Ar vyrui verta dalyvauti gimdyme? Tai klausimas, kuris kelia daug diskusijų ir skirtingų nuomonių. Daugelis moterų turi tvirtą nuomonę šiuo klausimu, tačiau ką mano patys vyrai? Vieni stipriosios lyties atstovai mano, kad gimdymo metu negalės būti naudingi savo antrajai pusei, todėl geriau jai netrukdyti. Kiti aiškina, kad vyras, viską stebėjęs iš arti, gali patirti psichologinę traumą, todėl geriau palaukti už durų. Treti, kurių gretos nuolat auga, teigia, kad nė už ką nepraleistų vienos svarbiausių ir gražiausių akimirkų savo gyvenime. Šiame straipsnyje apžvelgsime vyrų nuomones ir patirtis dalyvaujant gimdyme, įvertinsime galimą naudą ir iššūkius, bei pateiksime patarimus būsimiems tėčiams.
Pasiruošimas gimdymui: kursų svarba
Tiek vyrams, tiek moterims pasiruošti kūdikio gimimui labai padeda kursai, skirti būsimiems tėvams. Jei lankėte tokius kursus, žinote, kad ten didelis dėmesys skiriamas ir vyrui - jis paruošiamas tam, jog gimdymo metu tiek psichologiškai, tiek fiziškai padėtų moteriai ir pats gerai jaustųsi.
Akušeris ginekologas Romualdas Šemeta teigia, kad vyrai dažniausiai gimdyme dalyvauti bijo ne todėl, kad juos gąsdina kažkokie nemalonūs vaizdai, o dėl nežinomybės ir nerimo, jog niekuo negalės padėti. Moterims jis pataria jokiais būdais savo antrosios pusės nešantažuoti ir neversti dalyvauti, tačiau būti gudrioms - paprašyti kartu lankyti kursus apie gimdymą. Po kelių valandų paskaitų, kuriose pasakojama, koks reikšmingas vyro vaidmuo, jo pagalba bei parama moteriai, kokia nepaprasta akimirka yra pirmam išvysti tik gimusį savo mažylį, beveik visi apsigalvoja ir sėkmingai dalyvauja gimdyme.
Vyrų nuomonės apie dalyvavimą gimdyme
Apžvelkime septynių vyrų nuomones apie dalyvavimą gimdyme:
- Gintautas: „Gimdyme dalyvauti norėjau nuo tos minutės, kai išgirdau apie nėštumą. Manau, dalyvavimas gimdyme turėtų būti privalomas kiekvienam vyrui, kuris save laiko supratingu ir nori padėti savo antrajai pusei. Po šio įvykio imi labiau vertinti moterį, kuri, atiduodama labai daug jėgų, kęsdama beprotišką skausmą, padovanoja tau naujagimį. Tas jausmas yra neapsakomas, kol jo nepatiri. Kai pamatai gyvą savo kūdikėlį, paguldytą ant motinos krūtinės… Tai yra nuostabiausias jausmas, kokį esu patyręs. Nors gimdyme savo žmonai nelabai galėjau kuo padėti, ir gavau keletą „akmenų į savo daržą”, bandydamas nevykusiai nuraminti bei pajuokauti, bet dabar tai tik kelia šypseną.”
- Simonas: „Šiuo klausimu esu labai kategoriškas - gimdyme vyrui nereikia dalyvauti. Pirmiausia, dėl to, kad tai medicininė procedūra. Pavyzdžiui, juk nesiveržtumėte į žmonos apendicito operaciją? Antra - esu gana jautrus kraujui ir nemaloniems vaizdams, todėl, greičiausiai, gimdyme tik trukdyčiau, nes prasidėtų nerimo priepuolis ar nualpčiau. Džiaugiuosi, kad mano nuomonė sutapo su žmonos. Abu vaikus ji pagimdė labai sklandžiai, greitai ir sakė, kad visai manęs neprireikė. Esu tikras, kad daugiausiai pagalbos ir palaikymo reikia vaikui gimus. Tiek pirmosiomis dienomis po gimdymo, kai moteriai reikia fiziškai atsigauti, tiek visą gyvenimą - auginant gerą žmogų.”
- Darius: „Ar verta vyrui dalyvauti gimdyme? Taip ir tik taip. Juk esi to vaikučio tėtis! Kol laukėmės pirmo kūdikio, aš svarsčiau, ar dalyvauti, ar ne. Nežinojau, kokios ten (gimdymo palatoje) galimybės būti, ką ten reikia daryti ir panašiai. Kai apie tai pradėjome svarstyti, pasiteiravome patarimų tų, kas turi patirties, ir šeimos klinikoje gydytojų. Visi lyg susitarę kartojo, kad tikrai verta. Gimdyme aš tik nenorėjau kirpti virkštelės ar filmuoti, fotografuoti visą procesą, bet aš už tai, kad vyras turi būti su žmona ir, kai prireiks kokios pagalbos, jai padėti. Manau, kad moteriai svarbu šalia savęs turėti artimą žmogų, kuriuo gali pasitikėti. Juk sakoma, jei buvai kartu vaiką pradedant, tai būk ir jam ateinant į šį pasaulį. Gimdymas - tai didelė adrenalino dozė. Juk nieko nežinai: kaip, kas, kada turi vykti, tik klausinėdavau žmonos, kuo galiu padėti, ir vykdydavau jos prašymus. Ryškiausiai atsimenu gimdymo pabaigą, kai kūdikis padedamas ant mamos krūtinės, tai būna kažkas, ko negali apsakyti. Tą akimirką tik nubrauki džiaugsmo ašarą, kad viskas pavyko, o į namus parvyksi ne tik kaip vyras ir žmona, o kaip tikra šeima.”
- Mantas: „Turiu įvairios patirties: pirmojo vaiko gimdyme dalyvavau, o antrojo - ne. Kas geriau? Labai sunku pasakyti, nes abu kartus kankino tas pats jaudulys, nežinomybė ir baimė. Tiesa, su pirmu vaiku galėjau visą situaciją kartu stebėti, tarsi ir padėti, antrą kartą - jaučiausi visiškai bejėgis, nes buvau kažkur toli. Vėliau, kai su žmona aptarėme abiejų mažylių gimimus, ji sakė, kad psichologiškai jautėsi daug geriau, kai buvau šalia.”
- Mindaugas: „Abejonių, ar dalyvausiu savo dukros gimime, niekada nebuvo. Manau, kad vyrui labai svarbu tiek padėti savo mylimai moteriai, tiek iškart išvysti tik gimusį savo mažylį. Tam pasiruošti padeda kursai, skirti kūdikio besilaukiančioms poroms. Juose akcentuojama, koks svarbus vyro vaidmuo ir kaip jis gali padėti. Manau, kad dažnai aplinkiniai suformuoja neteisingą nuomonę, kad gimdymas yra kažkoks nemalonus, baisus procesas, kurio vyrui geriau nematyti. Toks požiūris, mano nuomone, visiškai neteisingas. Mano patarimai: svarbu susikoncentruoti į pagalbą bei dėmesį savo žmonai ir nekišti nosies ten, kur nereikia. Manau, kad tik dalyvavęs gimdyme vyras gali įvertinti, kokį svarbų darbą atliko jo moteris. O tas momentas, kai matai sveiką savo vaikutį - neišdildomas ir nepamirštamas.”
- Tadas: „Pasakysiu tiesą - gimdyme jaučiausi labai nejaukiai. Masažai, kurių mokiausi, visiškai neveikė. Juokeliai - tik dar labiau erzino mano draugę. Gimdykloje neturėjau savo vietos, vaikščiojau iš kampo į kampą. Kai vaikelis gimė ir keliavome į šeimyninę palatą, jaučiausi labiau pavargęs nei mano antroji pusė. Matyt, stresas ir tas jausmas, kad niekuo negali padėti, padarė savo.”
- Viktoras: „Nors buvau apsisprendęs, kad gimdyme tikrai dalyvausiu - man tai nepavyko. Kai nuvykome į gimdymo namus, paaiškėjo, kad vaikas labai didelis ir žmonai darys cezario operaciją. Likau laukti už durų, tačiau visai nesijaudinau, nes žinojau, kad medikai viską padarys, jog vaikas ir mama būtų sveiki. Viskas būtent taip ir buvo - sklandžiai. Jei lauksimės antrojo vaiko, manau, kad gimdyme ir vėl norėsiu dalyvauti.”
Šios nuomonės atspindi skirtingus požiūrius ir patirtis. Vieni vyrai jaučiasi įpareigoti dalyvauti ir palaikyti savo partnerę, kiti jaučiasi nejaukiai arba mano, kad tai nėra būtina. Svarbu, kad sprendimas būtų priimtas abipusiu sutarimu ir atsižvelgiant į individualias aplinkybes.
Taip pat skaitykite: Vaikų gerovė ir tėvų indėlis
Vyro patirtis gimdyme: asmeninis pasakojimas
Vienas vyras pasidalino savo patirtimi žmonos gimdymo metu. Jis teigė, kad sulaukęs pasiūlymo parašyti apie savo savijautą, iš pradžių dvejojo, ar tai kam nors bus įdomu. Tačiau peržvelgęs savo asmeninius įrašus, padarytus iškart po gimdymo, suprato, kad tai gali būti naudinga kitiems.
Gimdymo reikėjo sulaukti - vaikelis ateiti į šį pasaulį neskubėjo. Kai visgi atėjo ta diena, pradėjo ruošti namus, nes žmona gimdė namie. Čia iškilo problema dėl vandens baseino pripildymo ir šiek tiek supanikavo, o žmona iškart tai pajutusi pravirko. Tačiau greitai sugalvojo sprendimą.Abejonių dėl baseino jam kilo dar prieš gimdymą. Nors puikiai žino, kad jei atsiranda bent menkiausia dvejonė, reikia pasikliauti savo intuicija ir tai išspręsti čia ir dabar, o ne atidėti ateičiai, kai ji gali tapti tikra problema. Visgi sutvarkyti baseiną yra vienas dalykas, net jei tai išsprendžia problemą, bet jo žmonos būsena po jo panikos akimirkos nebuvo pati geriausia. Tačiau čia labai gerai suveikė tai, kad jie gimdymui apskritai ruošėsi ir fone grojo jų mėgiama šokių muzika. Grojo kizomba ir ji tikrai padėjo abiem nurimti per šokį.
Dar bandė eiti miegoti, nes sąrėmiai visgi buvo nevisiškai reguliarūs. Tačiau pirmą nakties jie pasidarė labai dažni ir skausmingi. Tiek skausmingi, kad teko žmonai masažuoti nugarą, kad skausmas bent kiek sumažėtų. Paskambino pribuvėjai ir laukė jos atvykstant. Mintis, kad teks priimti naujagimį vienam kažkaip nedžiugino, nors jau esu dalyvavęs viename gimdyme. Teoriškai gal ir žinojo, ką tektų daryti, bet viena yra žinoti, o kita - padaryti.
Atvykus pribuvėjai, tapo gerokai ramiau. Kartais šokdavome, kartais masažuodavo žmonai nugarą ir klausdavo jos instrukcijų, kaip konkrečiai reikėtų masažuoti. Instrukcijos dažniausiai buvo trumpos ir konkrečios, gal net šiek tiek šiurkštokos, bet tai atleistina, nes jis net neįsivaizduoja, kokius skausmus ji tuo metu kentė. Po kelių valandų žmonai įlipus į baseiną mačiau kaip jai palengvėjo - džiaugėsi, kad rado sprendimą, apskritai leidusį atsirasti baseinui. Kartais leisdavo sau šiek tiek numigti - kas ten žino, kas dar mūsų laukia ir gal bent šiek tiek pamiegojęs būsiu naudingesnis. Dar kartais paduodavo žmonai maisto arba atsigerti.
Septintą ryto buvo nuspręsta lipti iš baseino ir šiek tiek pailsėti. Jau tada galvojo, kad tokio ilgo gimdymo nesitikėjo ir buvo šiek tiek neramu, kad viskas tiek užtruko. O gal jau buvo tiek pavargęs (po darbo dienos ir bemiegės nakties), kad nerimui tiesiog nebuvo vietos. Ryte pavyko numigti apie 1,5 h - abiems, net ir jo sąrėmius tveriančiai žmonai.
Taip pat skaitykite: Patarimai būsimiems tėčiams Cezario pjūvio metu
O tada procesas tęsėsi toliau ir laukė, kada gi prasidės „tikrasis“ gimdymas. Matyt pastebėjusi jo nerimą, pribuvėja kartą palietė jo koją ir pasakė, kad viskas bus gerai. Šis ir kiti subtilūs dalykai, jos paskatinimai, pasakymai padėjo suprasti, kad žmona yra gerose rankose, o tai leido į situaciją žiūrėti daug ramiau, nors kartais ir viskas atrodė beviltiškai.
Tada vienu metu pribuvėjai kilo mintis, kad į baseiną liptų ir jis. Žmonai sutikus taip ir padarė. Po kiek laiko jam įlipus pribuvėja pasakė: „O, tik tiek oksitocino ir tetrūko“. Atrodo, kad tada ir įvyko kažkoks lūžis ir apie 14:00 prasidėjo stangos. Nepaisant viso jo pasiruošimo prieš, sąrėmių ir stangų jis neskyrė.
Tada kažkuriuo metu pagalvojęs (ir vis dar nesuprasdamas, kad jau vyksta stangos) žmonai pasiūlė pailsėti. Į tai iškart gavo atsakymą „Taip, yra mygtukas viską išjungti… tuoj jį paspausiu“. Suprato, kad pasakė kvailystę.
Gimdymo pabaigoje jam teko laikyti visą žmonos svorį ant savo pečių - R. Šemeta mokymuose sakė, kad tai vyro kankinimas, bet ko nepadarysi dėl žmonos. Tai truko apie valandą ir kai mažylis gimė, jis iškart buvo padėtas žmonai ant krūtinės, o tuo metu, kai žmona buvo visiškoje euforijoje, jis buvo truputį pasimetęs, nes visiškai nesiruošė tam, ką reiktų daryti tokią akimirką.
Tada su pribuvėjos pagalba drebančiomis rankomis užrišo ir nukirpau virkštelę - rankos drebėjo, nes nuo jo priklausė, ar nenukraujuos jo vaikas. Vėliau su žmona stebėjo, kaip mažylis yrėsi prie krūtinės.
Taip pat skaitykite: Žaislai mažiesiems tyrinėtojams
Šis asmeninis pasakojimas atskleidžia, kad dalyvavimas gimdyme yra iššūkis tiek moteriai, tiek vyrui. Tai reikalauja pasiruošimo, kantrybės ir gebėjimo prisitaikyti prie netikėtų situacijų. Tačiau tai taip pat gali būti nepamirštama patirtis, kuri sustiprina poros ryšį ir leidžia vyrui iškart pajusti tėvystės džiaugsmą.
Akušerės nuomonė: tabu tema ir pasiruošimas
Akušerė Raminta Kabelkaitė sutinka, kad ši tema yra itin jautri ir delikati ypač Lietuvoje, nors internete pilna profesionalių nuotraukų iš gimdymų, kuriuose dalyvauja ir vaikai. „Daugelis suaugusiųjų nė nemąsto apie tokią galimybę, mat išsyk generalizuotai manoma, kad gimdymas traumuos vaiką. Viso to šaknys slypi tame, kad suaugusiems vis dar yra sunku tinkamai įvilkti į žodžius vaiko pradėjimą, lytiškumo ir seksualumo klausimus“, - teigė pašnekovė. Ji pasakojo, kad tabu Lietuvoje yra ne tik gimdymo tema, bet ir apskritai lytiškumo tema.
Anot jos, dažniausiai gimdymo metu vaikas atiduodamas seneliams, giminėms o tėvai išskuba į gimdymo namus. Tik paskui vyresnėlis susipažįsta su naujuoju šeimos nariu. „Kita medalio pusė yra, kad nesvarbu, ko nori šeima/moteris, yra ir gimdymo namų/skyriaus taisyklės. Daugumoje ligoninių gimdykloje leidžiama būti tik vienam papildomam asmeniui, dažniausiai vyrui arba dulai, o vaikai apskritai yra nepageidaujami, nes gali išsigąsti ar trukdyti mamai susikaupti“, - sakė Raminta.
Jos nuomone, dalyvauti vaikui ar ne, priklauso nuo šeimos tarpusavio santykio ir vertybių viduje. „Vienoms šeimoms yra įprasta, pavyzdžiui, mylėtis prie miegančio vaikučio ar kūdikio, kiti nelabai vaikšto prie savo vaikų namie be rūbų. Ir abu pasirinkimai yra geri. Jei šeimai yra priimtina, kad vaikas ar vaikai dalyvautų visuose jų gyvenimo virsmuose, tuomet paruošti vaiką tam nėra sudėtinga. Be to, verta pastebėti, kad neretai, fotografijose, kuriose matome visos šeimos narių dalyvavimą gimdyme, gimdymas vyksta ne ligoninėje, tai reiškia arba namuose arba natūralaus gimdymo centre, kur tai yra arba visiškai šeimai ir vaikams pažįstama erdvė arba į šeimą orientuota erdvė“, - pasakojo akušerė.
Kaip vaiką paruošti tokiam įvykiui, anot Ramintos, viskas priklauso, kokio amžiaus ir sąmoningumo yra vaikas. „Jei mažesnis, iki 5 metų, tai galima paprastai nupasakoti, kad ateis laikas, kai jo mažasis brolis ar sesė pradės belstis į šį pasaulį, kad mamą veikiausiai suims bangos/sąrėmiai, ją reikės glostyti ir masažuoti. Kitaip tariant, nupasakoti gimdymą, galbūt parodyti filmuką, atrasti tai, kas galėtų sudominti vaiką: mamos glostymas, kalbinimas, masažavimas, galbūt girdymas. Jei vaikas yra vyresnis, galima jau kalbėtis atviriau, kad yra sąrėmiai, per kuriuos skauda, bet jie reikalingi, kad užgimtų vaikelis. Kad natūraliai vaikas gimsta per moters vaginą. Tiek vyresniems, tiek jaunesniems vaikams reiktų atrasti tašką, kuris taptų kompromisu tarp tėvų ir jų pačių norų: galbūt mama nenorės vaiko šalia savęs gimdymo metu, tačiau vaikas ar vaikai su tėčiu gali iškepti pyragą/ tortą būsimam broliui ar sesei“, - pasakojo pašnekovė.
Pati akušerė ligoninėje nėra sutikusi tokių porų, kurios norėtų gimdyti dalyvaujant jų vyresniesiems vaikams, tačiau jai pačiai ši mintis yra labai organiška ar priimtina. „Nematau trikdžių, kodėl vaikai (jei yra pasiruošę ir šeima turi tokį pageidavimą) negalėtų dalyvauti gimdyme. Taip, yra tos medicininės rizikos „o kas, o jeigu“, tačiau svarbu yra tai, kad vaiko dalyvavimas gimdyme, kartu yra ir įvesdinimas jo į naują rolę - vyresnio brolio ar vyresnės sesers. Vis daugiau kalbama apie tai, kad vyresni vaikai visgi išgyvena virsmą, kai vieną dieną į namus parvažiuoja naujagimis ir jie staiga yra nukarūnuojami, net jeigu apie tai buvo šnekėta visą nėštumą“, - svarstė Raminta.
Ji sutinka, kad internete vis daugiau atsiranda įamžintų „nestandartinių“ gimdymų fotografijų: tai vyresnioji dukra priima savo brolį/sesę, tai gimdyme dalyvauja visa namų svita, tarp jų - ir šuo. „Manau tai tik parodo, kad norint viskas yra įmanoma ir jei tam žalią šviesą uždega dalyvaujantys medikai, galbūt nereikėtų to taip baidytis, juk jie žino, ką daro ir numato kelis žingsnius į priekį“, - sakė akušerė. Ji pridūrė, kad reikėtų nepamiršti, jog gimdymas yra šeimos šventė.
Gydytojos akušerės-ginekologės nuomonė: individualus sprendimas ir pasiruošimas
Vilniaus gimdymo namuose dirbanti gydytoja akušerė-ginekologė Rūta Liutkevičienė pasakojo, kad jos praktikoje buvo vos vienas atvejis, kai gimdyme dalyvavo gimdyvės dukra, bet jai buvo jau 18 metų. „Tai pilnametė mergina, kuri mamai padėjo, ir buvo labai gražu stebėti tą palaikymą, santykį tarp dukros ir mamos. Bet jaunesnių nėra buvę. Po gimdymo būna, kad ateina brolis arba sesė, bet tik tuomet“, - pasakojo moteris.
Ji pati augina dvi dukras ir abejoja, ar norėtų, kad jos dalyvautų gimdyme. „Galiu pasakyti, kad nežinau, kaip reaguočiau, jei šeima nuspręstų atsivesti pirmagimį į gimdymą. Tai turėtų būti pačios šeimos apsisprendimas, jei jie tikrai norėtų, mes leistume, nes bandome maksimaliai patenkinti visų gimdyvių norus. Sudarytume tam sąlygas. Kita vertus, mūsų kaip gydytojų pareiga būtų informuoti pačią gimdyvę ir šeimą, kad vis tik išvarymo metu, apžiūros metu, pageidautina, kad vaikas pabūtų su kitu suaugusiuoju asmeniu už durų“, - sakė gydytoja. Anot jos, tokių rekomendacijų laikosi ir medikai kitose Europos šalyse.
Net psichologų nuomonė šia tema gerokai išsiskiria. „Jei šeima apsisprendė, rekomenduojama vaiką paruošti gimdymui. Yra net specialūs mokymai. Bet vis tik klausimas, kaip pamatytas vaizdas, patirtis gimdykloje paveiks vaiką psichologiškai. Kaip kiekvienas sureaguos. Mes galime sudaryti sąlygas, kad vaikas maksimaliai galėtų pabūtų su šeima kartu iki tam tikro momentu, bet taip, kad vaikui tas nesukeltų streso. Be to, natūralu, kad jei tenka moterį operuoti, tuomet vaikas jau jokiu būdu negali patekti į operacinę. Po gimdymo jau gali ateiti aplankyti visi“, - sakė pašnekovė.
Anot jos, Lietuvoje dažniausiai gimdyme dalyvauja vyras, kiek rečiau sesė, anyta ir mama.
Psichologės perspėjimai: rizika ir pasiruošimas
Psichologė Milda Karklytė-Palevičienė pasakojo, kad pirmiausia reikėtų labai rimtai pasvarstyti, ar iš tiesų tai reikalinga ir kodėl vaikas to nori. „Vaikas gali turėti daug visokių norų ir gali įsivaizduoti viską ne taip, kaip yra iš tikrųjų. Todėl reikia pradėti kalbėti nuo to, kodėl jis nori. Kokį poreikį jis išsako. Ar pats vaikas yra tam subrendęs, gal tą poreikį galima kaip nors kitaip patenkinti? Jei vaikas nori būti visavertė šeimos dalimi, ir jam atrodo, kad toks bus, jei dalyvaus gimdyme, gal galime pagalvoti apie kitą ritualą. Nes aš abejočiau, ar vaikui to reikia, nes mes, suaugusieji, turėtume prisiimti atsakomybę už galimu padarinius, pasekmes, kurių vaikas gali nenumatyti“, - teigė pašnekovė.
Vis dėl to jei šeima nusprendė, kad vaikas gali ir nori dalyvauti gimdyme, psichologė rekomenduoja jį tam paruošti. „Reikėtų vaikui papasakoti viską, kaip būna iš tiesų. Kiek laiko trunka gimdymas, kokių dalykų ten gali būti, kad mama gali jaustis blogai, kad gali būti neestetinių vaizdų vaiko akiai. Kad nėra viskas taip gražu, kaip filmuose ir pažiūrėti, kaip vaikas reaguoja. Jei einame toliau, reikėtų pagalvoti apie veiksmų planą, kaip reikėtų elgtis, jei vaikas pasijaus blogai, jam bus nemalonu, nejauku, patirs stresą ir negalės ten būti. Į ką jis galėtų kreiptis? Taip pat reikėtų aptarti ir galimas nenumatytas situacijas, kad medicinos personalas gali paprašyti jo išeiti, tai kad jis nesispyriotų, kad visas dėmesys bus skiriamas mamai ir kūdikiui, kad nekiltų papildomų konfliktinių situacijų. Kad klausytų medicinos personalo. Turėtume būti tikri, kad vaikas galės laikytis tų instrukcijų. Nes gimdymas nėra žaidimas“, - tvirtino psichologė.
Anot jos, vyresnėlio dalyvavimas gimdyme gali būti trikdis ir pačiai mamai. „Mama gali nesusikoncentruoti į gimdymą. Jai gali būti sudėtingiau, taip gali ir gimstantis vaikas nukentėti. Kita vertus, pats vaikas gali išsigąsti, kad kažkas blogo nutiks. Ateityje gali bijoti gimdymo ar net nenorėti turėti vaikų, kai pamatys, kad tas procesas nėra toks gražus. Juk net ne visiems suaugusiems tą įmanoma priimti. Net ne visi vyrai gali dalyvauti gimdyme. Tai ką jau kalbėti apie vaiką“, - sakė specialistė.
Paklausta apie teigiamus dalykus, kurių gali duoti tokia patirtis, psichologė juos vertino atsargiai. „Man atrodo rizika vis tik didesnė nei potenciali nauda. Bet jei viskas susiklostytų labai sėkmingai, vaikas supras, kas yra gimdymas, jis supras ir savo kelionę. Nuo pat pirmų dienų jis nesijaus, kad čia tėvų reikalai, kuriuose jis nedalyvauja. Bet aš vis tik abejoju, ar to reikėtų. Nes vaikas dar nėra toks brandus, kad tą galėtų sąmoningai priimti“, - teigė pašnekovė.
Kelių metų, anot jos, galėtų vaikas jau dalyvauti gimdyme? „Viskas priklauso nuo jo brandos. Vienas gali jau ir 15-os būti tam pasiruošęs, kitas ir 18-os - dar ne. Reikia turėti omenyje, kad tokie įvykiai įsirėžia ne tik į mūsų sąmonę, bet ir pasąmonę, o kol vertinimo ir atsirinkimo sistema dar nėra tokia tvirta, reikia labai atidžiai žiūrėti, kad vaikas nepasigautų tų neigiamų asociacijų, neįgytų baimių ir kad mama galėtų atsipalaiduoti ir galvoti tik apie save. Visada reikia atsakyti į klausimą, o kodėl mes tai darome, ką mes tuo norime gauti, ką vaikas nori iš to gauti ir ar tikrai tai geriausias būdas. Nebūtina dalyvauti gimdyme, kad tą prieraišumą patirtum“, - tvirtino psichologė.
Vyro vaidmuo gimdymo metu: palaikymas ir pagalba
Kauno medicinos universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos Gimdymo skyriaus akušerė Vilija Šlopšnienė teigia, kad gimdymuose vyrų dalyvauja tikrai nemažai. Dažniau dalyvauja tie vyrai, kurių šeimose yra daugiau santarvės, geresni tarpusavio santykiai, tad šie vyrai nori palaikyti gimdančias moteris tuo momentu. Būna vyrų, kurie ateina tik dėl to, kad moteris labai nori.
Apie tai, kuo gali padėti vyras gimdymo metu, specialistė sakė: „Viskuo: pradedant moraliniu palaikymu ir baigiant fizine pagalba. Vien dėl to, kad jis yra šalia, moteris jaučiasi saugesnė. Gimdyme dalyvaujantys vyrai pamasažuoja moterims nugarą, kartu kvėpuoja, palydi į dušą. Pašnekovės teigimu, medikų atlikti tyrimai rodo, kad moterys, kurios gimdė su artimaisiais, pagimdo stipresnius, sveikesnius kūdikius ir joms kur kas mažiau reikia Cezario pjūvio operacijų.
„Tyrimai rodo, kad moterims, kurių gimdymuose dalyvauja artimieji, keturis kartus mažiau reikia nuskausminančiųjų vaistų. Kai šalia yra artimas žmogus, skausmas išgyvenamas lengviau ir jaučiama mažesnė įtampa. Apie tai, ar būna atvejų, kai gimdymo metu vyrai ima labiau panikuoti nei moterys, pašnekovė sakė: „Pasitaiko labai jautrių vyrų, kurie prisipažįsta, kad kraujas ar kiti dalykai juos gąsdina, tai paprastai tokie vyrais pasako, kad pačiu vaiko gimimo momentu dalyvauti nenori ir išeina iš gimdymo palatos. Tokiems vyrams rekomenduojame su moterimi būti tiek, kiek jiems patiems to norisi.
Pasak medikės, vyro dalyvavimas gimdyme svarbus išbandymas poros santykių tvirtumui: „Apie tai, kokį poveikį dalyvavimas turi pačiam vyrui, jo tėvystės suvokimui, esama keleto nuomonių. Teigiama, kad vyro dalyvavimas gimdyme turi neigiamos įtakos poros seksualiniams santykiams, juos komplikuoja. Viskas priklauso nuo vyro požiūrio į moterį, į poros tarpusavio santykius ir, jeigu jie yra geri, tai po gimdymo kartu jie pagerėja. Pašnekovės teigimu, dažnai apie vos į gimdymo skyrių įžengusius žmones galima nuspėti, kaip pora sutaria: „Vyrui, kaip tėvui gimdymas taip pat labai svarbus.
Šeimos ir porų santykių psichologas Marius Daugelavičius, kalbėdamas apie vyrų dalyvavimą gimdyme, sakė: „Vyro dalyvavimas gimdyme beveik visuomet turi teigiamų pasekmių šeimos gyvenimui, nes tai labai svarbus, o kartu ir reikalaujantis ištvermės įvykis. Kai vyras yra šalia ir moterį palaiko, jai tai didelė pagalba, o pats vyras po dalyvavimo gimdyme kitaip žiūri į gimusį vaiką - atsiranda labai artimas santykis, tam tikra prasme vyras jaučiasi kartu pagimdęs.
Psichologas atkreipė dėmesį į tai, kad į gimdymo palatą vyras turi įžengti morališkai pasiruošęs, nes vyrui toks įvykis taip pat kelia didelį stresą ir įtampą. „Daug kas priklauso ir nuo paties vyro emocinės brandos, žmogus negali būti ten tiesiog nutemptas, tam reikia pasiruošti“, - sakė M. Daugelavičius.
tags: #dalyvavimas #gimdyme #vaikams