Įvadas
Šiame straipsnyje aptariami metodai, skirti darbui su vaikais, turinčiais elgesio sutrikimų. Elgesio sutrikimai yra viena didžiausių problemų Lietuvoje, todėl specialistams, dirbantiems su jais, reikia aiškių ir struktūruotų gairių - paslaugų modelių, kurie padėtų kuo efektyviau stabilizuoti vaiko/šeimos emocinę būklę. Straipsnyje remiamasi įvairiais informacijos šaltiniais, įskaitant psichologinius tyrimus ir projektų rezultatus.
Elgesio ir emocijų sutrikimų svarba Lietuvoje
Psichologinė Lietuvos visuomenės sveikata nėra gera (didelis savižudybių skaičius, patyčių problemos mokyklose, rizikos šeimų skaičius ir kt.). Vaikų ir jaunų žmonių psichologinei būklei įtakos turi tiesioginė aplinka, ir tai atsispindi emocijų ir elgesio valdyme.
"Intensyvios integracijos modelis"
VšĮ Psichologinės paramos ir konsultavimo centras jau dešimt metų teikia psichologinę bei psichoterapinę pagalbą įvairių raidos sutrikimų turintiems vaikams ir jų šeimoms. Centro veikimo laikotarpiu specialistai adaptavo, išbandė ir išleido įvairias praktines-mokslines metodikas, paremtas naujaisiais moksliniais psichologiniais tyrimais, visame pasaulyje pripažįstamais naratyvinės, šeimos terapijos bei kognityvinės psichoterapijos metodais bei principais.
2021-2024 m. laikotarpiu centras įgyvendino projektą „Intensyvios integracijos modelis vaikams ir jaunuoliams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimus“, kuriam buvo skirta 275 914 Eur finansavimas. Projekto metu Psichologinės paramos ir konsultavimo centro specialistai teikė psichosocialines paslaugas Kauno rajono, Kaišiadorių rajono, Jonavos rajono, Marijampolės ir Elektrėnų savivaldybėse gyvenančioms šeimoms, kurios augina elgesio sunkumų/sutrikimų turinčius vaikus. Konsultacijose taikytas „Intensyvios integracijos modelis“.
Modelis susideda iš trijų etapų:
Taip pat skaitykite: Vadovas dirbant su hiperaktyviais vaikais
I etapas: Pirminis įvertinimas bei emocinio ryšio su šeima ir vaiku užmezgimas. Šis įvertinimas įmanomas tik intensyviai bendraujant su šeima. Naudodamiesi norvegų terapeutų patirtimi, pagal galimybes siekėme pirminiui įvertinimui šeimą ištraukti iš jiems įprastos aplinkos ir siūlyti intensyvią terapinę programą, trunkančią dvi dienas (pvz.: terapinius savaitgalius) su dviem psichoterapeutais. Jų metu vyko šeimos situacijos, vaiko/jaunuolių esamų sutrikimų/sunkumų detalus įvertinimas.
II etapas: Paslaugų teikimas, šeimos lydėjimas (vykdė šeimos konsultantas) bei nuolatinis esamos situacijos, vykstančio pokyčio įvertinimas.
III etapas: Giluminis įvertinimas įmanomas tik intensyviai bendraujant su šeima. Naudodamiesi norvegų terapeutų patirtimi, siekėme antriniam įvertinimui šeimą ištraukti iš jiems įprastos aplinkos ir siūlyti intensyvią terapinę programą su dviem psichoterapeutais.
Mokymai specialistams
Projekto įgyvendinimo laikotarpiu visos Lietuvos specialistams (psichologams, socialiniams darbuotojams, pedagogams ir kt.) vesti mokymai „Intensyvios integracijos modelis. Konsultacinė pagalba elgesio-emocinių sunkumų turinčiam vaikui ir jo šeimai“. Tikslinė grupė - specialistai, teikiantys paslaugas šeimoms, kurios augina elgesio-emocinių sunkumų turinčius vaikus. Viso penkios grupės, po 32 val. Mokymų metu suteiktos teorinės bei praktinės žinios, aptarti sunkūs atvejai.
2023 m. rugsėjo mėn. vyko papildomi 30 val. mokymai „Intensyvios integracijos modelis. Įgyvendinant projektą vyko mokyklų bendruomenėms skirti mokymai „Vaikų elgesio problemos ir pagalbos jiems būdai“ bei „Elgesio ir emocijų sunkumų turinčių vaikų priėmimas ir integravimas į mokymo procesą: šiluma ir ribos“, ir mokymai skirti šeimos vietos bendruomenei „Pagalba sunkumų turinčiam vaikui - kuo mes galime padėti“. Projekto apimtyse taip pat vyko įsitraukiančios tėvystės įgūdžių ugdymo mokymai (viso 6). Juose dalyvavo tėveliai iš Kauno raj., Jonavos raj., Kaišiadorių raj., Elektrėnų bei Marijampolės savivaldybių.
Taip pat skaitykite: Idėjos rankų darbo atvirukams
Tarptautinis bendradarbiavimas ir konferencijos
2023 m. rugsėjo - spalio mėn. ir 2024 m. vasario mėn. Projekto įgyvendinimo laikotarpiu projekto partneriai Nordic Baltic Organization for Professionals Working with Children and Adolescents iš Norvegijos dalyvavo baigiamojoje konferencijoje, teikė supervizijas, konsultacijas projekto vykdytojams bei su vaikais dirbantiems specialistams.
2023 gruodžio mėn. 1 d. 2024 m. kovo 7 d. vyko dar viena nuotolinė praktinė konferencija „Psichologinė-socialinė pagalba sunkumų turinčiai šeimai“, skirta projekto „Intensyvios integracijos modelis vaikams ir jaunuoliams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimus“ pasiektų rezultatų pristatymui. Dalyviai turėjo galimybę giliau susipažinti su projekto įgyvendinimo procesu ir jo poveikiu šeimoms, kurioms tenka susidurti su vaikų elgesio ir emocinėmis problemomis.
Tyrimas
Projekto pabaigoje vykdytas „Intensyvios integracijos modelio” kiekybinis-kokybinis tyrimas. Teikiamų paslaugų, modelio efektyvumas ir veiksmingumas vertintas viso projekto metu (vertino tiek vykdytojai, tiek dalyviai). Tyrime metu surinktos ir moksliškai apibendrintos dalyvių bei specialistų patirtys, pasiekti kokybiniai bei kiekybiniai rezultatai, pateikiamos modelio įgyvendinimo rekomendacijos bei išvados.
SCERTS modelio pritaikymas Lietuvoje
UAB „Medgintras“ įgyvendino projektą „SCERTS modelio pritaikymas Lietuvoje“, kurio tikslas - mažinti sveikatos paslaugų netolygumus, adaptuojant Lietuvoje nenaudotą metodiką darbui su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais, apmokant specialistus bei išplėstinės šeimos narius. Projektui įgyvendinti skirta iki 230748,42 eurų, iš kurių iki 196 136,16 eurų yra Europos ekonominės erdvės finansavimo mechanizmo lėšos ir iki 34 612,26 eurų yra bendrojo finansavimo lėšos. Sutartis pasirašyta 2021 m. birželio 11 d., o projekto įgyvendinimo terminas: 2021 m. birželio 11 d. - 2024 m.
SCERTS modelio esmė
SCERTS - socialinis-komunikacinis, emocijų reguliavimo ir transakcinės pagalbos modelis. Šis modelis orientuojasi į gydytojus vaikų ir paauglių psichiatrus, psichologus, ergoterapeutus, logopedus, socialinius darbuotojus, pedagogus. Daugelis šių specialistų savo praktikoje susiduria su vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimų, tačiau neretai stokoja žinių, kaip konkrečiai tokiems vaikams galima padėti.
Taip pat skaitykite: Margučių tradicijos Ukrainoje
SCERTS metodika išsiskiria tuo, kad ji apima įvairias vaiko raidos sritis (komunikacinę, socio-emocinę, kognityvinę ir motorinę) ir labiau nei kitos naudojamos metodikos, taikosi į psichoemocinę būseną.
Projekto veiklos
Projekto metu bus glaudžiai bendradarbiaujama su mažosiomis Lietuvos savivaldybėmis - Joniškio r., Kaišiadorių r., Kazlų Rūdos bei Varėnos r. Taip mažinant sveikatos teikiamų paslaugų atskirtį tarp Lietuvos didelių miestų ir mažų miestelių. Šiuo projektu bus siekiama mažinti teikiamų sveikatos paslaugų netolygumus tarp Lietuvos savivaldybių bei prisidėti prie paslaugų trūkumo mažinimo pasirinktai tikslinei grupei.
Specialistų apmokymas
Projektu siekiama apmokant specialistus pritaikyti naują Lietuvoje SCERTS metodiką darbui su ASS turinčiais vaikais. Šią metodiką galima sklandžiai taikyti Lietuvoje, kadangi šalyje pacientams prieinamos visų modelyje dalyvaujančių specialistų paslaugos - vaikų ir paauglių psichiatrų, psichologų, ergoterapeutų, logopedų, pedagogų, socialinių darbuotojų, spec. pedagogų.
Tikslinės grupės
Tiesioginę projekto naudą gaunanti tikslinė grupė yra specialiųjų poreikių vaikai (turintys elgesio ir emocijų sutrikimus, negalią ar raidos sutrikimus). Šiuo atveju, autizmo spektro ir su tuo susijusius raidos sutrikimus turintys vaikai. Taip pat tiesioginę nauda gauna šių vaikų šeimos nariai bei specialistai dirbantys su specialiųjų poreikių vaikais (psichiatrai, psichologai, ergoterapeutai, logopedai, socialiniai darbuotojai, pedagogai). Netiesioginę projekto naudą gaunanti tikslinė grupė yra Kaišiadorių, Joniškio, Varėnos bei Kazlų Rūdos savivaldybės, kuriose bus vykdomas projektas. Taip pat šių savivaldybių ugdymo įstaigos, vietos bendruomenės, vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, draugai/klasiokai.
Projekto etapai
Atsižvelgus į esamas problemas bei įvertinus teikiamų paslaugų trūkumus tikslinei projekto grupei, siekiama prasmingų pokyčių Lietuvos vaikams. Sudarytas veiksmų planas nurodantis projekto eigą bei tęstinumą:
- Iš užsienio įsigyti, paruošti ir adaptuoti naudojimui, Lietuvoje dar netaikomą, SCERTS metodiką.
- Pasitelkiant metodiką ir partnerio žinias, apmokyti specialistus ir išplėstinės šeimos narius mažosiose savivaldybėse, taip mažinant teikiamų sveikatos paslaugų atskirtį tarp savivaldybių.
- Viešinti projektą ir juo pasiektus rezultatus naudojantis Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis ir mažinti stigmatizaciją visuomenėje.
- Įgyvendinti užsibrėžtus dvišalės partnerystės tikslus, bendradarbiaujant su specialistais, dirbančiais su ASS turinčiais vaikais bei jų šeimomis.
- Užtikrinti projekto rezultatų tvarumą po projekto pabaigos. Tai užtikrinama vykdant veiklas, susijusias su specialistų mokymu, suteikti sąlygas jau apmokytiems specialistams kelti savo kompetenciją bei suteikti metodika paremtas paslaugas vaikams, turintiems ASS.
SCERTS modelio tikslai
SCERTS modelis buvo sukurtas padėti vaikams, turintiems ASS, įgyti socialinio bendravimo įgūdžių ir užtikrinti spartesnę natūralią raidą. Šios metodikos tikslas - sukurti spontanišką funkcionalų bendravimą ir santykius su bendraamžiais bei suaugusiais, išmokyti susitvarkyti su kasdieniniais iššūkiais ir prisitaikyti prie dinamiškos aplinkos, gebant reguliuoti savo emocines reakcijas.
Bendruomenės, mokyklos ir draugų įtraukimas
- Bendruomenė. Į programą bus įtraukiami savivaldybės administracijos atstovai, švietimo skyriaus vadovai, kurie organizuoja visą bendrą pagalbą vaikui. Gilinti žinias bus kviečiami socialiniai darbuotojai, kurių tiesioginis darbas yra specialiųjų poreikių vaikų integracija visuomenėje, adaptacija bendruomenėje, įtraukiant juos ir jų šeimas į konkrečioje aplinkoje vykdomas grupines veiklas.
- Mokykla. Mokymuose dalyvaus mokytojai, bus skatinami dalyvauti mokyklos administracijos atstovai. Viena iš pagrindinių sričių, kuriose taikoma SCERTS metodika - mokykla. Mokykloje su modeliu susipažinę pedagogai ir spec. pedagogai taikys išmoktas technikas ir kurs naują santykį su ASS turinčiu vaiku. Modelyje akcentuojamas ne tik mokytojų, bet visos klasės vaikų įtraukimas, kurie skatinami empatiškai reaguoti į ASS vaiką.
- Draugai. Vaikų bendravimą organizuoja bei stipriai veikia tėvai ir mokymo įstaigos darbuotojai, todėl draugai įtraukiami per artimųjų ir mokytojų mokymą. Draugai bus įtraukti skatinti bendravimą, padėti kurti draugiškus santykius, iškilus sunkumams, suteikti pagalbą. Draugų įtrauktis bus aptariama II ir III mokymų etape, o procesas aptariamas individualiose konsultacijose.
Kiti metodai, taikomi dirbant su elgesio sutrikimų turinčiais vaikais
Elgesio terapija
Šis metodas pagrįstas mokymosi principais ir skirtas elgesio problemų sprendimui. Elgesio terapijos metu psichologas padeda vaikui išmokti naujų, adaptacinių elgesio formų ir atsisakyti nepageidaujamų elgesio modelių. Elgesio terapija gali būti ypač veiksminga sprendžiant agresijos, autoagresijos, impulsyvumo ir kitas elgesio problemas.
Kognityvinė terapija
Šis metodas skirtas keisti neigiamas ir disfunkcines mintis ir įsitikinimus, kurie sukelia emocinius sunkumus ir elgesio problemas. Kognityvinės terapijos metu psichologas padeda vaikui identifikuoti ir pakeisti neigiamas mintis, išmokti realistiškesnio ir pozityvesnio mąstymo.
Žaidimų terapija
Šis metodas ypač veiksmingas dirbant su mažais vaikais, kurie negali verbalizuoti savo jausmų ir išgyvenimų. Žaidimų terapijos metu psichologas naudoja žaidimus, žaislus ir kitas kūrybines priemones, kad padėtų vaikui išreikšti savo jausmus, įveikti traumas ir išmokti įveikos strategijų.
Meno terapija
Šis metodas naudoja įvairias meno formas, tokias kaip piešimas, tapyba, lipdymas ir muzika, kad padėtų vaikui išreikšti savo jausmus, pagerinti savivertę ir lavinti kūrybinius įgūdžius. Meno terapija gali būti ypač naudinga vaikams, turintiems bendravimo sunkumų.
Šeimos terapija
Šis metodas skirtas pagerinti šeimos santykius ir spręsti šeimos problemas, kurios gali turėti įtakos vaiko gerovei. Šeimos terapijos metu psichologas padeda šeimos nariams geriau suprasti vienas kitą, išmokti veiksmingo bendravimo ir konfliktų sprendimo strategijų.
Socialinių įgūdžių mokymas
Šis metodas skirtas lavinti socialinius įgūdžius, tokius kaip bendravimas, bendradarbiavimas, empatija ir konfliktų sprendimas. Socialinių įgūdžių mokymas gali padėti vaikams geriau integruotis į visuomenę, užmegzti ir palaikyti santykius su kitais žmonėmis.
Sensorinė integracija
Šis metodas skirtas padėti vaikams, turintiems sensorinių apdorojimo sunkumų. Sensorinės integracijos terapijos metu ergoterapeutas padeda vaikui integruoti sensorinę informaciją, gautą iš įvairių jutimų, tokių kaip rega, klausa, lytėjimas, skonis, uoslė ir judėjimas.
Taikomoji elgesio analizė (TEA)
Ši terapijos rūšis pradėta taikyti 1964 metais, po to kai I.Lovaas įrodė jos efektyvumą su autistais. Sunkiausia yra terapijos intensyvumas. Autistai daro garantuotą pažangą jei per savaitę gauna 30 valandų tokios terapijos. Tačiau didžioji sėkmės dalis yra tėvai. Vaikas daro pažangą, jei jie aktyviai dalyvauja terapijoje ir likusį dienos laiką su vaiku kartoja, ką jis išmoko per pamokas.
Alternatyvi komunikacija
Pasirinkimas (Ko nori?)
Darbas poroje. Dirba du specialistai, mokytojas sėdi priešais vaiką, o vaiko asistentas (dubleris) - už jo. Mokytojas vienoje rankoje laiko tai, ko vaikas šiuo metu gali norėti (mėgstamą maistą ar daiktą). Kita arčiau mokinio esanti ranka lieka laisva. Prieš ugdytinį padedamas simbolis. Dubleris atlieka partnerio funkciją, t. y. Bendrais veiksmais padeda vaikui ištiesti ranką, siekti, paimti paveikslėlį-simbolį ir paduoti jį priešais sėdinčiam mokytojui. Mokytojas ima paveikslėlį ir duoda už tai vaikui simbolyje pavaizduotą daiktą. Tas pats veiksmas kartojamas 10-20 kartų. Mokymo metu nekalbama arba kalbama labai mažai. Veiklos laikas fiksuotas, dirbama tol, kol vaikas rodo norą, domisi, tačiau ne ilgiau nei 20-30 minučių.
Komunikacijos etapai
Vaikas priešais save turi knygelę, ant kurios viršelio priklijuojami du skirtingi simboliai. Keičiantis komunikaciniais simboliais-daiktais dar vis nekalbama. Vaikui sudaromos galimybės bendrauti su skirtingais komunikacijos partneriais. Mokinys mokosi sudėti paprastą sakinį, pvz., ,,Aš matau obuolį". Mokinys mokosi sudaryti tinkamą sakinio konstrukciją, tarti žodžius, pvz.: ,,Aš matau…", ,,Aš noriu…", skirti spalvas, formas, dydžius, t. y.