Lietuvių kalba ir literatūra - tai ne tik gramatika ir tekstai, bet ir kelias į kultūrą, pasaulio pažinimą bei asmenybės ugdymą. Šis dalykas padeda mokiniams ugdyti gebėjimą reikšti mintis, analizuoti tekstus ir kritiškai mąstyti, o tai yra esminės kompetencijos šiuolaikiniame pasaulyje. Straipsnyje nagrinėsime, kaip lietuvių kalbos ir literatūros pamokos prisideda prie mokinių kompetencijų ugdymo, kokie metodai naudojami ir kokią reikšmę turi kultūrinis kontekstas.
Lietuvių Kalbos ir Literatūros Paskirtis Ugdymo Procese
Lietuvių kalbos ir literatūros dalyko paskirtis yra suteikti mokiniams lietuvių kalbos ir literatūros (kultūros) pagrindus, padėti ugdytis kalbėjimo, klausymo, skaitymo, teksto analizės ir interpretacijos bei rašymo įgūdžius, gebėjimą reikšti mintis raštu ir žodžiu taisyklinga lietuvių kalba, supažindinti mokinius su Lietuvos, Europos ir pasaulio literatūra bei kultūra. Literatūrinis ugdymas padeda mokiniams suprasti literatūrą kaip žodžio meną, savęs ir pasaulio pažinimo priemonę, ugdytis savarankiško skaitymo įgūdžius ir pomėgį skaityti, gebėjimą analizuoti ir interpretuoti įvairių žanrų tekstus, formuotis estetinį skonį.
Literatūrinio ugdymo metu mokiniai įgyja emocinės patirties, pažįsta Lietuvos ir pasaulio literatūros (kultūros) tradiciją, lietuvių literatūros, tautosakos savitumą ir sąveiką su kitų tautų literatūra bei kultūra, literatūros rūšių ir žanrų specifiką. Nagrinėdami lietuvių ir kitų tautų literatūrinį bei kultūrinį palikimą, pažindami kalbą kaip socialinį kultūrinį reiškinį, mokiniai suvokia istorinės atminties, tradicijų, kalbos vertę, asmeninio indėlio į kultūros kūrimą prasmę, ugdosi dialogu, atsakomybe, kūrybiškumu pagrįstą santykį su savosios kultūros tradicija, pagarbą bei atvirumą kitoms kalboms ir kultūroms.
Lietuvių kalbos ir literatūros pamokose ugdomas gebėjimas tinkamai dalyvauti diskusijoje, argumentuotai išsakyti savo nuomonę, išklausyti ir gerbti kitus, apginti savo požiūrį, nepažeidžiant kitų ir savo paties orumo, prisiimti atsakomybę už savo tekstus. Analizuojant ir interpretuojant bei kuriant sakytinius ir rašytinius tekstus, ugdomas kūrybiškumas, vaizduotė, lavinami analitiniai įgūdžiai, kritinis mąstymas. Lietuvių kalbos ir literatūros dalykas atveria įvairių integracijos su kitais dalykais - istorija, daile, muzika, etika, užsienio kalbomis, pilietiškumo pagrindais ir kt. - galimybių.
Kompetencijų Ugdymas Lietuvių Kalbos Pamokose
Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė.
Taip pat skaitykite: Kada nėštumo testas rodo klaidingą rezultatą?
Kultūrinė Kompetencija
Kultūrinė kompetencija apima kultūrinį išprusimą, kultūrinę raišką ir kultūrinį sąmoningumą. Kultūrinis išprusimas pirmiausia susijęs su žiniomis: mokiniai ugdosi skaitydami, nagrinėdami, interpretuodami, lygindami ir vertindami įvairių žanrų ir laikotarpių lietuvių bei pasaulio literatūros kūrinius; susipažindami su svarbiais tekstais ir reiškiniais; domėdamiesi šiuolaikinės literatūros ir kultūros aktualijomis ir jas savarankiškai vertindami; apibūdindami bendresnes Lietuvos literatūrinio ir kultūrinio gyvenimo tendencijas bei jų sąsajas su tradicija; susipažįsta su svarbių literatūros kūrėjų biografijomis; atpažįsta kultūrinius simbolius ir stereotipus; lygina įvairius literatūros ir kultūros reiškinius, įžvelgdami jų tarpusavio sąsajas.
Kultūrinę raišką mokiniai ugdosi, pažindami lietuvių kalbos kūrybines galias, reikšdami mintis, kurdami įvairių žanrų tekstus žodžiu ir raštu taisyklinga, aiškia bei turininga kalba, pasirinkdami tinkamą kalbinę raišką; praktiškai pritaikydami kultūros kūrėjo, atlikėjo, aktyvaus stebėtojo, vartotojo, kritiko gebėjimus; realizuodami savo talentus, literatūrinius ir kitus meninius polinkius, kultūrinius interesus; dalyvaudami mokyklos, bendruomenės, regiono ir Lietuvos kultūriniame gyvenime.
Kultūrinį sąmoningumą mokiniai ugdosi, suvokdami kalbos reikšmę asmens tapatybei ir pasaulėvaizdžiui, bendruomenei ir valstybei; suprasdami ir vertindami lietuvių kalbos ir literatūros reikšmę bendresniame Lietuvos ir pasaulio kultūros kontekste; atpažindami ir kritiškai vertindami propagandą, manipuliavimą žodžiais ir vaizdais, diskutuodami apie medijų kultūrą; įgydami nuostatą puoselėti lietuvių kalbą ir kultūros paveldą, gerbti kultūrų įvairovę.
Pažinimo Kompetencija
Pažinimo kompetencija apima dalyko žinias ir gebėjimus, kritinio mąstymo, problemų sprendimo, mokėjimo mokytis gebėjimus. Dalyko žinias ir gebėjimus mokiniai ugdosi, analizuodami kalbos vienetus, mokydamiesi taisyklingai kalbėti ir rašyti, skaitydami, nagrinėdami ir vertindami įvairių žanrų ir laikotarpių lietuvių bei pasaulio literatūros kūrinius, kultūros tekstus, kurdami įvairių žanrų ir tipų tekstus, vartodami kalbotyros, literatūros teorijos ir teksto analizės sąvokas ir terminus.
Kritinį mąstymą mokiniai ugdosi, kai analizuoja teksto turinį ir kalbą, suvokia ryšius tarp vaizduojamų įvykių, daro išvadas; geba remtis kūrinio turiniu, formuluodami savo idėjas apie gyvenimą, vertybes ir tikėjimą; vertina kūrinių herojų charakterius ir paaiškina, kodėl rašytojas kuria konkretų charakterį, apibūdina rašymo stilių, ieško jungčių tarp kultūros reiškinių, kūrinių, idėjų ir raiškos, kritiškai vertina alternatyvius požiūrius ir medijų informacijos patikimumą.
Taip pat skaitykite: Viskas apie vaiko pinigus
Problemų sprendimo gebėjimus mokiniai ugdosi, kai įvairiuose pokalbiuose, rašiniuose kelia aktualias problemas, svarsto, pritaria arba prieštarauja pateikdami argumentų, priima pagrįstą sprendimą, analizuoja kūrinių problemas, vertina teksto idėjas ir intencijas, susieja jas su kitais tekstais, savo patirtimi ir nuostatomis.
Komunikavimo Kompetencija
Komunikavimo kompetencija apima pranešimo kūrimą, jo perteikimą ir komunikacinę sąveiką bei analizę ir interpretavimą. Pranešimo kūrimo gebėjimus mokiniai ugdosi, taisyklingai kalbėdami ir rašydami, pasirinkdami tinkamą kalbinę raišką ir komunikavimo strategijas; žodžiu ir raštu atpasakodami tekstus, atmintinai mokydamiesi įvairių žanrų kūrinius ar jų fragmentus; apibūdindami verbalinio ir neverbalinio teksto temą, turinį ir paskirtį; samprotaudami apie įvykius ir reiškinius, pagrįsdami savo nuomonę, naudodamiesi įvairiais šaltiniais; sakydami kalbas, rašydami kūrybinius darbus; išsiaiškindami nežinomų žodžių reikšmes ir išmokdami juos vartoti; taikydami įvairias kalbėjimo, skaitymo ir rašymo strategijas.
Pranešimo perteikimo ir komunikacinės sąveikos gebėjimus mokiniai ugdosi, realiai ir virtualiai bendraudami poromis ar grupėje, pasirinkdami taisyklingą ir tinkamą kalbinę raišką; kalbėdami apie skaitymo metu patirtus jausmus ir pažintas vertybes, pristatydami savarankiškai perskaitytą knygą, kalbos, literatūros tyrimus.
Kūrybiškumo Kompetencija
Kūrybiškumo kompetencija apima tyrinėjimo, generavimo, kūrimo, vertinimo ir refleksijos gebėjimus. Tyrinėjimo gebėjimus mokiniai ugdosi ieškodami reikiamos informacijos įvairiuose šaltiniuose, kritiškai vertindami rastą informaciją ir jos patikimumą; analizuodami, interpretuodami ir lygindami Programoje numatytus poezijos, prozos ir dramos kūrinius, aptardami Programoje numatytus Lietuvos kultūros reiškinius ir asmenybes; stebėdami, gretindami ir vertindami kalbos reiškinius daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje; rinkdami, siedami ir kritiškai vertindami kūrybai reikalingą informaciją, kurdami įvairias istorijas, pasakojimus.
Generavimo gebėjimus mokiniai ugdosi, keldami originalias idėjas ar problemų sprendimus, rašydami įvairius kūrybinius darbus, argumentuotai reikšdami savo požiūrį į kalbamus dalykus, pagrįsdami jį asmenine patirtimi, grožiniais ir negrožiniais tekstais, dalydamiesi kūrybinėmis idėjomis ar sprendimais analizuojant programinius kūrinius, argumentuotai įvertindami istorinį kultūrinį kontekstą.
Taip pat skaitykite: Muzika ir priklausomybės filme "Taip gimė žvaigždė"
Kūrimo gebėjimus mokiniai ugdosi, savarankiškai žodžiu ir raštu kurdami įvairių žanrų ir tipų tekstus, išbandydami skirtingas kalbinės raiškos priemones ir būdus, taikydami pagrindines akademinio ir kūrybinio rašymo strategijas, tobulindami ir pristatydami savo darbus, susijusius su analizuojamais kūriniais, samprotaujamojo pobūdžio darbais. Kurdami asmeniškai ir socialiai prasmingus darbus, pristatydami savo idėjas, mokiniai atsižvelgia į etikos ir intelektinės nuosavybės normas.
Pilietiškumo Kompetencija
Pilietiškumo kompetencija apima pilietinį tapatumą ir pilietinę galią; gyvenimą bendruomenėje, kuriant demokratinę visuomenę; pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms; valstybės kūrimą ir valstybingumo stiprinimą tarptautinėje bendruomenėje. Pilietinį tapatumą ir pilietinę galią mokiniai ugdosi, vertindami skaitomo, klausomo ir audiovizualinio teksto turinį, raišką, intenciją, poveikį klausytojui, interpretuodami ir apibendrindami; kritiškai vertindami įvairių šaltinių informaciją ir tinkamai ją panaudodami; reikšdami mintis ir jausmus sklandžia, aiškia, turtinga kalba; reikšdami argumentuotą asmeninį požiūrį į įvykius, reiškinius ar tekstus; rašydami įvairių tipų rašinius, įvairius pasakojamuosius, informacinius, aiškinamuosius ir argumentavimo tekstus.
Gebėjimą sugyventi bendruomenėje mokiniai ugdosi, kurdami ir puoselėdami teigiamus tarpusavio santykius įvairiose komunikavimo situacijose; kultūringai keldami problemas, atsakingai priimdami sprendimus; sąmoningai stebėdami kalbos reiškinius, vykstančius daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje, gretindami skirtingų kalbų elementus; apibūdindami įvykius ir reiškinius, apie juos pasakodami ir samprotaudami. Pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms mokiniai ugdosi, laikydamiesi bendrinės lietuvių kalbos normų ir viešojo bendravimo etikos; pasirinkdami tinkamą komunikavimo būdą; aptardami savo amžiui aktualias problemas; tinkamai dalydamiesi patirtimi, nuomone ir informacija; kartu priimdami pagrįstus sprendimus; atitinkamais aspektais analizuodami Programoje numatytus kūrinius.
Socialinė, Emocinė ir Sveikos Gyvensenos Kompetencija
Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija apima asmens savimonę ir savitvardą; socialinį sąmoningumą ir tarpusavio santykių kūrimo gebėjimus; atsakingą sprendimų priėmimą; asmens rūpinimąsi fizine ir psichine sveikata. Savimonės ir savitvardos įgūdžius mokiniai ugdosi, kai nagrinėdami literatūros kūrinius mokosi atpažinti ir įvardyti paauglystei būdingas emocijas; analizuoja įvairias situacijas ir mokosi įveikti iššūkius (nepalankias situacijas, neviltį ir nusivylimą); analizuoja ir įvardija žmogiškąsias vertybes (pagarbą sau ir kitiems, geranoriškumą, atsakomybę, pagalbą, sąžiningumą, drąsą, savidrausmę, sveikatą; šeimą); geba paaiškinti, kaip sudėtingose situacijose vertybės padeda rasti sprendimus; siekia asmeninių ir akademinių tikslų, analizuoja akademinio tobulėjimo pažangą, reflektuoja sėkmę ir klaidas.
Empatiškumo, socialinio sąmoningumo ir teigiamų tarpusavio santykių kūrimo įgūdžius mokiniai ugdosi, kai mokosi nuspėti kitų emocijas ir savijautą skirtingose situacijose; lygina savo ir kitų požiūrius, supranta, kad vertybinės nuostatos skirtingose kultūrose gali būti skirtingos; analizuoja, kaip žmogaus elgesys veikia kitus žmones; pritaiko veiksmingo klausymosi įgūdžius kasdieniuose pokalbiuose, naudojasi pokalbio užmezgimo ir palaikymo strategijomis, kad suprastų kitų emocijas ir savijautą; net ir sunkioje situacijoje mokosi išlikti objektyvūs ir argumentuoti savo nuomonę. Atsakingo sprendimų priėmimo ir elgesio įvertinant pasekmes gebėjimus mokiniai ugdosi, kai mokosi planuoti laiką, laiku atlikti užduotis, analizuoja galimus iššūkius ir kliūtis, kurių gali kilti, atliekant užduotis, planuoja, kaip jas įveikti; apmąsto ir įsivertina, kaip sekėsi atlikti užduotis; geba apmąstyti, įvertinti savo ir bendraklasių gebėjimus, žinias, savybes ir panaudoti jas bendruomenės gerovei.
Skaitmeninė Kompetencija
Skaitmeninė kompetencija apima bendravimą ir bendradarbiavimą virtualioje erdvėje, skaitmeninio turinio kūrimą, informacijos atranką ir vertinimą, problemų sprendimą, medijų raštingumą. Bendravimo ir bendradarbiavimo virtualioje erdvėje gebėjimus mokiniai ugdosi, kai saugiai ir etiškai bendrauja ir bendradarbiauja virtualiose socialinėse grupėse, žaidžia internetinius humanitarinio pobūdžio žaidimus ir mokosi, ugdydamiesi skaitmeninę kompetenciją, rašo asmeninius ir dalykinius elektroninius laiškus, dalijasi informacija; naudodamiesi socialiniais tinklais, dalyvauja savo mokyklos, bendruomenės, regiono, Lietuvos kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime.
Skaitmeninio turinio kūrimo gebėjimus mokiniai ugdosi, kurdami su lietuvių kalbos ir literatūros dalyku susijusį ir tarpdalykinį skaitmeninį turinį, pavyzdžiui, pranešimo pateiktis, įgarsindami tekstą, skelbdami savo kūrybą, rašto darbus, etiškai komentuodami knygas ir kultūros įvykius mokyklos intranete ar (ir) internete. Informacijos atrankos ir vertinimo gebėjimus mokiniai ugdosi, kai teisėtai ir kūrybiškai naudojasi interneto galimybėmis; savarankiškai naudojasi įvairiais elektroniniais žodynais, tekstynais ir elektroniniais mokymosi šaltiniais, kalbos ir literatūros duomenų bazėmis, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų banku, socialiniais tinklais ir kt. Problemų sprendimo gebėjimus mokiniai ugdosi, kai sumaniai naudojasi skaitmeninėmis priemonėmis, siekdami veiksmingo ir konstruktyvaus lietuvių kalbos ir literatūros dalyko mokymosi; puoselėja savo informacine? vertybių kultūrą (atsakingai pasirenka informacijos šaltinius internete, saugo intelektinę nuosavybę, gerbia autorių teises, rūpinasi komentarų kultūra).
Kalbėjimo ir Klausymo Įgūdžių Ugdymas
Šioje srityje aprašomi mokinių pasiekimai, apimantys gebėjimus suprasti kalbėjimo ir klausymosi paskirtį, teikiamas galimybes ir naudą; kalbėti, atsižvelgiant į komunikavimo situaciją, tikslą ir adresatą; aktyviai klausytis, dalyvaujant įvairaus pobūdžio pokalbiuose, diskusijose, debatuose, kelti problemas, argumentuotai pritarti arba prieštarauti; suprasti įvairių sakytinių ir medijų tekstų turinį, interpretuoti, daryti išvadas ir vertinti išgirstą informaciją bei jos pateikimo būdus; laikytis kalbos normų ir viešojo bendravimo etikos, pasirinkti tinkamas kalbinės raiškos, neverbalinio komunikavimo ir kitas priemones; tikslingai taikyti kalbėjimo ir klausymosi strategijas.
Kalbėjimo ir Klausymo Paskirtis ir Tikslai
Aiškinamasi, kodėl reikia atidžiai klausytis. Aptariami esminiai klausymosi tikslai: sužinoti, išmokti, suprasti kitus. Mokomasi suprasti kalbėjimo paskirtį ir įvairių komunikavimo priemonių teikiamas galimybes, komunikuoti įvairiomis priemonėmis (telefonu, internetu).
Kalbėjimo ir Klausymosi Veiklos Pobūdis
Mokomasi tinkamai išklausyti ir suprasti kalbantįjį, bendraujant klausytis ir išgirsti vienas kitą, laikytis kalbos etiketo ir bendradarbiavimo (komandinio darbo, pokalbio, diskusijos) susitarimų dirbant įvairiose aplinkose.
Muzika ir Kalba: Harmonija Ugdymo Procese
Muzika mus supa kiekviename žingsnyje - ji įtakoja mūsų nuotaiką, mintis, ir net kasdienius pasirinkimus. Muzika jungia visus - bet kuriuo metu, bet kurioje vietoje. Tai unikali kalba, gebanti išreikšti giliausius žmogaus jausmus ir patirtis. Ji turi ypatingą galią perkelti mus ne tik į kitą emocinę būseną, bet ir į kitą pasaulio kampelį. Muzika yra paremta struktūromis - taisyklėmis, matematika, garsų ir pauzių santykiu. Mes ją apibūdiname kaip aukštus ar žemus garsus, tačiau ji niekada nėra tik taisyklės. Muzikos ypatingumas slypi gebėjime tiesiogiai veikti žmogaus mintis ir jausmus. Ji sukelia prisiminimus, emocijas, jausmus, kurie slypėjo gilumoje. Skirtingai nei verbalinė kalba, muzika tiesiogiai paveikia emocijas. Tai - emocinė kalba, kuri skirta veikti mūsų vidines stygas. Ji natūraliai reguliuoja mūsų nuotaiką, lemia savijautą ir net elgesį. Ryšys tarp garsų ir emocijų yra toks natūralus, kad mes instinktyviai atpažįstame malonius ir nemalonius garsus.
Įdomu tai, kad žmogus garsą analizuoja kitaip nei vaizdą. Matydami mes priimame informaciją tiesiogiai, be didelių interpretacijų. Šiandien gyvename didžiuliame triukšme - tiek garsų, tiek vizualinės informacijos triukšme. Pasąmoningai blokuojame šį perteklių ir prarandame gebėjimą iš tikrųjų išgirsti. Bet yra paprastas būdas tai atgauti - užmerkti akis. Muzika padeda atrasti vidinę pusiausvyrą. Ji tarsi pakelia mus virš kasdienybės, emociškai „išvalo“ ir suderina mūsų vidų. Ypač klasikinė muzika sugeba užpildyti mūsų vidinius „tarpeklius“, užlieja mus kaip vanduo, nepalikdama vietos baimei ar įtampai. Gamtos garsai, tokie kaip paukščių čiulbėjimas, vėjo ošimas ar medžių šlamesys, taip pat daro didžiulę įtaką mūsų pusiausvyrai. Vis dar per mažai suvokiame garsų įtaką mūsų gyvenimui. Muzika - tai daugiau nei pramoga. Tai raktas į mūsų vidinį pasaulį, į savęs suvokimą ir ramybę.
Muzika šeimoje gali tapti ne tik instrumentų mokymuisi, bet ir įvairiapuse pažintimi su garsų pasauliu. Vienas iš mėgstamiausių užsiėmimų - koncertų ir šokio spektaklių stebėjimas internetu. Vaikai sužavėti galimybe „pasižiūrėti“ pasirodymus iš pasaulio didžiųjų scenų - nuo simfoninių orkestrų iki baleto spektaklių. Kartu aptariama, kaip muzika perteikia emocijas ar papildo šokio judesius. Muzikos analizė per filmus ir žaidimus - dar vienas šeimos atradimas. Stebima, kaip garsai kuria nuotaiką, aptariama, kaip tam tikri instrumentai ar melodijos sustiprina veiksmo įtampą ar prideda dramatiškumo. Muzikinių garsų kūrimas taip pat gali tapti šeimos kūrybiniu užsiėmimu. Kartu su vaikais gaminami „instrumentai“ iš paprasčiausių daiktų - nuo barškučių iš ryžių buteliuose iki būgnų iš puodų.
Klasikinės muzikos pažinimas turėtų vykti pamažu. Vaikams nereikėtų primesti klasikinės muzikos, tiksliau, reikėtų leisti muzikai juos pasiekti natūraliai. Muzikos susiejimas su judesiu yra nuostabus būdas ją pažinti. Kartais rengiami šeimos „šokio vakarėliai“, kur leidžiama vaikams išsirinkti muziką ir improvizuoti. Muzikos teminiai vakarai gali tapti šeimos tradicija: pasirenkamas tam tikras muzikos stilius ar laikotarpį, klausomasi kūrinių ir kartu kalbamasi apie jų kontekstą, kūrėjus bei istorijas. Knygos taip pat gali tapti svarbia šeimos kelionės į muzikos pasaulį dalimi. Jos padeda suprasti ne tik muzikos pagrindus, bet ir atveria duris į įdomias istorijas apie garsiausius kompozitorius, muzikos stilių raidą bei unikalius instrumentus. Per knygas atrandama, kaip muzika formavo kultūrą, žmonių emocijas ir net istorinius įvykius. Kiekvienas gali atrasti muzikos grožį, net jei neturi talento groti ar dainuoti. Svarbiausia - tai daryti kartu su šeima, žaidžiant, eksperimentuojant ir leidžiant muzikai tapti dalimi gyvenimo.
Dailė, Kaip Kalbos Išraiška
Mokėjimas daugiau nei vienos kalbos yra svarbi ugdymo dalis, nes tai padeda vaikams pažinti pasaulį plačiau ir kurti prasmingesnius ryšius su žmonėmis iš skirtingų kultūrų. Kiekviena kalba atveria unikalų mąstymo būdą, suteikia galimybę suprasti kitų tautų istoriją, tradicijas ir požiūrį. Kalbų mokymasis ne tik lavina atmintį ir loginį mąstymą, bet ir skatina vaikų smalsumą, toleranciją bei gebėjimą priimti skirtumus.
Tenka ieškoti įvairių būdų, kaip mokytis kalbų, kad tai būtų įdomu ir efektyvu - naudojame žaidimus, dainas, praktines situacijas ir kūrybines užduotis, kurios skatina vaikų norą mokytis bei leidžia natūraliai įsisavinti naujus žodžius ir frazes.
Taip pat, kam aktualu, naudoju ir dailę, kaip pokalbį su vaiku, kai jam sunku ar jis bijo. O kartais kai trykšta džiaugsmu, kad atrodo namų sienas nugriaus. Prie 100 kalbų priskirčiau ne tik dailę. Vaikai daug gali papasakoti per teatrą, šokį, istorijas.
Istorijų Kūrimas su Vaikais
Paprastai prie lietuvių kalbos keliu įrašus apie istorijų kūrimą su vaikais, bet noriu paminėti ir čia, kad aprašiau beveik 50 pamokų, kurių metu vaikai vienokia ar kitokia forma sukuria trumpus nutikimus, situacijas ar net istorijas!
Vaikai savarankiškai praktikuojasi rašyti klaviatūra (žaidimas www.lietutis.lt). Po serijos pratimų, pagaliau kilo noras sukurti ne situacijas, o istorijas. Kuo tai skiriasi? Situacija - kai herojui kažkas nutinka, jis išsprendžia problema, bet lieka nepasikeitęs. O istorija - kai herojui kažkas nutinka, bet spręsdamas problemą jis turi įveikti save ar kažką, jis turi pasikeisti. Tai nėra lengva. Bet aš vaikams ir ,,nekišu” to stipriai į galvą. Tiesiog girdžiu juos ir suprantu kodėl jie būna nepatenkinti savo kūriniais - man tai ženklas, kad reikia žengti žingsnį toliau link siužeto struktūros vystymo.
Dabar pas mus dabar vakarai - komiksų kūrimas. Visi dabar piešia, rašo, kuria. Įdomus laikas. Vyksta paieškos. Į pagalbą atėjo komiksų kūrėjų pokalbiai, pamokos. Radome ir keletą knygelių bibliotekoje. Gerai pamatyti visą procesą, kad komiksas nėra tik piešiniai.
Kartais tikrai būna sunku sėsti ir rašyti. Aš mokau vaikus, jog pirmiausia turime aktyvuoti dešinįjį smegenų pusrutulį, kuriame gyvena mūsų vaizduotė. Tam ir yra skirti visi mano jau pasiūlyti kūrybinio rašymo ledlaužiai. Pavyzdžiui, vakar 10 minučių tiesiog rašėme bet kokius į galvą šaunančius žodžius. Tokie kaip (batai, kalendorius, laikrodis, kubikas rubikas ir pan.). Vėliau iš to vaikams gimė siužetai.
Anglų Kalbos Mokymasis Per Žaidimus
Savaitės bėgyje, mes turime vieną pamoką su mokyklos mokytoja, internetu. Joje vaikai bendrauja, susipažįsta su pagrindinėmis gramatikos taisyklėmis, plečia žodyną. Tai - didelis palengvinimas, leidžiantis kitas pamokas organizuoti kūrybiškai 🙂
Kurį laiką labai rimtai galvojau kaip mokyti anglų kalbos, bet tada pagalvojau: ,,Ei, mes tik trečiokai! Turime dar daug metų suprasti kalbos gramatiką, vartojamus žodžius ir pan.”. Tai padėjo nebijoti. Taigi, šiai dienai aš susirašiau pagrindines temas, bei gramatikos taisykles, kurias turime išmokti metų pabaigoje. Tada susiskirsčiau jas į savaitę po vieną. Taisyklės, kaip naudoti žymimąjį (the) ir nežymimąjį (a, an) artikelius. Pvz.: This is a frog. The frog is green. Has she got a job? Yes, she has. Have you got a holiday? Yes, I have. Sakinio struktūra: Who does what? What? Where? Pvz.: There are pencils on the book. Where is …? (vienaskaita) ir Where are …? (daugiskaita). Klausimų su to be, to have, to do, can sudarymas. Pvz.: Are you ten years old? Pvz.: Do you have a dog? Yes, I do. No, I don’t. Pvz.: 3rd of September, 2018 Monday. Pvz.: He’s got a bike. Pvz.: It is cold in winter.
Kalbai mokytis per žaidimus remiuosi ir Andrew Wright knygomis. Labiausiai pasiteisinusi buvo ”Creating stories with children”, visas užduotis atlikome, tik lietuviškai. Naudojau kuriant istorijas su mažesniais vaikais. Dabar pradedame tą pačią programą su anglų kalba. Jaudinuosi 🙂 Dar ,,ant bangos” - ”Games for language learning”. Paprasti žaidimai įtvirtinti kalbos gramatiką ar žodyną. Tiesą pasakius, man nemažai jo knygų praverčia ir kituose dalykuose: ”Storytelling with children”, ,,Art and craft with children”, ,,Five minutes activities”. Galima rasti internete pdf arba e-pub formatu.
Dar vienas naudingas dalykas šiai dienai - knygos, skaitome patys ir klausome skaitomas internetu. Išbandėme keletą jau iš www.storyonline.net. Žinomi aktoriai įgarsina knygeles (pagal amžių). Man patiko, kad greta yra pateiktos gairės mokytojams, skirtos aptarimamams. Visą tai darome anglų kalba.