Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėjama buvusios vaikų kolonijos Juodšiliuose istorija, apžvelgiant vaikų globos raidą Lietuvoje, sovietinės okupacijos įtaką vaikų globos įstaigoms ir šios konkrečios įstaigos likimą. Straipsnyje remiamasi įvairiais istoriniais šaltiniais, atsiminimais ir archyvine medžiaga, siekiant atskleisti sudėtingą šios vietos istoriją ir jos poveikį čia gyvenusių vaikų likimams.
Vaikų Globa Lietuvoje: Istorinis Kontekstas
Nuo seno Lietuvoje veikė įvairios religinės ir pasaulietinės organizacijos, kurios steigė kūdikių namus, vaikų globos prieglaudas, įvairaus tipo vaikų namus, bendrojo tipo ir specialiąsias mokyklas, vaikų sanatorijas bei kitas vaikų ir suaugusių asmenų ugdymo ir globos institucijas. Pirmąja našlaičių ir pamestinukų globa susirūpino Trakų vaivados žmona Jadvyga Oginskienė, kuri 1786 m. įkūrė pirmuosius vaikų namus. XIX a. pradžioje labdaros draugijos pradėjo kurtis Vilniuje, Kaune, Zarasuose, Šiauliuose, Raseiniuose ir kituose miestuose. Tarpukario Lietuvoje buvo kuriamos nedidelės vaikų - našlaičių prieglaudos, ypač Šiaulių apskrityje.
Sovietinė Okupacija ir Vaikų Globos Įstaigų Pertvarka
1940 m. birželio 15 d. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungos kariuomenei, visų labdaros organizacijų veikla buvo nutraukta, o vaikų prieglaudos - suvalstybintos. 1941 m. daugelis jų buvo reorganizuotos į vaikų namus. 1944 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje jau veikė 23 vaikų namai, kuriuose gyveno 1681 auklėtinis. Didelę dalį vaikų sudarė našlaičiai, netekę tėvų per karą arba vaikai, kurių tėvai negalėjo suteikti reikiamos pagalbos. Vaikų namuose buvo apgyvendinami ikimokyklinio, mokyklinio amžiaus vaikai, paaugliai ir, išimties tvarka, vaikai, kurie dėl nepalankių aplinkybių negalėjo mokytis ar gauti paramos iš tėvų. Auklėtiniai buvo suskirstomi į grupes, kurioms buvo priskiriami auklėtojai.
Juodšilių Vaikų Kolonijos Istorija
Informacijos apie konkrečią Juodšilių vaikų kolonijos įkūrimo datą ir ankstyvąją veiklą nėra daug, tačiau žinoma, kad sovietmečiu tokios įstaigos buvo steigiamos visoje Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje laisvės atėmimo bausme nuteistiesiems skirtos specialaus režimo įstaigos iki 2002 m. buvo vadintos auklėjimo darbų kolonijomis, galima daryti prielaidą, kad Juodšilių kolonija galėjo būti viena iš tokių įstaigų. Pagal Pataisos darbų kodeksą (1971), auklėjimo darbų kolonijos buvo bendrojo režimo ir sustiprintojo režimo. Bendrojo režimo kolonijoje bausmę atliko pirmą kartą nuteisti nepilnamečiai ir visos nuteistosios nepilnametės. Sustiprintojo režimo kolonijoje bausmę atliko anksčiau nuteisti nepilnamečiai arba perkeltieji iš bendrojo režimo kolonijos už režimo pažeidimus.
Gyvenimas Vaikų Namuose: Atsiminimai ir Patirtys
Atsiminimai apie gyvenimą vaikų namuose sovietmečiu yra įvairūs. Vieni prisimena griežtą režimą ir fizinio darbo įtraukimą, kiti - rūpestį ir galimybę įgyti išsilavinimą. Liuiza Katikina-Ilkevič, augusi Alytaus vaikų namuose, prisimena: „Vaikų namai buvo nuostabioje vietoje: miesto pakraštyje, gražiame pušyne, netoli Dailidės ežerėlio. Mes, pasak poeto A. Jonyno <…> basi bėgiojom vasarą uogauti…ten krykštavom ir siautėjom. Dailidėje mes niurkėmės, maudėmės, plaukiojom savadarbiais plaustais <…> O žiemą mūsų Dailidė virsdavo puikia čiuožykla.“ Ji taip pat prisimena, kad vaikai buvo mokomi įvairių darbų: padėti virtuvėje, lupti bulves, plauti indus, siūti, siuvinėti, megzti, ruošti kurą krosnims, auginti daržoves pagalbiniame ūkyje.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir Perspektyvos: Vaikų Gydytojai Jonava
Ona Petraškaitė-Knezvičienė, augusi Alytaus vaikų prieglaudoje, prisimena vienuoles auklėtojas, kurios mokė vaikus visko - nuo asmens higienos iki sąžiningumo ir geranoriškumo. Ji teigia, kad vaikų namuose buvo skiepijamas sąžiningumas, jautrumas, geranoriškumas, augino juos gailestingaisiais samariečiais.
Tačiau ne visi atsiminimai yra teigiami. Kai kuriuose vaikų namuose buvo juntamas režimo griežtumas, auklėtojų abejingumas, o kartais ir smurtas.
Juodšilių "Šilo" Gimnazija ir Specialiosios Žemės Naudojimo Sąlygos
Šiuo metu Juodšiliuose veikia "Šilo" gimnazija, kuriai, kaip ir Rudaminos vaikų lopšeliui-darželiui „Ąžuoliukas“, yra įrašyta specialioji žemės naudojimo sąlyga - pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos (SAZ). Tai susiję su netoliese esančio AB „Vilniaus paukštyno“ veikla. Tokios sąlygos įrašymas apriboja galimybes statyti sodo namus, gyvenamosios, viešbučių, kultūros paskirties pastatus, bendrojo ugdymo, profesinių, aukštųjų mokyklų, vaikų darželių, lopšelių mokslo paskirties pastatus, skirtus švietimo reikmėms, kitus mokslo paskirties pastatus, skirtus neformaliajam švietimui poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatus, specialiosios paskirties pastatus, susijusius su apgyvendinimu (kareivinių pastatus, kalėjimus, pataisos darbų kolonijas, tardymo izoliatorius). Ši situacija sukėlė gyventojų nepasitenkinimą ir kreipimąsi į įvairias valdžios institucijas.
Taip pat skaitykite: Kodėl Buvusi Vaikų Gydytoja Svarbi?
Taip pat skaitykite: Dainų poliklinikos atpirkimas
tags: #buvusi #vaiku #kolonija #juodsiliuose