Darbas globos namuose - tai daugiau nei profesija. Tai pašaukimas, reikalaujantis empatijos, kantrybės ir nuoširdaus noro padėti tiems, kurie yra pažeidžiami ir dažnai pamiršti. Šiame straipsnyje išnagrinėsime įvairius darbo globos namuose aspektus: nuo teikiamų paslaugų ir reikalingų įgūdžių iki iššūkių ir galimybių, kurias ši veikla suteikia.
Globos Namų Tipai ir Jų Gyventojai
Globos namai - tai įstaigos, skirtos teikti nuolatinę priežiūrą ir pagalbą asmenims, kurie dėl įvairių priežasčių negali savimi pasirūpinti savarankiškai. Skiriami keli pagrindiniai globos namų tipai:
- Senelių globos namai: skirti vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems reikalinga priežiūra dėl senatvės, ligų ar negalios.
- Vaikų globos namai: skirti vaikams, kurie liko be tėvų globos arba kurių šeimos negali užtikrinti tinkamų gyvenimo sąlygų.
- Neįgaliųjų globos namai: skirti asmenims su fizine ar protine negalia, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba.
Kiekvienas globos namų tipas turi savo specifiką ir reikalauja skirtingų darbuotojų kompetencijų. Pavyzdžiui, senelių globos namuose didelis dėmesys skiriamas medicininei priežiūrai ir slaugai, o vaikų globos namuose - ugdymui ir socialinei integracijai.
Darbuotojų Vaidmenys ir Atsakomybės
Globos namuose dirba įvairių specialybių darbuotojai, kurie kartu užtikrina gyventojų gerovę. Pagrindiniai vaidmenys apima:
- Socialinis darbuotojas: atsakingas už gyventojų socialinių poreikių įvertinimą, pagalbos planavimą ir įgyvendinimą. Jis taip pat bendradarbiauja su šeimos nariais ir kitomis institucijomis.
- Slaugytojas: teikia medicininę priežiūrą, prižiūri vaistų vartojimą, stebi gyventojų sveikatos būklę ir teikia pirmąją pagalbą.
- Priežiūros darbuotojas: padeda gyventojams atlikti kasdienes užduotis, tokias kaip prausimasis, rengimasis, maitinimasis ir kt.
- Ugdymo specialistas (vaikų globos namuose): organizuoja ugdomąją veiklą, padeda vaikams mokytis ir ruošti pamokas, organizuoja laisvalaikį ir renginius.
- Psichologas: teikia psichologinę pagalbą gyventojams, konsultuoja darbuotojus ir šeimos narius.
- Kineziterapeutas/Ergoterapeutas: padeda gyventojams atgauti arba išlaikyti fizinį pajėgumą, moko adaptacinių įgūdžių ir pritaiko aplinką.
Be šių pagrindinių vaidmenų, globos namuose taip pat dirba virtuvės personalas, valytojai, ūkvedžiai ir kiti darbuotojai, užtikrinantys įstaigos funkcionavimą.
Taip pat skaitykite: Patirtys dirbant vaikų globos namuose
Reikalingi Įgūdžiai ir Kompetencijos
Darbas globos namuose reikalauja ne tik profesinių žinių, bet ir tam tikrų asmeninių savybių. Svarbiausi įgūdžiai ir kompetencijos apima:
- Empatija: gebėjimas suprasti ir atjausti kitų žmonių jausmus ir patirtis.
- Kantrybė: gebėjimas ramiai ir tolerantiškai reaguoti į sudėtingas situacijas ir iššūkius.
- Komunikabilumas: gebėjimas efektyviai bendrauti su gyventojais, jų šeimos nariais ir kolegomis.
- Atsakingumas: gebėjimas prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir sprendimus.
- Komandinis darbas: gebėjimas dirbti kartu su kitais darbuotojais siekiant bendro tikslo.
- Problemu sprendimas: gebėjimas greitai ir efektyviai spręsti iškilusias problemas.
- Streso valdymas: gebėjimas susidoroti su stresinėmis situacijomis ir išlaikyti ramybę.
Be to, priklausomai nuo konkretaus vaidmens, gali būti reikalingos specialios žinios ir įgūdžiai, tokie kaip medicininė priežiūra, ugdymas ar socialinis darbas. Svarbu nuolat tobulinti savo žinias ir įgūdžius, dalyvaujant mokymuose ir seminaruose.
Iššūkiai ir Sunkumai
Darbas globos namuose gali būti emociškai ir fiziškai sunkus. Darbuotojai susiduria su įvairiais iššūkiais:
- Didelis darbo krūvis.
- Emocinis išsekimas.
- Sudėtingi gyventojų poreikiai.
- Riboti ištekliai.
- Etinės dilemos.
Vilma Juškevičienė, vaikų globos namų „Saulutė“ direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams, teigia: „Sunkiausia čia tai, kad patys vaikai save laiko tarsi prastesniais už tuos, kurie gyvena šeimose. Vaikų savivertė labai žema. Jie tarsi jaučiasi kalti, kad čia pateko. Stengiuosi vaikams perteikti, kad jie jokiu būdu nėra kalti dėl taip susiklosčiusios situacijos. Taip pat nekaltinu ir tėvų. Vaikai klausia, kodėl nei jie, nei tėvai nėra kalti. Stengiuosi paaiškinti, kad galbūt jų mamai niekas nediegė gyvenimo tiesų, nemokė, kaip gyventi, ir mama nori vaiką auginti, bet tiesiog nemoka, o gal mamos gyvenimas taip susiklostė?“
Socialiniai pedagogai reikalingi bene kiekvienoje švietimo įstaigoje, bet atsiradus progai varyciau is jos kuo greiciau… atsibodo tas beprasmis darbas, o dar visiems atrodo, kad nera rezultato…
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie auklių darbą
Tačiau reikia suprasti, kad tai yra vaiko patirtis. Taip, reikia padėti vaikui visa tai išgyventi. Tai priklauso nuo vaiko amžiaus tarpsnio. Kuo mažesnis papuola į instituciją, tuo jam lengviau adaptuotis. Sunku paaugliams, ypač tiems, kurie 13-14 metų gyveno su tėvais ir šeimoje nebuvo jokių taisyklių, jokių ribų: vaikas nori eina į mokyklą, nori ne, nori grįžta naktį, nori ne, nori išgeria, nori parūko.
Globos namuose yra nauja mergaitė. Aš pati visada svajojau apie dukrą, nes turiu tris sūnus. Mergaitė buvo paguldyta miegoti pietų. Radau ją verkiančią, atnešiau žaisliuką ir laukiau, kol ji nusiramins ir užmigs. Mintys globoti išties prabėgo galvoje, bet ar ryžčiausi tam?
Tačiau, net ir susiduriant su sunkumais, darbuotojai randa būdų, kaip padėti vaikams ir pagerinti jų gyvenimo kokybę.
Su metais gali siekti aukštesnių pareigų, t.y. iš specialistės gali patapti vyr.
Atlyginimas socialinių tai tikrai nedidelis. maniškis dirba naktinį darbą nakvynės namuose socialinio darbuotojo-budėtojo pareigose, tai gauna tūkstantį šimtą su viršum ant popieriaus.
Taip pat skaitykite: Nėštumas ir valymo darbai
Kadangi socialiniu darbuotoju yra 7 kategorijos, tai pagal pasiekta kategorija gauni ir atlyginima, jei zinoma dirbi valstyvineje istaigoje, as siuo metu studijuoju soc darbo magistrantura ir atlikeu praktika vaiko teisiu apsaugos tarnyboje, idomus, bet labai atsakingas darbas…man patinka sis sritis, o mano kurso draugai kai kurie dirba su ex- kaliniais, veda grupes; taip pat dirba vaiku dienos centruose, kudikiu namuose, vaiku globos namuose…labai platus spektras…o dar labai daug neuzpildytu darbo nisu musu visuomeneje, taigi galima steigti ir savo organizacijas dar…tik ideju reikia!
Galimybės ir Privalumai
Nepaisant sunkumų, darbas globos namuose gali būti labai naudingas ir suteikti daug pasitenkinimo. Darbuotojai turi galimybę:
- Padėti kitiems: darbuotojai gali tiesiogiai prisidėti prie gyventojų gerovės ir gerinti jų gyvenimo kokybę.
- Ugdyti santykius: darbuotojai gali užmegzti artimus santykius su gyventojais ir tapti jiems svarbiais žmonėmis.
- Tobulėti profesiškai: darbas globos namuose suteikia galimybių tobulinti savo žinias ir įgūdžius, dalyvaujant mokymuose ir seminaruose.
- Rasti prasmę: daugelis darbuotojų teigia, kad darbas globos namuose suteikia jiems prasmę ir pasitenkinimą.
- Daryti įtaką: darbuotojai gali daryti įtaką globos namų politikai ir praktikai, siekiant gerinti gyventojų gyvenimo sąlygas.
Be to, kai kurie globos namai siūlo darbuotojams papildomas naudas, tokias kaip sveikatos draudimas, pensijų planai ir apmokami atostogos. Tačiau svarbiausias atlygis yra galimybė padėti tiems, kuriems to labiausiai reikia, ir keisti jų gyvenimus į gerąją pusę.
Esu tikinti. Energijos ir įkvėpimo darbui semiuosi iš tikėjimo. Visada, kai tik galiu, apsilankau bažnyčioje, bet kadangi mano darbo grafikas slankusis ir dirbti tenka net ir savaitgaliais, todėl ne visada išeina ir ne visada galiu apsilankyti Dievo namuose. Praktiškai niekada negalvoju, kad Dievo bus per daug, todėl ir savo dukreles veduosi į bažnyčią. Iš savo vaikų šeimynos esu pakrikštijusi tris vaikus - esu jiems ne tik auklėtoja ar mama, bet ir oficiali krikšto mama.
Sėkminga Integracija: Bendruomeniniai Vaikų Globos Namai
Violeta, socialinė darbuotoja su daugiau nei 10 metų patirtimi, teigia, kad deinstitucionalizacija yra būtina: "Specialiųjų poreikių turintys vaikai, ilgus metus gyvendami globos institucijoje, ne visada turi galimybę kaupti savo asmeninę patirtį savarankiškumo ir gyvenimiškų įgūdžių plėtojimo erdvėje. Asmenys su negalia, gyvendami tokioje institucijoje, yra labiau atskirti nuo visuomenės."
Bendruomeninių namų modelio atsiradimas ir įgyvendinimas - tai, ko labiausiai reikia vaikui. Tai puiki galimybė augti aplinkoje, kuri yra artima šeimos aplinkai. Tokioje aplinkoje vaikai jaučiasi saugesni, patiria mažiau patyčių ugdymo įstaigoje.
Jau penkti metai šeši specialiųjų poreikių turintys vaikai iš Socialinės globos centro „Vija“ sėkmingai gyvena bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Vaikai sako, kad yra patys laimingiausi, turėdami tokius namus.
Šiuose namuose itin svarbus praktinis mokymas, savarankiškumas ir paties vaiko laisvė rinktis. Jis skatinamas atlikti kasdienes užduotis: savarankiškai susitvarkyti savo kambarį, pasikloti savo lovą, padengti stalą, palaikyti namuose tvarką ir švarą, turėti savo pareigas.
Tai gerieji namai, kuriuose ypatingai atsižvelgiama į individualius vaiko poreikius. Jaunieji gyventojai gali pasirinkti ką nori valgyti, nusipirkti reikiamą drabužį, pratintis savarankiškai praleisti laisvalaikio valandas, susiplanuoti dienotvarkę. Tokiu būdu bendruomeninių namų gyventojams pamažu sudaromos sąlygos stiprinti gebėjimus palaikyti socialinius ryšius su visuomene: vaikai aktyviai dalyvauja įvairiose pilietinėse akcijose, lankosi muziejuose, parodose, renginiuose.
Todėl iš savo darbinės patirties esu įsitikinusi, kad gyvenimas bendruomeniniuose vaikų globos namuose stiprina vaikų su specialiaisiais poreikiais saugumo jausmą, augina jų gebėjimus ir savarankiškumo įgūdžius bei teigiamai veikia jų savijautą.
Globos Namų Ateitis
Atsižvelgiant į visuomenės senėjimą ir didėjantį poreikį priežiūros paslaugoms, globos namų vaidmuo ateityje tik didės. Svarbu, kad globos namai nuolat tobulėtų ir prisitaikytų prie besikeičiančių gyventojų poreikių. Tai apima:
- Investicijas į personalą: būtina užtikrinti, kad globos namuose dirbtų kvalifikuoti ir motyvuoti darbuotojai, kuriems būtų mokamas tinkamas atlyginimas ir suteikiamos galimybės tobulėti.
- Naujų technologijų diegimą: naujos technologijos gali padėti pagerinti gyventojų priežiūrą ir palengvinti darbuotojų darbą.
- Bendradarbiavimą su šeimos nariais: svarbu įtraukti šeimos narius į gyventojų priežiūros procesą ir užtikrinti atvirą ir efektyvų bendravimą.
- Integraciją į bendruomenę: globos namai turėtų būti integruoti į bendruomenę ir skatinti gyventojų dalyvavimą visuomeniniame gyvenime.
- Individualizuotą priežiūrą: svarbu atsižvelgti į kiekvieno gyventojo individualius poreikius ir teikti jam pritaikytą priežiūrą.
Tik nuolat tobulėjant ir prisitaikant prie besikeičiančių poreikių, globos namai gali užtikrinti aukštą gyventojų gyvenimo kokybę ir tapti tikrais namais tiems, kuriems to labiausiai reikia.
Darbo Paieška Globos Namuose
Jei domitės darbu globos namuose, yra keletas būdų, kaip ieškoti darbo:
- Interneto portalai: daugelis darbo skelbimų portalų skelbia darbo pasiūlymus globos namuose.
- Globos namų tinklalapiai: tiesiogiai apsilankykite dominančių globos namų tinklalapiuose ir patikrinkite, ar jie skelbia darbo pasiūlymus.
- Darbo birža: kreipkitės į darbo biržą, kuri gali padėti jums rasti tinkamą darbo pasiūlymą.
- Profesinės organizacijos: susisiekite su profesinėmis organizacijomis, kurios vienija globos namų darbuotojus, ir paklauskite apie darbo galimybes.
- Tiesioginis kreipimasis: tiesiogiai kreipkitės į dominančius globos namus ir paklauskite apie darbo galimybes.
Prieš kreipdamiesi dėl darbo, atidžiai perskaitykite darbo skelbimą ir įsitikinkite, kad atitinkate keliamus reikalavimus. Paruoškite savo gyvenimo aprašymą (CV) ir motyvacinį laišką, kuriame pabrėžkite savo įgūdžius, patirtį ir motyvaciją dirbti globos namuose.
Viktorijos Malachovskos Patirtis: Nuo Globotinės Iki Bendruomeninių Namų Vadovės
Viskas prasidėjo nuo pajuokavimo Viktorijai Malachovskai, sėkmingai sukūrusiai šeimą ir susilaukusiai dviejų vaikų. Rodos, nieko gyvenime netrūko, bet viduje vis kirbėjo jausmas, kad ji dar ne iki galo atrado save, kad ne visą savo potencialą išnaudoja. Visų pirma ji bandė savanoriauti kūdikių namuose, bet čia buvo per jautru: „Vis apsiašarodavau ir apsiašarodavau.“
Viktorija nėra viena tų globos namų auklėtinių, kurie ten praleistų metų nė prisiminti nenori - ji iki šiol yra dėkinga, kad ten atsirado, turėjo sąlygas augti, pamatyti gerų pavyzdžių, o ir buvusią auklėtoją vis aplankydavo. Vieno tokio apsilankymo metu ji prasitarė, kad ieško savęs, nori papildomai užsiimti kažkokia prasminga veikla. Auklėtoja iš pradžių juokaudama, o vėliau - jau visai rimtai - pasiūlė buvusiai auklėtinei ateiti dirbti į vaikų globos namus.
Viktorija, žinoma, viską nuleido juokais - juk neturi reikalingo išsilavinimo, o ir save laikė griežta ir todėl nelabai darbui tinkama. Bet kuo toliau, tuo labiau į galvą lindo mintys, kad galbūt visgi reiktų pabandyti. Tas mintis į galvą įsileidus, pradėjo augti ir motyvacija - juk ji viską pati perėjo, kas tuos vaikus supras geriau nei ji? „Ir taip vieną dieną nuėjau į darbo pokalbį tuose pačiuose vaikų globos namuose“, - šypsosi Viktorija.
Jau pačiomis pirmomis dienomis ji sako radusi bendrą kalbą su vaikais ir pajutusi, kad sprendimas buvo geras. Kadangi iš pradžių ji neturėjo socialinio darbuotojo išsilavinimo, pradėjo dirbti nuo socialinio darbuotojo padėjėjo pareigų. Galiausiai pabaigė reikiamus mokslus ir buvo pirmoji iš visų globos namų, kuri su vaikais perkelta į bendruomeninius vaikų globos namus - nebe į instituciją, o į šeimos aplinką primenantį butą, kuriame nebėra nei valytojų, nei virėjų, o vaikų - jau nebe šimtai, o iki 10. Taip ji tapo VŠĮ „Atsigręžk į vaikus“ bendruomeninių vaikų globos namų vadove.
Pagalba Ruošiantis Savarankiškam Gyvenimui
Dar vaikų globos namuose dirbusi su įvairaus amžiaus vaikais socialinė darbuotoja įsitikino, kad geriausiai supranta paauglių problemas: puikiai prisimena, kokias matė suaugusiųjų klaidas, kai pati 13-os metų pateko į tokią instituciją. „Prisiminiau savo išgyvenimus, pasidariau išvadas ir nuo tada labai stengiuosi, kad šiems vaikams ateityje viskas būtų lengviau ir geriau“, - sako ji. Į bendruomeninius vaikų globos namus ji persikėlė jau tik su jaunuoliais, kurių amžius siekė nuo 16 iki 19 metų, su maždaug tokio amžiaus žmonėmis ji dirba ir iki šiol.
Viktorija nuo pat pradžių vienais didžiausių prioritetų darbe laikė labai konkrečią pagalbą jaunuoliams ruošiantis pradėti gyventi savarankiškai. Būtent pagalbos ieškantis darbo, pasirūpinant būstu ar gaunant vairuotojo pažymėjimą prieš keliolika metų ji buvo pasigedusi pati. Yra ir, rodos, smulkmenų, kurios paauglystėje atrodo visai ne smulkmenomis, pavyzdžiui, dažnas kompleksuoja dėl šiuo laikotarpiu spuogų varginamo veido. Socialinė darbuotoja, prisimindama savo patirtį, kantriai moko, kaip geriausia prižiūrėti odą, o jeigu namų sąlygomis nepavyksta, visomis išgalėmis stengiasi, kad paauglys patektų pas kosmetologą.
„Juk jeigu šeimoje paauglį pradeda berti ir mama supranta, kad ateityje problema gali tik gilėti, ji nuveda jį pas kosmetologą. Taigi išvaizda jaunuoliui labai svarbi“, - pabrėžia socialinė darbuotoja ir su šypsena prisimena savo ir draugių pirmuosius bandymus rūpintis veido oda ar darytis makiažą. „Tiek prisidažydavom, kad, atrodo, tuoj gabalais kristi pradės. Gerai, kad vėliau visgi atsirado, kas pamokė“, - juokiasi ji.
Taigi, Viktorijos darbas tikrai neapsiriboja tomis funkcijomis, kurios surašytos oficialiuose dokumentuose, o dažnai tenka verstis per galvą ieškant rėmėjų, kad tokios paslaugos vaikams būtų prieinamos. Labai stengdamasi, kad vaikai gyventų taip, kaip įprastai vaikai gyvena šeimose, Viktorija Malachovska jau ne kartą pagalbos kreipėsi ir į savo draugus, ir į pažįstamus. „Dabar man tai yra ne darbas, o gyvenimo dalis“, - pabrėžia ji.
Socialinė darbuotoja įsitikinusi, kad šiandien vaikams iš globos namų paprasčiau įsilieti į suaugusiųjų gyvenimą. Ir ne tik dėl jos pastangų - pats gyvenimas bendruomeniniuose namuose, kai vaikai savimi ir buitimi rūpinasi savarankiškai, ir padeda pasijusti lygiaverčiais tarp bendraamžių, ir suteikia reikalingų įgūdžių savarankiškam gyvenimui.
Pavyzdys, Kurį Galima „Pačiupinėti“
Tvirtą ryšį su vaikais užmegzti Viktorijai pavyko dar tada, kai vaikai nė nenumanė, kad jos gyvenimo istorija labai panaši į jų. Kai auklėtoja pasiryžo pasidalinti savo išgyvenimais, tai vaikams padarė neišdildomą įspūdį. Ji pripažįsta, kad augusiųjų vaikų globos namuose sėkmės istorijų nėra tiek jau daug: vaikai lyg ir girdėjo, kad kažkas sėkmingai pradėjo dainininko karjerą, tapo garsiu politiku ar žinomu visuomenės veikėju, tačiau tie pavyzdžiai kažkur toli ir labiau primena legendas.
„Mes darome susitikimus su tokiais žmonėmis, bet su manimi skirtumas yra tas, kad jie bet kada gali manęs paklausti, ką aš dariau tokioje situacijoje ar kaip buvo mano laikais“, - pasakoja socialinė darbuotoja. Ir tie klausimai, atvirauja ji, kartais būna labai asmeniniai, tarsi priverčiantys viską išgyventi iš naujo. „Tikrai būna tokių dalykų, kuriuos jie tarsi ištraukia į dienos šviesą ir būna nemalonu, nes tuos išgyvenimus tarsi užspeitei į tokią slaptą kertelę ir labiausiai norėtum, kad jie ten ir pasiliktų“, - širdį atveria Viktorija.
Tačiau judindami tas skaudžias temas vaikai tarsi išmokė pačią Viktoriją į praeitį žiūrėti negailint savęs, be didesnių emocijų. „Žiūrėkime tiesai į akis - mes, vaikai, patyrę tiek metų visokiausių skriaudų, niekada visiškai nepasveiksime nuo tokio savo gyvenimo. Bet tai, kaip aš jaučiuosi dabar, mane labai tenkina - nebeturiu tokių kompleksų, nebeturiu tokių prisiminimų, kuriuos palietus ašaros pačios rieda. Aš tikrai esu sveikas, pilnavertis mūsų visuomenės narys ir labiausiai noriu, kad ir vaikai tokie būtų“, - sako ji.
Kasdieniniai Iššūkiai ir Džiaugsmai
Žinoma, nors jaunuoliai Viktoriją ir gerbia bei laiko pavyzdžiu, darbe ji neišvengia sudėtingesnių momentų. Labiausiai rankos svyra, pasak jos, kai ne vienus metus stengiesi padėti vaikui kuo išgali, motyvuoji, viską suteiki, bet jie ima ir „atkrenta“ - pradeda elgtis taip, lyg viso darbo kartu nebūtų buvę. „Kai taip atsitinka bendravimo pradžioje, galvoji, kad taip ir turi būti - tu dar neparodei vaikui viso gėrio, jis dar gyvena senuoju modeliu ir normalu, kad jis „atkrenta“ - viskas negali iš karto būti idealu. Bet kartais labai skaudu, kai ilgą laiką eini su juo koja kojon, o jis ima ir grįžta ten, kur kažkada pradėjome - pabėga, negrįžta, vartoja alkoholį“, - pasakoja socialinė darbuotoja.
Tokiais atvejais, pasak jos, svarbu atrasti savyje motyvacijos ir kantriai tą kelionę pradėti iš naujo. Itin skaudu Viktorijai matyti ir tokius pavyzdžius, kai pas ją atsidūręs jaunuolis vis augo, kilo į viršų, tobulėjo, bet tik pradėjęs gyventi savarankiškai ima ristis žemyn. Nors jis jau nebe bendruomeninių vaikų globos namų gyventojas, buvusi auklėtoja stengiasi tokiu atveju žmogaus nepalikti vieno ir vėl padeda kuo tik išgali.
Tačiau motyvacijos kasdienybėje pasisemti Viktorijai nėra sudėtinga. Didžiausias į priekį ją stumiantis varikliukas - vaikų pasiekimai. O tokių pasitaiko išties dažnai. „Pavyzdžiui, kai jie išlaiko egzaminus, susiranda darbą, atranda mėgstamą veiklą. Vakar, kai po darbo jau buvau namuose ir telefonu kalbėjau su čia likusiu darbuotoju, šalia jo tiesiog spirgėjo viena mergaitė, kaip norėjo su manimi pasikalbėti. Tą dieną aš ją nusivedžiau į šokių treniruotę ir ten palikau, o ji labai norėjo man papasakoti įspūdžius. Ir jai taip patiko, kad tarsi sprogo džiaugsmingiausiomis emocijomis - sakė, kad net kojos drebėjo, kaip patiko“, - šypsosi socialinė darbuotoja.
Ir nors ta pati auklėtinė visai neseniai savo elgesiu buvo Viktoriją labai nuvylusi, širdis dainavo abiems - ir naujai iškeptai šokėjai, ir Viktorijai. „Tokiais atvejais tikiuosi, kad mėgstama veikla vaiką įtrauks ir jis „nebenuklys“, - sako pašnekovė. Širdžiai mielas veiklas jaunuoliams pavyksta atrasti visai netikėtai. Pavyzdžiui, kartą, važiuojant iš renginio, Viktorija su vienu iš auklėtinių sustojo tuščioje aikštelėje ir leido pabandyti jam pavairuoti. „Tai nebuvo vienas iš vaikų, kurie vis pasakoja, kokią mašiną vairuos ir panašiai, iš jo nieko nebuvau girdėjusi apie vairavimą, - prisimena ji. - Jis tiesiai pavažiavo keliolika metrų ir to užteko - akyse pamačiau tokį užsidegimą, kokio dar nebuvau mačiusi.“
Kelios minutės vairuotojo vietoje sukėlė didžiausią motyvaciją - vairuotojo pažymėjimą vaikinas gavo vos sulaukęs 18 metų ir dabar, pasak socialinės darbuotojos, jis yra vairuotojas, kokių reta. Taigi, nors akimirkų Viktorijos darbe būna ir skaudžių, ir džiaugsmingų, ji sako nenorinti jų keisti į nieką kitą ir tiems patiems globos namams dabar dėkinga ne tik už tai, kad užaugino paauglystėje, bet ir už tai, kad padėjo atrasti save.
Vaikų Globos Namai: Ne Tik Niūrios Spalvos
Vaikų globos namai - tas pasaulis, kurio tikrojo gyvenimo pulso neužčiuopsime vien skaitydami straipsnius, matydami televizijoje ar kartą kitą aplankę ten gyvenančius vaikus. Tikrąsias spalvas įžvelgia tik globos namų darbuotojai ir patys vaikai. O tos spalvos anaiptol ne visada niūrios kaip daugelis mano. „Čia tikrai netrūksta džiaugsmų bei šviesių istorijų“, - patikina vaikų globos namų „Saulutė“ direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Vilma JUŠKEVIČIENĖ. Ji drąsiai neigia visuomenės galvose įsismelkusį mitą neva į globos namus patenka tik socialinės rizikos šeimų vaikai.