. K. Mėlinytė-Ankudavičė El. p.
• prof. dr. R. Jurkevičius dr. dokt. gyd. prof. dr. doc.

Taikomas specifinis ATTR amiloidozės gydymas - transtiretino baltymo stabilizatoriais (šiuo metu gydomi 35 pacientai).

Kauno rajono aktualijos

Kauno rajonas, besidriekiantis aplink Kauno miestą, yra dinamiškai besivystanti teritorija, kurioje vyksta įvairūs įvykiai ir procesai.

Įvykiai ir nelaimės

Kauno rajone, kaip ir bet kurioje kitoje vietovėje, pasitaiko įvairių įvykių ir nelaimių. Gruodžio 27 dieną į iškvietimą atvykę Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos centro medikai susidūrė su ypač nemalonia patirtimi - paciento artimasis panaudojo prieš komandą psichologinį ir fizinį smurtą. Taip pat Kauno rajone pasitaiko gaisrų, eismo įvykių, kuriuose nukenčia žmonės. Kauno rajone, Vandžiogalos miestelyje, išgelbėti į upelį įmesti septyni maži šuneliai.

Inovatyvūs sprendimai

Kauno rajonas ieško inovatyvių sprendimų, kaip spręsti įvairias problemas. Pavyzdžiui, Kauno rajonas vietų ikimokyklinėse įstaigose trūkumą sprendžia įkūręs pirmuosius Lietuvoje šeimos darželius.

Kauno miesto ir rajono bendradarbiavimas

Pastaruoju metu netyla diskusijos, ar Kauno miestas ir Kauno rajonas gali susijungti. Kauno miesto savivaldybės taryba antradienį nusprendė inicijuoti Kauno rajono seniūnijų prisijungimą. Kauno rajono valdžia ir bendruomenių atstovai piktinasi dėl tokio sprendimo ir lygina jį su viduramžiais.

tags: #delfi #aie #kulautuvos #vaiku #ligonine