Įvadas
"Spragtukas" - tai baletas, kuris jau daugiau nei šimtmetį žavi žiūrovus ir įkvepia choreografus ieškoti vis naujų interpretacijų. Šiame straipsnyje panagrinėsime "Spragtuko" siužetą, jo istoriją, įtaką kultūrai ir skirtingas interpretacijas, skirtas vaikams.
"Spragtuko" gimimas ir kelias į sceną
"Spragtuko" premjera įvyko 1892 m. Sankt Peterburge, Marijos teatre. Baleto muzikos autorius - Piotras Čaikovskis, o pirmasis choreografas - Marius Petipa. Tačiau M. Petipa susirgo ir negalėjo užbaigti darbo, tad jį pabaigė Levas Ivanovas.
Muzika, įkvėpusi choreografiją
Sakoma, kad kūrėjus imtis šio veikalo skatina ne "Spragtuko" siužetas, o ypatinga P. Čaikovskio muzika. Baleto muzika yra daugialypė ir neišsemiama, su kiekvienu nauju pastatymu išryškėja unikalūs sluoksniai. Cukruotų slyvų fėjos šokiui kompozitorius panaudojo naują instrumentą - čelestą, kuri skleidė varpelio skambesį primenantį garsą. Negana to, kaip muzikos instrumentai buvo panaudoti ir vaikiški žaislai.
Libretas: nuo Hofmano iki Diuma
Dviejų veiksmų baletui E. T. A. Hofmano istorijos siužetą teko labai supaprastinti, iškerpant ilgą pasakojimą, kaip princas buvo paverstas Spragtuku. M. Petipa pasirinko lengvesnę kūrinio adaptaciją, kurią parašė garsus prancūzų XIX a. rašytojas Aleksandras Diuma. Ironiška, bet P. Čaikovskis nebuvo patenkintas rezultatu ir "Spragtuko" muzikos nelaikė vienu geriausių savo kūrinių.
Pirmieji žingsniai ir pripažinimas
Po "Spragtuko" premjeros Sankt Peterburge P. Čaikovskis laiškuose rašė, jog "Spragtuko" muzika yra nepalyginamai skurdesnė nei "Miegančiosios gražuolės". Tačiau dar prieš baleto premjerą P. Čaikovskis išleido "Spragtuko siuitą", kuri sulaukė sėkmės. Iki šiol "Spragtuko" muzika laikoma vienu gražiausių klasikinės muzikos kūrinių.
Taip pat skaitykite: Baletas vaikams Jeruzalėje
Siužetas: Kalėdų naktis, stebuklai ir kova už gėrį
Istorija pasakoja apie mergaitę, kuri susidraugauja su Kūčių vakarą atgyjančiu Spragtuku. Kartu jie laimi kruviną kovą prieš klastingąjį Pelių karalių bei jo kariauną. Klara ne visuomet buvo Klara. Tikrasis princą spragtuką išgelbėjusios jaunos mergaitės vardas - mįslė. Lietuvoje mes ją vadiname Klara, tačiau originalioje istorijoje jos vardas yra Maria arba Marie, o Klara - viena iš jos lėlių. Vokietijoje lietuviškoji Klara kartais tampa Marichen, o Rusijoje po Pirmojo pasaulinio karo ji vadinama Maša.
"Spragtukas" pasaulyje: nuo Rusijos iki Amerikos
Baleto premjera Rusijoje vietoj lauktos šlovės sulaukė kritikos. Tikroji "Spragtuko" šlovės valanda išaušo kur kas vėliau JAV, kai 1954 m. choreografas George Balanchine pasauliui Niujorko baleto teatre parodė savąją kūrinio versiją. Jau 1960-ųjų pabaigoje "Spragtukas" tapo baletu, be kurio neįsivaizduojamos didžiosios metų šventės, o 1993 m. jis virto kino filmu, kuriame pagrindinį vaidmenį suvaidino Balanchine baleto mokyklos studentas Macaulay Culkinas.
"Spragtukas" Amerikoje: Kalėdų tradicija ir verslo sėkmė
Nors pirmieji "Spragtuko" pasirodymai Rusijoje nesulaukė šlovės, anapus Atlanto "Spragtukas" sulaukė neįtikėtinos sėkmės. San Franciske 1944 m. Kalėdų išvakarėse debiutavęs Rusijos kritikų išpeiktas baleto pastatymas paliko neišdildomų įspūdžių amerikiečiams. Nuo 1954 metų "Spragtuko" muzikinė baleto pasaka tapo Kalėdų tradicija, prigijusia visose Jungtinėse Valstijose. Kasmet šio pastatymo ir jo įsimintino snaigių šokio žiūrovai (ypač Havajuose ir Floridoje, kur niekuomet nesninga) laukia tarsi Kalėdų stebuklo. San Francisko baleto teatrui "Spragtukas" atneša apie 40 procentų visų metinių pajamų. Skaičiuojama, kad vien tik kalėdinėms dekoracijoms - medinėms riešutų gliaudyklėms - amerikiečiai kasmet išleidžia 8 mlrd. dolerių, tikėdami vokiečių legenda, jog šis daiktas atneša sėkmę namams ir šeimai.
"Spragtukas" Vokietijoje: tradicija ir sėkmės simbolis
Ypatingą žymę "Spragtukas" paliko vokiečių kultūroje. Vokiečiai tiki, kad spragtukas saugo šeimą nuo pikto ir į namus privilioja sėkmę. Dėl šios priežasties per Kalėdas medinis spragtukas yra populiari dovana vaikams.
"Spragtukas" Lietuvoje: naujos interpretacijos
"Spragtukas" ne kartą buvo pastatytas ir Lietuvoje. Šalia ištobulėjusio klasikinio varianto atsirado ir modernesnių versijų. Premjerinio Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro šokio spektaklio kūrėjos teigia atsiribojusios nuo klasikinio baleto įvaizdžio, deklaruoja pateikiančios netradicinę pasakos interpretaciją ir atskleidžiančios nūdienos Kalėdų šventės naujoves.
Taip pat skaitykite: Nuo kada pradėti baletą?
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro "Spragtukas"
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristatė savąją "Spragtuko" versiją. Spektaklį uostamiestyje sukūrė garsus rusų choreografas Kirilas Simonovas, kartu su kostiumų ir scenografijos dailininkais - Jekaterina Zlaja ir Aleksandru Barmenkovu, šviesų dailininku Jevgenijumi Vinogradovu. Šis pastatymas siekia atkurti hofmanišką dvasią su groteskiško humoro elementais, sujungti vizualinę dalį su muzikine drama.
"Spragtukas" vaikams: pamokos ir vertybės
"Spragtuko" pasaka nukelia į magišką pasaulį, kuriame vietos užtenka ir vaikams, ir suaugusiems, ir žaislams, ir kalėdinei eglutei, ir snaigėms, ir saldainiams - visiems atributams, kurie būtini per amžius sukurtam idealių Kalėdų paveikslui. Tai baletas, kuris vienodai tinka visai šeimai. Be to, daugeliui vaikų "Spragtukas" yra pirmasis jų matytas baletas. Ši pasaka moko svarbiausių vertybių: draugystės, meilės, drąsos ir gėrio pergalės prieš blogį.
"Užburtos akys": moderni "Spragtuko" interpretacija
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) pristatė baletą "Užburtos akys", kuris remiasi Ernsto Theodoro A. Hoffmanno pasaka "Smėlio žmogus". Šis spektaklis skirtas jauniesiems žiūrovams ir pasakoja apie santykį tarp žmogaus ir mašinos, tarp gyvo ir negyvo, tarp sielos ir programos. Pagrindinė žinutė - žmogaus nepakeis jokia mašina, joks prietaisas, kad ir labai panašus į žmogų.
Taip pat skaitykite: Baleto pamokos vaikams
tags: #baletas #spragtukas #vaikams