Įvadas
Straipsnyje nagrinėjami metodai, skirti darbui su vaikais, turinčiais ugdymosi sunkumų. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d., įsigaliojus Švietimo įstatymo pakeitimams, visos ikimokyklinio ugdymo įstaigos privalo sudaryti sąlygas vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP), ugdytis artimiausioje įstaigoje kartu su bendraamžiais. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip užtikrinti kokybišką ugdymą kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo jo individualių skirtumų, ir kokie specialistai bei metodai gali padėti įgyvendinti įtraukųjį ugdymą.
Įtraukusis ugdymas: esmė ir tikslai
Svarbiausias įtraukiojo ugdymo tikslas - kokybiškas ugdymas kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo jo skirtybių. Siekiant šio tikslo, vaikui ir jo šeimai suteikiama specialistų pagalba. Įtraukusis ugdymas įpareigoja visą bendruomenę susitelkti, todėl siekiama sukurti saugią ir visus vaikus auginančią aplinką, leidžiančią atsiskleisti kiekvieno vaiko prigimtiniams talentams. Kiekvienas vaikas gali mokytis ir išmokti, kiekvienas vaikas turi teisę pasirinkti, kur mokytis, o švietimo įstaiga užtikrina kokybiškas įtraukiojo ugdymo sąlygas: įtraukimą, dalyvavimą ir pasiekimus.
Specialistų vaidmuo įtraukiajame ugdyme
Darželyje dirba specialusis pedagogas, logopedas, socialinis pedagogas ir psichologas. Specialistai ir pedagogai nuolat bendradarbiauja tarpusavyje, ieškodami tinkamiausių sprendimų ugdymo kliūtims šalinti. Švietimo pagalbos specialistams tenka ne tik konsultuoti, teikti pagalbą ir paramą, bet ir skatinti bei padėti įtraukiojo ugdymo plėtrai, kad ikimokyklinės įstaigos būtų pajėgios priimti visus besimokančiuosius.
- Logopedas: Tai specialistas, kuris dirba su vaikais, turinčiais kalbos ir kalbėjimo sutrikimų. Logopedo tikslas - išsiaiškinti ir įvertinti kalbos sutrikimo priežastis bei pobūdį ir padėti šiuos sutrikimus pašalinti arba sušvelninti. Kuo anksčiau bus pastebėtas kalbos ar kalbėjimo sutrikimas, tuo lengviau ir greičiau juos bus galima pašalinti.
- Psichologas: Švietimo pagalbos kryptis yra psichologinė pagalba, kurios teikėjai yra psichologai, kurie rūpinasi vaikų gerbūviu bei vidine darna. Psichologai darželiuose vykdo prevencines programas, teikia individualias ir grupines konsultacijas ugdytiniams ir tėvams.
- Specialusis pedagogas: Vienas iš pagrindinių švietimo pagalbos teikėjų yra specialusis pedagogas. Specialieji pedagogai dirba tik su vaikais, turinčiais vidutinių, didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymo(si) poreikių. Specialiojo pedagogo darbas padeda įvairių ugdymosi poreikių turintiems vaikams ugdyti individualius gebėjimus, individualiai pritaikant ugdymo turinį, metodus, priemones ir aplinką.
- Mokinio padėjėjas: Esant vaikų įvairovei, vien mokytojo pastangų, organizuojant vaikų ugdymo (-si) veiklas vaikų ugdymo grupėje nepakanka.
Ugdymo metodų personalizavimas
Mokytojai savo veiklose siekia personalizuoti ugdomąją veiklą, į bendras veiklas įtraukti visus vaikus, nepriklausomai nuo jų skirtybių. Svarbu užtikrinti individualizuotą požiūrį, nes kiekvienas vaikas yra unikalus ir turi savo individualius poreikius ir galias. Į procesą įtraukiama visa šeima, todėl ugdymas nesibaigia išėjus iš grupės. Tėvai nuolat žino, kuo gyvena vaikas, dalyvaujantis ugdomajame procese.
Bendradarbiavimas ir komunikacija
Siekiant, kad švietimo pagalba būtų veiksminga, itin svarbus komandinis darbas ir bendradarbiavimas. Informacijos mainai skatina informacijos mainus tarp specialistų, kurie dalinasi žiniomis apie įtraukųjį ugdymą̨, specialiųjų poreikių vaikų paramą, metodikas ir priemones.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie auklių darbą
- Komunikacija: Svarbu užtikrinti, kad tėvai būtų informuoti apie vaiko specialiuosius poreikius, sunkumus ir kylančias problemas.
- Bendradarbiavimas su specialistais: Vaikams su specialiais poreikiais dažnai reikalinga įvairių specialistų pagalba, pvz., logopedo, psichologo, socialinio pedagogo ar specialiojo pedagogo. Bendradarbiavimas su specialistais ir jų įtraukimas į vaiko ugdymo procesą yra svarbus veiksnys užtikrinant, kad vaikas gautų tinkamą pagalbą ir palaikymą.
Norint užtikrinti vaiko sėkmingą ugdymą, ypatingai svarbus tėvų bendradarbiavimas su švietimo specialistais, kad būtų galima pasirinkti tinkamiausius būdus ir metodus. Svarbu kurti bendradarbiaujančius santykius, įsiklausyti į rekomendacijas, skirti laiko susitikimams ir pagalbos vaikui planavimui. Tėvų įtraukimas į vaiko ugdymosi procesą labai svarbus ugdymo sėkmei, todėl ypatingai svarbu, kad visi bendruomenės dalyviai būtų atviri, supratingi ir pasirengę bendradarbiauti, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas vaikas turėtų sėkmingą ugdymo procesą. Todėl būtinas tėvų geranoriškumas priimant ugdymo įstaigos teikiamą pagalbą ir paslaugas (pedagoginės, psichologinės tarnybos, kitų specialistų pagal poreikį).
Specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turinčių vaikų ugdymas
Priimti Švietimo įstatymo pakeitimai įpareigoja visas ugdymo įstaigas priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus mokytis kartu su visais. Specialiųjų poreikių vaikai (SUP) tai vaikai, kurie dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turi ribotas galimybes dalyvauti ugdymo procese. Kad SUP vaikai galėtų būti ugdomi jiems pagal gyvenamąją vietą patogioje ugdymo įstaigoje, visa bendruomenė turi susitelkti ir tinkamai pasiruošti. Svarbiausia - bendruomenės požiūris į SUP vaikus, pedagogų ir specialistų kompetencijos bei darbo patirtis. Ne mažiau svarbu - ugdomosios aplinkos pritaikymas SUP vaikui ir tinkamų ugdymo formų, būdų bei metodų parinkimas.
Ugdymo aplinkos pritaikymas ir metodai
Šiuolaikinė ugdymo įstaiga atvira įvairių gebėjimų vaikams. Lygių ugdymosi galimybių ir švietimo prieinamumo principai skatina ir įpareigoja ugdymo turinį, metodus ir aplinką pritaikyti kiekvienam vaikui. Todėl ugdymo įstaigose ugdomi įvairių gebėjimų ir poreikių vaikai, tarp jų ir turintys specialiųjų ugdymosi poreikių. Ugdydamiesi kartu su bendraamžiais šie vaikai įgyja ir plėtoja socialinius gebėjimus, o bendradarbiaudami ir aktyviai dalyvaudami ugdymo procese lengviau įgyja įvairių kompetencijų, žinių ir įgūdžių. Taip formuojama vaiko savigarba ir skatinama motyvacija mokytis. Specialistai teigia, kad „ypatingam“ vaikui pritaikius jo gebėjimus atitinkantį įtraukųjį ugdymą, sukūrus atitinkamą, saugią aplinką, parinkus ar/ir pritaikius ugdymo priemones (žaislų, daiktų ar mokomosios medžiagos, padedančios ugdyti reikalingus gebėjimus), jis puikiai gali adaptuotis jį supančioje terpėje.
Vaikams su specialiais poreikiais gali reikėti skirtingų mokymo(si) metodų ir technikų.
Autizmo spektro sutrikimai (ASS): supratimas ir pagalba
Šiuo metu labai dažnai girdime žodį ,,Autizmas“. Mūsų aplinkoje, draugų, giminių, kaimynų tarpe atsiranda žmonių, kurie kitaip bendrauja, kitaip jaučia bei suvokia pasaulį. Autizmas - tai neurologinis raidos sutrikimas, kuris labiausiai paliečia kalbos ir bendravimo, socialinių įgūdžių ir elgsenos vystymąsi. Klaidinga „nurašyti“ žmogų ar turėti vienokių ar kitokių lūkesčių remiantis vien tik diagnoze.
Taip pat skaitykite: Nėštumas ir valymo darbai
Sunku suvokti vizualinę informaciją? Padidėjęs vizualinis vaiko jautrumas? Jis linkęs koncentruotis į smulkius, nereikšmingus objektus? Kuo ankščiau pastebėsite šį vaiko elgesį, tuo ankščiau bus nustatytas sudėtingas neurologinis vaiko raidos sutrikimas - Autizmo spektro sutrikimas. Tai sutrikimas, išliekantis visą gyvenimą, paveikiantis vaiko socialines, kalbos, sensorikos, motorines, pažintines, emocines, stereotipinio elgesio, savarankiškumo sritis. Autistiški vaikai gali pradėti vėliau vaikščioti, vėliau kalbėti (naudoti „savakalbę“), gali sutrikti laikysena, eisena, koordinacija, bendroji ir smulkioji motorika.
Pagalba autistiškam vaikui:
- Būtina užtikrinti pastovią rutiną, siejamą su prausimusi, apsirengimu ir kitomis įprastomis veiklomis. Kadangi jie nėra lankstūs ir greitai prisitaikantys prie pokyčių, būtina suprasti, kad net ir menkiausias pasikeitimas jų aplinkoje, rutinoje ar ritualuose gali sukelti audringą vaiko reakciją.
- Šie vaikai ypač prisiriša prie vieno žaislo ar daikto, todėl nereikia stebėtis, kad vaikas nežino, kaip žaisti su žaislais, perdėtai juos rikiuoja į vieną liniją ir nerodo susidomėjimo žaisti vaizduotės žaidimų.
Mokyti vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimų, atrodo bauginanti užduotis, tačiau tinkamai pasirengus galima pradėti sklandžiai. Ne paslaptis, kad į ugdymo įstaigas vis dažniau atvedami įvairių elgesio ir emocijų sutrikimų turintys vaikai. Dažniausiai pasitaikantys - autizmo, įvairūs smegenų vystymosi sutrikimai. Ištirta, kad nėra vienos autizmą sukeliančios priežasties, beje, kaip ir nėra vieno autizmo tipo. Todėl, paprastai, vaikai, turintys autizmo sindromą, būna itin skirtingi, kiekvieno iš jų poreikiai individualūs. Suprantama, kad tokių vaikų ugdymas gali kardinaliai skirtis.
Rekomendacijos tėvams:
Kviečiame susipažinti su REKOMENDACIJOMIS, skirtomis tėvams, auginantiems įvairiapusių raidos sutrikimų turinčius vaikus. Rekomendacijas parengė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Sutrikusios raidos skyriaus specialistai. Šiame leidinyje rasite informaciją apie Lietuvoje teikiamas paslaugas šeimoms, auginančioms vaikus turinčius įvairiapusių raidos sutrikimų, taip pat apie vaikų ugdymą, „draugiškas“ ugdymo įstaigas bei bendras rekomendacijas padėsiančias suprasti kaip tinkamai ugdyti vaiką namuose, pritaikius aplinką ir prisitaikius prie pagrindinių vaiko poreikių.
Metodinė pagalba specialistams:
Pristatome Ugdymo plėtotės centro parengtą leidinį „Kaip padėti vaikui, turinčiam autizmo spektro sutrikimų?” Metodiniame leidinyje ir jo prieduose pateikta informacija skirta susipažinti su vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, požymiais bei skirtybėmis ir suteikti naudingos praktinės informacijos, paremtos edukologijos, psichologijos ir medicinos mokslų tyrėjų bei praktikų patirtimi. Metodinėje knygoje pateikta informacija leis giliau susipažinti su ASS sampratomis, šių sutrikimų tipais ir priežastimis, raiška, probleminio elgesio prevencijos.
Intervencijos ir socialinių įgūdžių ugdymas:
Ugdymo plėtotės centras parengė interviu su ISADD supervizore Isabella O’Donovan (Australija). Interviu kalbama apie intervencijos pasirinkimą, socialinių įgūdžių ugdymo svarbą ir kaip siekti įtraukties mokykloje, klasėje. Supervizorės pateikti intervencijos ir ugdymo bendrieji principai aktualūs ugdymo, socialinio darbo specialistams ir tėvams.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie darbą darželyje
Pasiruošimas mokslo metams:
Vasarai einant į pabaigą svarbu ne tik pasirūpinti mokyklinėmis priemonėmis, bet ir paruošti patį vaiką mokslo metams. Nauja mokykla, nauja klasė, naujos patalpos, mokytojai, vaikai - gali sukelti stresą bet kuriam vaikui. Ką bekalbėti apie vaikus turinčius autizmo spektro sutrikimą, kuriems ypač sunku prisitaikyti prie naujovių bei pokyčių.
Taip pat pristatomas interviu su Šaharu Baru Jehuda (Shahar Bar Yehuda), Izraelio ALUT (organizacija, kuri rūpinasi ir dirba su vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimų) asociacijos direktoriumi ugdymo reikalams. Pašnekovą kalbina Ričardas Totoraitis, Ugdymo plėtotės centro direktoriaus pavaduotojas.
Faktai apie autizmą:
- Yra paveldimų autizmo formų. Broliai ir seserys turi 3-8 % riziką turėti autizmą.
- Pirmiausia aš esu vaikas. Man nustatytas autizmas. Aš mąstau konkrečiai.
Terapijos metodai:
Ši terapijos rūšis pradėta taikyti 1964 metais, po to kai I.Lovaas įrodė jos efektyvumą su autistais. Sunkiausia yra terapijos intensyvumas. Autistai daro garantuotą pažangą jei per savaitę gauna 30 valandų tokios terapijos. Tačiau didžioji sėkmės dalis yra tėvai. Vaikas daro pažangą, jei jie aktyviai dalyvauja terapijoje ir likusį dienos laiką su vaiku kartoja, ką jis išmoko per pamokas.
Komunikacijos ugdymas:
Pasirinkimas (Ko nori?)
Dirba du specialistai, mokytojas sėdi priešais vaiką, o vaiko asistentas (dubleris) - už jo. Mokytojas vienoje rankoje laiko tai, ko vaikas šiuo metu gali norėti (mėgstamą maistą ar daiktą). Kita arčiau mokinio esanti ranka lieka laisva. Prieš ugdytinį padedamas simbolis. Dubleris atlieka partnerio funkciją, t. y. Bendrais veiksmais padeda vaikui ištiesti ranką, siekti, paimti paveikslėlį-simbolį ir paduoti jį priešais sėdinčiam mokytojui. Mokytojas ima paveikslėlį ir duoda už tai vaikui simbolyje pavaizduotą daiktą. Tas pats veiksmas kartojamas 10-20 kartų. Mokymo metu nekalbama arba kalbama labai mažai. Veiklos laikas fiksuotas, dirbama tol, kol vaikas rodo norą, domisi, tačiau ne ilgiau nei 20-30 minučių. Vaikas priešais save turi knygelę, ant kurios viršelio priklijuojami du skirtingi simboliai. Keičiantis komunikaciniais simboliais-daiktais dar vis nekalbama. Vaikui sudaromos galimybės bendrauti su skirtingais komunikacijos partneriais. Mokinys mokosi sudėti paprastą sakinį, pvz., ,,Aš matau obuolį".
Elgesio sunkumai ir jų įtaka
Straipsnyje išanalizuota mokytojo darbas su ikimokyklinio amžiaus vaikais, turinčiais elgesio sunkumų. Tyrimas atskleidė, jog nevaldomi ir laiku nepastebėti elgesio sutrikimai vėlesniuose raidos etapuose gali sukelti elgesio sutrikimus, dėmesio trūkumo, koncentracijos ir išlaikymo, perkėlimo problemas, pagrindinių taisyklių pažeidinėjimą, mokymosi sunkumus ir žemą mokymosi motyvaciją bei išprovokuoti anti-socialų elgesį paauglystėje. Pedagogai, siekdami padėti vaikui, turinčiam elgesio sunkumų, dažniausiai naudoja tokius metodus kaip individualus darbas su vaiku, rutinos nustatymas, aiškių nurodymų naudojimas bei elgesio sunkumų identifikavimas ir stebėjimas, tačiau mažiausiai naudoja vaidmenų žaidimus, kooperacinius žaidimus ir funkcinio elgesio vertinimą.
Mokytojų darbo apmokėjimas už darbą su SUP turinčiais vaikais
42 metus fizinio ugdymo mokytoja dirbanti kaunietė Rita Gražienė sako, kad per pastaruosius trejus metus vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP), klasėse reikšmingai padaugėjo. LRT GIRDI pašnekovė svarsto, ar tikrai skirtingose mokyklose už šį darbą mokytojams atlyginama vienodai. „Visur skelbiama, kad darbas su SUP vaikais yra apmokamas papildomai, tam skiriama lėšų. Skambiname į ministeriją, ten sužinome, kad lėšų tikrai numatyta ir skirstoma skirtingai. Pavyzdžiui, jeigu nustatyti dideli specialieji poreikiai - vienokia suma. Tiksliai nežinau, kokia, bet apie 3 tūkst. eurų per metus vienam vaikui. Jeigu vidutiniai poreikiai, suma siekia apie 2 tūkst. Pasak mokytojos, su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais dirbantiems mokytojams mokyklos vadovas prie algos gali papildomai pridėti 1-15 proc. Bėda ta, svarstė mokytoja, kad nėra aišku, kada skirti vieną, o kada - kitą sumą.
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Audrius Jurgelevičius pasakojo panašių klausimų iš mokytojų sulaukiantis kasdien. „O kokiu procentu ir pagal kokius kriterijus jie didinami, detalizuojama mokyklos darbo apmokėjimo sistemoje. Ją, suderinęs su darbuotojų atstovais, tvirtina darbdavys arba dėl jos sutariama kolektyvinėje sutartyje. Svarbu paminėti, kad teisės aktai reikalauja šią sistemą padaryti prieinamą darbuotojams. Anot A. „Didžiausia bėda yra menkos vadovų dalykinės bei komunikacijos kompetencijos, neleidžiančios jiems sukurti detalios, teisės aktų reikalavimais grįstos darbo apmokėjimo sistemos ir ją suderinti su darbuotojų atstovais. O kartais pasitaiko net tokių atvejų, kad darbo apmokėjimo sistemose įtvirtintos vienos nuostatos, o gyvenime taikomos visai kitos, niekur raštu nefiksuotos. Todėl manome, kad pirmiausia reikia pasiekti, kad mokyklose atsirastų tinkamai, laikantis įstatymo dvasios bei raidės, paruoštos darbo apmokėjimo sistemos. Ir tik tai pasiekus, galima būtų svarstyti apie mokytojų darbo apmokėjimo tvarkos pakeitimus“, - LRT GIRDI sakė Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas A.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) atkreipia dėmesį, kad SUP turintiems mokiniams skiriamos švietimo pagalbos lėšos atsižvelgiant į konkretaus mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių lygį. „Mokytojams, taip pat dirbantiems su SUP turinčiais mokiniais, darbo užmokestis mokamas iš ugdymo planui įgyvendinti valstybės skirtų mokymo lėšų. Lėšos apskaičiuojamos klasei, atsižvelgiant į sąlyginį klasės dydį, bet ne kiekvienam mokiniui individualiai. Darbo apmokėjimo įstatyme visiems mokytojams yra nustatytos minimalios (1 proc.) ir maksimalios (15 proc.) ribos, kiek galima didinti atlyginimą už veiklos sudėtingumą. „Be to, mokykla gali didinti mokytojo atlyginimą iki 20 proc. ir pagal kitus įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje nustatytus kriterijus. Bendrai pareiginės algos koeficientas dėl veiklos sudėtingumo negali būti didinamas daugiau kaip 25 proc.
Mokymo priemonių pritaikymas
Siekiant užtikrinti ugdymo prieinamumą ir veiksmingumą specialiųjų poreikių turintiems vaikams ir pagerinti jų ugdymosi sąlygas, būtina ugdant šiuos vaikus naudoti jiems skirtas, pritaikytas mokymo priemones, t. y. Mokykla turi aprūpinti specialiuosius ugdymo poreikius turinčius vaikus (vaikus, turinčius elgesio ir emocijų, autizmo spektro sutrikimų, vaikus, turinčius judesio ir (ar) padėties, intelekto ir kt.