Botulizmas Vaikams: Simptomai, Gydymas ir Profilaktika

Botulizmas yra retas, bet labai pavojingas neurologinis sutrikimas, kurį sukelia botulino toksinas, gaminamas bakterijos Clostridium botulinum. Ši liga paveikia centrinius nervų sistemos organus, ypač smegenis ir nugaros smegenis. Toksinas blokuoja neuromuskulinį perdavimą, sukeldamas raumenų paralyžių. Dėl to sutrinka motorinė funkcija, o tai gali paveikti kvėpavimo raumenis ir sukelti kvėpavimo nepakankamumą, kuris yra gyvybei pavojingas. Liga dažnai susijusi su maisto produktų vartojimu, ypač naminiu konservuotu maistu, kuriame gali būti bakterijų sporų.

Kas yra botulizmas?

Botulizmas - tai gana reta, bet pavojinga bakterinė infekcija, patenkanti į organizmą su maistu ir labiausiai pažeidžianti nervų sistemą. Svarbu žinoti, jog ne pačios botulizmo bakterijos, Clostridium botulinum, sukelia organizmo pažeidimus, o jų išskiriama medžiaga - neurotoksinas. Botulizmo bakterijos yra smulkios judrios lazdelės, kurioms yra nereikalingas deguonis. Tai paaiškina, kodėl jos gali gyventi uždaruose induose, pvz., uždarytuose konservuose.

Apibrėžimas

Infekcinė nervų sistemos liga, sukeliama dažniausiai su maistu patekusio labai stipraus neurotoksino, gaminamo Cl. botulinum, pažeidžianti neuroraumeninę jungtį ir pasireiškianti dispepsiniu, oftalmologiniu ir kitais neuroparalyžiaus sindromais. Botulizmas - gana problemiška liga dėl pasitaikančio mirštamumo nuo jos ir keblios pradinių stadijų, ypač pavieniais susirgimo atvejais, diagnostikos. Juo sergama įvairiose pasaulio šalyse.

Botulizmo priežastys ir tipai

Botulizmo priežastis yra botulino toksinas, kurį gamina Clostridium botulinum bakterijos. Šios bakterijos dažniausiai randamos dirvožemyje, vandens telkiniuose ir kai kuriuose maisto produktuose. Toksinas gali patekti į organizmą per užkrėstą maistą, ypač konservus, kurie nebuvo tinkamai apdoroti. Be to, naujagimių botulizmas gali atsirasti, kai bakterijos patenka į kūdikio organizmą, pavyzdžiui, per medų.

Yra kelios pagrindinės botulizmo rūšys, kurios skiriasi pagal jų kilmę:

Taip pat skaitykite: Parkinsono ligos simptomai ir gydymas

• Maisto botulizmas: Dažniausiai pasitaiko, kai žmonės suvartoja botulino toksino užterštą maistą. Tai gali būti namuose konservuoti produktai, pavyzdžiui, daržovės, mėsa ar žuvis, kurie nebuvo tinkamai apdoroti.
• Kūdikių botulizmas: Atsiranda, kai kūdikis praryja Clostridium botulinum sporas, kurios skrandyje ir žarnyne gali išaugti į bakterijas ir pradėti gaminti toksiną. Tai dažniausiai siejama su medumi, todėl jo nerekomenduojama duoti vaikams iki vienerių metų.
• Žaizdos botulizmas: Atsiranda, kai Clostridium botulinum bakterijos patenka į žaizdą, dažniausiai dėl traumos arba narkotikų vartojimo intraveniniu būdu, ir pradeda gaminti toksiną.
• Įkvėpimo botulizmas: Retai pasitaikantis, kai botulino toksinas įkvepiamas, dažniausiai tai atsitinka laboratorijos sąlygomis arba dėl bioterorizmo.

Etiologija

Liga žinoma nuo mūsų eros pradžios ir buvo siejama su dešrų nuodais (lot. botulus - dešra). Iš to ir kilęs ligos pavadinimas. Sukėlėją atrado Van Ermenhem 1896-1897 m. ir pavadino jį Bacillus botulinus. Dabar sukėlėjas priskiriamas klostridijoms. Tai judrios, anaerobinės 5-10 × 0,3-0,4 nm lazdelės, gerai dažomos anilino dažais. Šviežios jų kultūros yra gramteigiamos, senos - gramneigiamos. Pagal antigenus skiriami A, B, C, D, E, F, G sukėlėjų tipai. Žmonių botulizmą dažniausiai sukelia A, B ir E tipai. C ir D tipų nustatoma tik gyvulių ir paukščių organizmuose, o F ir G tipai labai reti ir mažai ištirti.

Vegetacinės bakterijų formos gamina labai stiprų egzotoksiną, pavojingiausią iš visų žinomų bakterinių nuodų. Jo mirtina dozė jūrų kiaulytei - viena milijoninė mililitro dalis, o žmogui - 0,3-3 μg, todėl šis toksinas gali būti biologinio ginklo priemonė. Antra vertus, specialiai paruoštas šio toksino preparatas (Dysport, Botox), pavartotas vietosškai, gali ilgam atpalaiduoti raumenų spazmą, todėl plačiai vartojamas klinikinėje praktikoje stemplės achalazijai, blefarospazmui, tortikoliui gydyti.

E tipo bakterijos išskiria neaktyvų protoksiną, kurį aktyvina skrandžio fermentai. Šis toksinas gaminamas ir nesant griežtų anaerobinių sąlygų, net ir šaltoje (iki -3 °C) aplinkoje. Kartais ligą sukelia kelių klostridijų tipų toksinai, pvz.: A ir B, B ir E ir kt.

Aplinkoje šios bakterijos sudaro sporas, kurių esti dirvožemyje (iki 10 % tiriamųjų pavyzdžių), ežerų dumble, gyvulių bei žuvų žarnyne (žmonių žarnyne - retai). Jos atsparios aplinkos veiksniams: 100 °C temperatūroje žūsta per 5-6 val., autoklave (120 °C) - per 20-30 min. 10 % druskos rūgšties tirpalas jas sunaikina per 1 val., o 40 % formalinas - tik per parą. Vegetacinės bakterijų formos virinant žūsta per keletą minučių. Neatsparus karščiui ir toksinas - jau 80 °C temperatūra jį suardo per 15 min., o 100 °C - per 2-3 min. Tačiau norint jį inaktyvinti, pvz., mėsoje, kartais reikia virti ir 2 val.

Epidemiologija

Infekcijos šaltinis yra naminiai gyvuliai, graužikai, žuvys, paukščiai, rečiau - žmonės. Iš jų žarnyno sukėlėjo sporų patenka į dirvožemį, ant daržovių, grybų, mėsos produktų. Užkrato gali kauptis ir dvėsenoje. Pagal užsikrėtimo būdą skiriamas maistinis, kūdikių ir žaizdų botulizmas. Eksperimentuojant ligą gali sukelti ir įkvėptas toksino aerozolis.

Taip pat skaitykite: Laimo ligos diagnostika vaikams

Daugiau kaip 99 % visų ligų sudaro maistinis botulizmas, o kitos jo formos yra pakankamai retos. Pirmiausia užsikrečiama produkte pasigaminusiu toksinu. Jis nekeičia produkto skonio, kvapo, gali susikaupti salelėmis, todėl ne visos porcijos vienodai pavojingos. Gali susirgti ne visi to paties produkto valgę asmenys. Pasigaminus dujų, konservų dėžutė gali išsipūsti (vadinamasis „bombažas“). Namų sąlygomis sterilizuojamame produkte botulizmo sporos nesunaikinamos. Toksino gamybą maisto produkte slopina valgomoji druska (8-9 %), cukrus (50-55 %), acto rūgštis - apie 1 % galutinė marinato koncentracija (PH < 4). Įdomu, kad toksino gamybą stabdo ir soda (1-3 %), tik ji retai vartojama kulinarijoje. Toksiną šiek tiek veikia ir alkoholis. Šios ligos galima išvengti tinkamai ruošiant valgomus produktus (juos verdant, kepant).

Botulizmu sergantis ligonis kito žmogaus neužkrečia, tačiau dažnai suserga keli to paties produkto valgę asmenys. VU MF Infekcinių ligų klinikos duomenimis (Ūsaitis J., Čibiras P., 1979), iš 30 ligonių, gydytų 1974-1978 m., 25 buvo iš grupinių židinių, kurių didžiausią sudarė 8 asmenys. Dažniausias užkrato perdavimo veiksnys (19 ligonių) buvo namie konservuoti grybai. Nuo kitų produktų - dešros, kumpio, naminių mėsos konservų, rūkytos žuvies - susirgo tik apie 1⁄3 ligonių. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos valstybėse, dažniausiai pasitaiko B tipo botulizmas, rečiau - A ir E tipų, o JAV dažniau būna A tipas, Japonijoje - E tipas.

Patogenezė

Užsikrečiant su maistu į skrandį patenka toksino ir gyvų bakterijų. Svarbiausias yra toksinas. Manoma, kad bacilos ir virškinimo trakte gali jį gaminti. Tai liudija pasitaikantis ilgas ligos inkubacijos periodas (4-5 dienos ir daugiau), taip pat kūdikių botulizmo patogenezė, atitinkanti maisto toksinę infekciją. Toksinas greitai rezorbuojasi iš virškinimo trakto į kraują. Ar bakterijų patenka į kraują - neaišku. Dažniausiai normali kūno temperatūra sergant rodo, kad bakteriemija nėra reikšminga. Retais žaizdų botulizmo atvejais ligą sukelia į žaizdą patekusios bacilos savo toksinu.

Botulizmo toksinas specifiškai pažeidžia smegenų kamieno, pailgųjų smegenų branduolius ir motorines cholinergines sinapses. Sumažėja acetilcholino, sutrinka nervinio impulso perdavimas iš nervo į raumenį. Raumeninė skaidula funkcionuoja tarsi būtų denervuota. Tai funkcinė denervacija, po tam tikro laiko atsinaujinanti.

Parasimpatinė nervų sistema slopinama, todėl sutrinka seilių, skrandžio ir žarnyno liaukų veikla, žarnų motorika, rijimas, kvėpavimas, širdies veikla, pakinta kraujagyslių tonusas. Kvėpavimas sunkiais atvejais esti nepakankamas dėl pažeistos raumenų inervacijos. Sutrikus rijimui, kosulio refleksui, skysčių patenka į kvėpavimo takus, ištinka atelektazė, gresia plaučių uždegimas ir mirtis nuo asfiksijos. Ligonis, kuriam išsivysto kvėpavimo takų obstrukcija, staiga gali uždusti kvėpavimui sustojus refleksisškai. Taip gali būti, kai ligonis visai nepraryja skysčių, nors aiškaus kvėpavimo raumenų paralyžiaus ir nėra.

Taip pat skaitykite: Plačiau apie Spalvingą Vaikų Ligą

Persirgus botulizmu imunitetas (antikūnai) nesusidaro, todėl yra galimybė susirgti kartotinai. Manoma, kad letalinė toksino dozė yra mažesnė negu imunizuojamoji.

Patologija

Mirusiųjų nuo botulizmo autopsijų duomenys mažai specifiški, jie daugiau atspindi komplikacijas ir tiesiogines mirties priežastis. Nustatoma atelektazijų, pneumonija, virškinimo trakto, smegenų dangalų hiperemija bei kraujosruvos. Specifiškesni požymiai yra smegenų kamieno branduolių degeneracija, vakuolizacija, nekroziniai bei trombiniai smegenų kraujagyslių pokyčiai. Būdinga inkstų epitelio bei širdies raumens degeneracija (skaidulų fragmentacija).

Botulizmo Simptomai

Botulizmo simptomai gali pasireikšti nuo lengvų iki sunkių. Pradiniai simptomai dažnai apima silpnumą, galvos skausmą, pykinimą ir vėmimą. Vėliau gali pasireikšti raumenų silpnumas, dvigubas matymas, rijimo sunkumai ir kvėpavimo pasunkėjimas.

Botulizmo simptomai dažniausiai pasireiškia per 12-36 valandas po toksino patekimo į organizmą, tačiau jie gali atsirasti ir anksčiau ar vėliau, priklausomai nuo toksino kiekio. Pagrindiniai simptomai yra:

1. Regėjimo sutrikimai: Dvigubas matymas, neryškus matymas arba vokų nusileidimas (ptozė).
2. Sunku kalbėti ir ryti: Kalbos sutrikimai, burnos sausumas, sunkumas nuryti maistą ar skysčius.
3. Raumenų silpnumas: Pradinis silpnumas paprastai prasideda nuo veido ir kaklo raumenų ir gali plisti žemyn į kūno galūnes.
4. Kvėpavimo sutrikimai: Toksinas gali paveikti kvėpavimo raumenis, sukeldamas kvėpavimo nepakankamumą, kuris gali būti mirtinas, jei nebus laiku suteikta pagalba.
5. Pykinimas, vėmimas ir viduriavimas: Tai dažniau pasitaiko su maistu susijusiu botulizmu, ypač ankstyvosiose stadijose.

Klinika

Inkubacijos periodas dažniausiai trunka 6-24 val., retkarčiais sutrumpėja iki 2-3 val. arba pailgėja iki 2-3 dienų, tik labai retai būna 10-12 dienų. Tai priklauso nuo gautos toksino dozės. Trumpas inkubacijos periodas pranašauja sunkesnę ligos eigą ir blogesnę prognozę. Susergama dažniausiai staiga, nors retkarčiais pasireiškia 12-24 val. bendro negalavimo prodromas. Temperatūra dažniausiai esti normali, kartais - subfebrili. Stipresnis karščiavimas gali rodyti mišrią žarnyno infekciją arba prisidėjusią komplikaciją.

• Dispepsijos sindromas - būna maždaug 2⁄3 ligonių, pasireiškia vėmimu, viduriavimu, pilvo skausmu, pastarieji simptomai praeina per vieną parą. Tačiau ir toliau džiūsta burna, sunku ryti sausą maistą.
• Oftalmoplegijos sindromas - pasireiškia anksti ir būna beveik visiems ligoniams. Sutrikus akomodacijai, pablogėja rega, ypač iš arti, ligonis mato lyg pro miglą, negali skaityti. Geba matyti tolimus objektus gali išlikti (ūminė toliaregystė). Pablogėja akių judesiai į šonus, į viršų, sutrinka konvergencija, gali atsirasti žvairumas (strabizmas) bei dvejinimasis (diplopija), vokų ptozė. Vyzdžiai prasiplečia (midriazė), nereaguoja į šviesą. Akių simptomus sukelia akių judinamųjų nervų (n. oculomotorius, n. abducens, n. trochlearis), iš dalies n. vagus pažeidimai. Šie simptomai ypač išryškėja 3-5-ą ligos dieną.
• Kiti neuroparalyžiaus simptomai. Dėl į atropiną panašaus toksino poveikio, be burnos sausmės, žarnyno parezės, išsiplėtusių vyzdžių, būna tachikardija, hipotonija, prikimęs balsas. Kai pažeidžiami bulbarinių nervų (n. vagus, n. glossopharingeus, n. hypoglossus) branduoliai, sutrinka kalba (dizartrija), ligonis nustoja ryti ir skysčius (disfagija), kalba tyliai, neaiškiai. Jis springsta, užsikosti, bijo valgyti ir gerti. Jutimai, sąmonė nesutrinka, galūnių paralyžių nenustatoma, būna tik raumenų silpnumas (miastenija). Įvykus abipusei veido nervo parezei, kartais nustatomas „kaukės veidas“. Ligoniui sunku suraukti kaktą, parodyti dantis.

Pavojingiausias simptomas - kvėpavimo paralyžius, sutrikus diafragmos ir tarpsonkaulinių raumenų inervacijai. Kvėpavimą sunkina ir skysčių aspiracija, kai yra antgerklio bei minkštojo gomurio parezė. Dėl žarnyno meteorizmo pakyla diafragma, ligoniui ima trūkti oro, kalbėdamas jis daro pauzes, atrodo lyg išsigandęs, keičia kūno padėtį. Jo veidas paraudęs, vėliau cianozisškas, oda drėgna. Kraujospūdis padidėja, vėliau sumažėja. Kvėpavimas būna paviršinis, dalyvauja pagalbiniai raumenys.

Kūdikių botulizmas

Kūdikių virškinimo trakte yra palankios sąlygos botulizmo bacilų kolonizacijai, todėl, mišriai ar dirbtinai maitinami, jie gali susirgti užsikrėtę vien sporomis (pvz., patekusiomis su medumi). Užkietėja viduriai, džiūsta burnos gleivinė. Kūdikiai sunkiai žinda, kimiai verkia, nenulaiko galvos, akių simptomai jiems rečiau pastebimi. Jie dažnai miršta nuo aspiracinės pneumonijos ir kvėpavimo nepakankamumo.

Žaizdų botulizmas

Ši liga paprastai nebūna sunki. Skirtingai nuo maistinio botulizmo, nebūna dispepsijos sindromo, dažniau karščiuojama. Pastaruoju metu žaizdų botulizmas išsivysto narkomanams.

Ligos klasifikacija pagal sunkumą

Visuotinai pripažintos klinikinės botulizmo klasifikacijos nėra, jį priimta vertinti pagal sunkumą.

• Lengva forma - ligos simptomai ne visi, neryškūs, bendra būklė nepakitusi.
• Vidutinio sunkumo forma - stiprūs pagrindiniai neurologiniai simptomai, bet nesutrikęs kvėpavimas, ligonis gali gerti skysčių.
• Sunki forma - ryškūs ir gausūs neurologiniai simptomai, ligonis nepraryja skysčių, yra kvėpavimo sutrikimo požymių.

Dažniausia komplikacija - pneumonija, kurią sukelia skysčių aspiracija, pasyvi ligonio padėtis, o gal ir toksino poveikis. Neretai prisideda šlapimo takų infekcija, susijusi su šlapimo pūslės pareze bei kateterizacija. Pasitaiko ir toksinis miokarditas, kuris dažniausiai būna nesunkus ir greitai praeina.

Botulizmo Diagnostika

Botulizmo diagnozė remiasi klinikiniais simptomais ir istorija apie galimą toksino poveikį. Gydytojai gali atlikti kraujo tyrimus, kad nustatytų botulino toksino buvimą. Taip pat gali būti atliekami neurologiniai tyrimai, siekiant įvertinti raumenų funkciją ir refleksus.

Ligą diagnozuoti padeda klinikiniai, epidemiologiniai ir laboratoriniai duomenys. Botulizmą reikia įtarti, kai po trumpalaikių dispepsijos požymių (ar be jų) ima džiūti burna, užkietėja viduriai, pablogėja matymas iš arti. Objektyvūs oftalmoplegijos simptomai būna simetriški. Svarbu išsiaiškinti, ar ligonis pastarosiomis dienomis valgė namie konservuotų produktų, ypač grybų, senos žuvies, mėsos gaminių, ar nesusirgo kiti šio maisto valgę asmenys. Tačiau, ypač pavieniais atvejais, liga dažnai nustatoma gana vėlai, nes ją tenka skirti nuo daugelio panašių būklių.

Diferencinė diagnostika

Visų pirma botulizmą neretai primena kitos maisto toksinės infekcijos, ypač salmoneliozės. Sergant šiomis ligomis, esant dehidratacijai gali džiūti burna, esant kolapsinei būklei - mirgėti akyse, pablogėti rega. Tačiau šie simptomai nestabilūs, nesti objektyvių oftalmoplegijos požymių, toliau viduriuojama su patologinėmis priemaišomis, karščiuojama. Vėliau ligą patvirtina ir bakteriologiniai tyrimai.

Botulizmą neretai tenka skirti nuo apsinuodijimo atropino preparatais, metilo alkoholiu, grybais. Atropinas, durnaropė, šunvyšnė, be burnos sausmės, vyzdžių išplėtimo, tachikardijos, sukelia haliucinacijas, psichinį sujaudinimą, kartais raudonus odos bėrimus. Metilo alkoholis sutrikdo regą, pažeisdamas regos nervą, todėl oftalmoplegijos požymių nebūna. Išsiaiškinama, kad vartota alkoholio surogatų (pilstuko). Nuodingieji grybai (šungrybiai, musmirės) sukelia gastroenteritą, seilėtekį, kolapsą, pažeidžia kepenis, inkstus, bet nebūna akių simptomų.

Botulizmą gali priminti kitos neuroinfekcijos, ypač virusinis encefalitas, taip pat pasiutligė. Tačiau, be galimų bulbarinių nervų pažeidimų, virusiniam encefalitui būdinga stiprus karščiavimas, galvos skausmas, dažnai ir meninginiai simptomai, likvoro pokyčiai, asimetriški galūnių tonuso, refleksų, jutimo sutrikimai, traukuliai, sąmonės pritemimas. Iš anamnezės duomenų svarbu erkės įsisiurbimas, bendravimas su kvėpavimo takų ligoniais. Vėliau diagnozę nustatyti padeda ir serologiniai duomenys. Pasiutligę padeda nustatyti buvęs gyvulio įkandimas, atsiradę seilėtekis, disfagija, hidrofobija, sujaudinimas, vėliau traukuliai, išnykusi sąmonė. Akių simptomų nebūna.

Panaši į botulizmą kartais esti polineuropatija po difterijos, kai, be karščiavimo, pasireiškia minkštojo gomurio parezė, sutrinka akių ar net kvėpavimo raumenų inervacija. Tačiau ši būklė ryškėja iš lėto, praėjus 3-6 savaitėms po sunkaus ton- zilito. Nebūna dispepsijos požymių, obstipacijos, gleivinės sausmės. Nustatoma periferinės neuropatijos požymių (sutrikę jutimai, refleksai), serume padidėjęs difterijos antitoksino titras.

Smegenų kraujotakos sutrikimai botulizmą primena tuomet, kai pažeidžiami bulbariniai nervai. Kaip ir botulizmas, jie atsiranda gana ūmiai, be karščiavimo. Diagnozę nustatyti padeda kraujagysliniai rizikos veiksniai, sutrikę jutimai, piramidiniai pažeidimai su refleksų, raumenų tonuso pokyčiais, galūnių parezėmis.

Laboratorinė diagnostika

Bakteriologinis tyrimas tikslingas tik sergant kūdikių botulizmu (išmatų), tiriant žaizdų mikroflorą bei maisto produktus. Precipitacijos (žiedo) reakcija - paprastas ir greitas būdas botulizmo toksinui nustatyti ligonio serume, lašinant į jį specifinius antibotulininius serumus. Tačiau precipitacijos žiedui įvertinti reikia nemažos patirties. Lietuvoje dar neįdiegta precipitacija gelyje, imunofermentinis tyrimas. Todėl diagnozei patvirtinti dažniausiai naudojamas biologinis mėginys: įtariamo maisto produkto, ligonio kraujo serumo, skrandžio išplovų bei išmatų (retai) sušvirkščiama pelėms. Jei medžiagoje yra toksino, pelė žūsta per keletą dienų.

Botulizmo Gydymas

Botulizmo gydymas apima antitoksino administravimą, kuris neutralizuoja cirkuliuojantį toksiną. Be to, pacientams gali prireikti palaikomojo gydymo, įskaitant kvėpavimo pagalbą, jei kvėpavimo raumenys yra paveikti. Kai kuriais atvejais gali prireikti hospitalizacijos intensyviosios terapijos skyriuje.

Botulizmas yra skubi medicininė būklė, kuriai reikia nedelsiant gydyti. Pagrindiniai gydymo metodai apima:

• Antitoksinas: Antitoksinas gali neutralizuoti cirkuliuojantį botulino toksiną ir sustabdyti jo poveikį, tačiau jis negali atstatyti jau padarytos žalos. Kuo anksčiau jis skiriamas, tuo didesnė tikimybė išvengti sunkių komplikacijų.
• Intensyvi priežiūra: Pacientams su sunkiais kvėpavimo sutrikimais gali prireikti mechaninės ventiliacijos, kol raumenų funkcija atsistato.
• Žaizdos valymas: Jei botulizmas yra susijęs su žaizda, gali prireikti chirurginio žaizdos valymo, siekiant pašalinti bakterijas.
• Antibiotikai: Antibiotikai gali būti skiriami žaizdos botulizmo atvejais, tačiau jie nėra veiksmingi prieš toksiną.

Sergantis asmuo gydomas ligoninėje. Atliekamas skrandžio ir žarnyno valymas. Skiriamas antitoksinis serumas į veną lašiniu būdu. Kartais dėl komplikacijų profilaktikos skiriama ir antibiotikų.

Liaudiškos priemonės

Nėra liaudiškų priemonių, galinčių gydyti botulizmą. Ši liga reikalauja skubios medicininės pagalbos, ir bet kokie bandymai gydytis namuose gali būti pavojingi gyvybei.

Botulizmo Profilaktika

Svarbu žinoti, jog toksino gamybai reikalingos specialios sąlygos ir 18-20°C temperatūra. Todėl laikant konservus žemesnėje kaip 10°C temperatūroj, arba jei juose yra daug druskos (>8%), daug cukraus (>55%) arba konservuojant buvo naudota acto rūgštis, botulino toksino gamyba yra stabdoma.

Norint išvengti botulizmo, svarbu laikytis šių profilaktikos priemonių:

• Nevartoti neaiškių konservuotų maisto produktų.
• Tinkamai ruošti ir konservuoti maisto produktus, ypač namuose. Užtikrinti, kad produktai būtų tinkamai termiškai apdoroti, kad sunaikintų sporas.
• Vengti duoti medaus kūdikiams iki vienerių metų.
• Laikytis higienos reikalavimų ruošiant maistą, kad išvengti kryžminės taršos.

Clostridium botulinum toksinas nekeičia nei maisto kvapo nei skonio. Bakterijų dauginimosi metu gaminasi dujos, dėl to pučiasi konservų dangtelis. Su maistu patekęs toksinas žarnyne rezorbuojasi ir patenka į kraują. Konservų dėžutė gali pasipūsti dėl prisigaminusių dujų.

Toksiną šiek tiek veikia ir alkoholis. Šios ligos galima išvengti tinkamai ruošiant valgomus produktus (juos verdant, kepant). Produktus patartina pakaitinti 10 minučių, net jei neišpūstas dangtelis.

Toksino gamybą maisto produkte slopina valgomoji druska (8-9 proc. koncentracija), cukrus (50-55 proc. rūgštis (1 proc. koncentracijos).

tags: #botulizmo #liga #vaikams