Įvadas
Triukšmas yra vienas iš labiausiai paplitusių kenksmingų aplinkos veiksnių, turinčių įtakos žmogaus sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabrėžia, kad aplinka, kurioje gyvename, daro didelę įtaką mūsų gerovei. Šiandien mus supa daugybė prietaisų, kurie palengvina mūsų kasdienį gyvenimą, tačiau jie taip pat gali tapti triukšmo šaltiniais. Triukšmas veikia visą organizmą, ypač klausos analizatorių, centrinę nervų bei širdies kraujagyslių sistemas. Nors žmogus dažnai prisitaiko prie nuolatinio triukšmo ir jo nejaučia, neigiamas poveikis sveikatai nesumažėja. Atvirkščiai, triukšmas nuolat dirgina centrinę nervų sistemą, sukeldamas stresą. Šiame straipsnyje aptarsime triukšmo normas dienos metu, ypač atkreipiant dėmesį į vaikų triukšmo aspektus ir teisinį reguliavimą Lietuvoje.
Triukšmo Poveikis Žmogaus Sveikatai
Ilgalaikis triukšmo poveikis gali sukelti klausos organo kraujagyslių spazmus ir nervinių receptorių medžiagų apykaitos sutrikimus. Pirmiausia pažeidžiama imuninė, nervų, širdies ir kraujotakos bei virškinimo trakto sistemos, o vėliau gali sutrikti klausa. Klausos nusilpimas gali išryškėti po 10-20 metų trunkančio kasdienio triukšmo poveikio. Vaikams ir jaunimui didelį pavojų kelia ausinukai, kurie yra labai populiarūs. Triukšmas taip pat gali bloginti atmintį, dėmesį, orientaciją, mažinti fizinį ir protinį darbingumą, sukelti depresiją ir neurozę.
PSO duomenimis, triukšmas veikia žmones tiek fiziologiškai, tiek psichologiškai. Jis sukelia stresą, trukdo kasdienei veiklai, poilsiui ir miegui. Ilgalaikis triukšmo poveikis gali sukelti rimtus sveikatos sutrikimus, tokius kaip širdies ligos, padidėjęs kraujospūdis, klausos pažeidimai, miego sutrikimai bei atminties ir dėmesio koncentracijos pablogėjimas.
Triukšmo Ribiniai Dydžiai Lietuvoje
Siekiant apsaugoti žmogaus sveikatą nuo žalingo triukšmo poveikio, Lietuvoje nustatyti tam tikri apribojimai. Pagal Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymą, triukšmas apibrėžiamas kaip nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla.
Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ reglamentuoja leistiną triukšmo lygį daugiabučiuose namuose, visuomeninės paskirties pastatų miegamuosiuose kambariuose ir stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų palatose. Šiuo metu nustatyti šie triukšmo ribiniai dydžiai:
Taip pat skaitykite: Išsamus vadovas apie utėlių kiaušinius
- Dienos metu (nuo 7 val. iki 19 val.): 45 dB
- Vakaro metu (nuo 19 val. iki 22 val.): 40 dB
- Nakties metu (nuo 22 val. iki 7 val.): 35 dB
Ši higienos norma netaikoma vertinant paties fizinio ar juridinio asmens keliamą triukšmą, žmonių ir gyvūnų keliamą triukšmą, triukšmą darbo vietose ir transporto priemonėse, taip pat buitinių įrenginių keliamą triukšmą. Tačiau ji taikoma, pavyzdžiui, vertinant, ar name įrengtas liftas, mechaninio vėdinimo įrenginiai ar oro šilumos siurblys nekelia per didelio triukšmo.
Vaikų Triukšmo Aspektai
Vaikų keliamas triukšmas yra natūrali jų veiklos dalis. Žaidimai, šūkavimai ir bėgiojimas yra svarbūs vaikų vystymuisi, tačiau šie garsai gali tapti triukšmo šaltiniu, ypač daugiabučiuose namuose. Svarbu rasti pusiausvyrą tarp vaikų poreikio aktyviai leisti laiką ir kitų gyventojų teisės į ramybę.
Nors higienos normos netaikomos žmonių keliamam triukšmui, būtina atsižvelgti į tai, kad nuolatinis triukšmas gali neigiamai paveikti visų gyventojų, įskaitant vaikus, sveikatą. Todėl svarbu ugdyti vaikų supratimą apie triukšmo poveikį ir skatinti juos elgtis tyliau tam tikru metu, ypač vakare ir naktį.
Triukšmo Prevencija ir Atsakomybė
Siekiant sumažinti triukšmo poveikį, rekomenduojama imtis prevencinių priemonių. Daugiabučių namų savininkų bendrijoms patariama vidaus tvarkos taisyklėse nustatyti buitinio ir laisvalaikio triukšmo prevencijos reikalavimus. Šios taisyklės, patvirtintos visuotiniame namo savininkų susirinkime, yra privalomos visiems daugiabučių namų gyventojams. Vidaus tvarkos taisyklės suteikia pagrindą bendrijos pirmininkui reaguoti į taisyklių pažeidimus ir drausminti triukšmaujančius asmenis.
Atsakomybę už triukšmo pažeidimus numato Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK). ANK 488 straipsnyje numatyta, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas ar grojimas muzikos instrumentais, garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo 20 iki 80 eurų. Pakartotinai padarius nusižengimą, bauda gali siekti nuo 80 iki 300 eurų.
Taip pat skaitykite: Ekspertų patarimai renkantis čiužinį kūdikiui
Taip pat galima gauti baudą už neinformavimą savivaldybės apie atliekamus remonto darbus bute, jei kiti namo gyventojai skundžiasi dėl triukšmo. ANK 45 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už visuomenės sveikatos srities teisės aktų pažeidimus, už kuriuos gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda asmenims nuo 60 iki 140 eurų, o juridinių asmenų vadovams - nuo 140 iki 600 eurų.
Kur Kreiptis Dėl Triukšmo?
Jei kaimynai kelia triukšmą bet kuriuo paros metu (šūkavimas, garsiai klausoma muzika, dainavimas, grojimas muzikos instrumentais, triukšmingi remonto darbai ir kt.), gyventojai gali kreiptis į policiją, skambindami bendruoju pagalbos telefonu 112. Taip pat galima raštu kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių.
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija atlieka triukšmo matavimus visoje Lietuvoje įvairiu paros metu. Šių matavimų tikslas - užtikrinti sveikos visuomenės ir aplinkos vystymo kryptis bei tinkamas žemės sklypų ir infrastruktūros objektų išdėstymo sąlygas.
Kaip Išvengti Konfliktų Dėl Triukšmo?
Geriausias būdas išvengti konfliktų dėl triukšmo - tai geranoriškas bendravimas su kaimynais. Informuokite juos apie planuojamus renginius ar remonto darbus, kurie gali kelti triukšmą, ir atsiprašykite už galimus nepatogumus. Tačiau kaimynams nereikėtų piktnaudžiauti ir skųsti dėl bet kokio garsesnio garso, pavyzdžiui, vaikų verkimo ar buities prietaisų naudojimo, nes tai yra trumpalaikis ir neišvengiamas triukšmas.
Taip pat svarbu suprasti, kad gyvenant daugiabutyje neišvengiamai kils tam tikrų nepatogumų ir nesutarimų su kaimynais. Todėl būtina būti tolerantiškiems ir stengtis rasti kompromisus.
Taip pat skaitykite: Požymiai ir priežastys
Tarptautinė Triukšmo Suvokimo Diena
Kiekvienais metais, paskutinį balandžio mėnesio trečiadienį, minima Tarptautinė triukšmo suvokimo diena. Ši diena skirta atkreipti visuomenės dėmesį į triukšmo keliamus iššūkius ir skatinti kurti tylesnę aplinką namuose, mokyklose ir poilsio vietose. PSO primena apie triukšmo sukeliamą riziką sveikatai ir ragina imtis prevencinių priemonių.
Teisinė Bazė
- LIETUVOS RESPUBLIKOS TRIUKŠMO VALDYMO ĮSTATYMAS, priimtas 2004 m. spalio 26 d. Nr. IX-2542.
- LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 33:2011 „TRIUKŠMO RIBINIAI DYDŽIAI GYVENAMUOSIUOSE IR VISUOMENINĖS PASKIRTIES PASTATUOSE BEI JŲ APLINKOJE“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604.
- Savivaldybių tarybų patvirtintos triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklės.