Vaisiaus širdies klausymas yra svarbi nėštumo priežiūros dalis, leidžianti įvertinti vaisiaus būklę ir aptikti galimas problemas. Šiame straipsnyje aptariami vaisiaus širdies klausymo metodai, jų svarba ir galimos problemos, tokios kaip vaisiaus tachikardija.
Įvadas
Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai itin svarbu rūpintis ne tik savo, bet ir būsimo kūdikio sveikata. Vienas iš svarbiausių rodiklių, leidžiančių įvertinti vaisiaus būklę, yra jo širdies plakimas. Širdies ritmas atspindi vaisiaus gyvybingumą, būklę ir gali padėti aptikti galimas problemas. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime, kaip galima stebėti kūdikio širdies plakimą nėštumo metu, kokie metodai naudojami, kokia yra širdies ritmo svarba ir kokios problemos gali iškilti.
Vaisiaus Širdies Klausymo Metodai
Yra keletas būdų, kaip galima klausyti vaisiaus širdies:
- Akušerinis stetoskopas. Tai specialus vamzdelis, kuriuo vaisiaus širdį galima išklausyti nuo 20 nėštumo savaitės. Tačiau doplerinių stetoskopų turi retai kuris ginekologinis kabinetas.
- Doplerinis stetoskopas. Tai modernus aparatas, turintis į pieštuką panašų daviklį. Tuo davikliu liečiamas mamos pilvas, o aparatas parodo širdies plakimo greitį, plakimą galima girdėti. Dopleriu širdies tonai klausomi nuo 20 savaitės, nors kai kuriais atvejais pradedama klausyti ir anksčiau, pavyzdžiui, nuo 16 savaitės.
- Kardiotokografas (KTG). Daugelyje ginekologinių kabinetų yra specialūs aparatai kardiotokografai. Nedidelis daviklis juosta pritvirtinamas prie nėščiosios pilvo ir fiksuoja vaisiaus širdies plakimo ritmą diagraminiame popieriuje ir ekrane, be to, mama gali plakimą ir girdėti. Kardiotokografu vaisiaus širdies tonai sekami per gimdymą. Vaisiaus kardiotokograma (KTG) - tai saugus ir patikimas tyrimas, skirtas įvertinti vaisiaus širdies veiklą bei gimdos susitraukimus nėštumo metu. Kardiotokograma - tai neinvazinis tyrimas, kurio metu specialūs jutikliai fiksuoja vaisiaus širdies ritmą ir gimdos susitraukimus. KTG tyrimas paprastai atliekamas nuo 32 nėštumo savaitės, tačiau esant poreikiui - ir anksčiau. Vaisiaus kardiotokograma (KTG) atliekama ramiai gulint ar pusiau sėdint. Ant pacientės pilvo uždedami du davikliai: vienas fiksuoja širdies plakimą, kitas - gimdos susitraukimus. Vaisiaus kardiotokograma yra visiškai saugus, neinvazinis ir neskausmingas tyrimas. Specialaus pasiruošimo nereikia. Rekomenduojama prieš tyrimą suvalgyti lengvo maisto, kad vaisius būtų aktyvesnis, ir neiti į tyrimą tuščiu skrandžiu. Tyrimas padeda pastebėti galimus vaisiaus deguonies trūkumo ar širdies veiklos sutrikimo požymius. Jei nėštumas vyksta sklandžiai, KTG dažniausiai atliekamas 1-2 kartus paskutiniais nėštumo mėnesiais.
Vaisiaus Širdies Klausymo Svarba
Vaisiaus širdies klausymas yra svarbus, nes leidžia:
- Nustatyti vaisiaus gyvybingumą. Širdies plakimas yra vienas iš pagrindinių vaisiaus gyvybingumo požymių.
- Įvertinti vaisiaus būklę. Širdies plakimo dažnis ir ritmas gali atspindėti vaisiaus būklę.
- Aptikti galimas problemas. Nenormalus širdies plakimas gali būti įvairių problemų, tokių kaip tachikardija ar bradikardija, požymis.
Normalūs Vaisiaus Širdies Ritmo Parametrai
Vaisiaus širdies plakimas keičiasi viso nėštumo metu. Maždaug penktą-šeštą savaitę embriono širdies ląstelės susijungia į mažą vamzdelį, kuris pradeda susitraukinėti. Iš šio vamzdelio per kelias savaites išsivysto visos širdies kameros, o ritmas tampa vis aiškiau juntamas.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Iš pradžių vaisiaus širdies plakimas labai greitas - apie 90-110 dūžių per minutę, bet greitai pasiekia net 170-180. Vėliau, antrame ir trečiame trimestre, širdis stabilizuojasi ir dažniausiai plaka 120-160 kartų per minutę. Šis svyravimas laikomas visiškai normaliu, nes kūdikio širdis reaguoja į deguonies lygį, mamos aktyvumą ir net emocijas.
Normalus vaisiaus ŠSD svyruoja nuo 90 k./min. 6-ą nėštumo savaitę, 160-180 k./min. 9-ą savaitę, vėl sumažėja iki 140-160 k./min. apie 16-20 nėštumo savaitę, susiformavus širdies laidžiajai sistemai, generuojančiai normalų vaisiaus širdies susitraukimų dažnį.
Toliau pateiktoje lentelėje matyti, kaip kinta normalūs vaisiaus širdies ritmo rodikliai skirtingais nėštumo trimestrais ir ką gali reikšti nukrypimai.
| Nėštumo laikotarpis | Normalus dažnis (dūžiai/min.) | Galimi nukrypimai | Interpretacija |
|---|---|---|---|
| 1 trimestras (5-12 savaitė) | 110-170 | Trumpas padažnėjimas iki 180 | Normali vystymosi fazė |
| 2 trimestras (13-27 savaitė) | 120-160 | Trumpas sulėtėjimas po vaisiaus miego | Laikinas, nepavojingas pokytis |
| 3 trimestras (28-40 savaitė) | 110-150 | Ilgalaikis ritmas <100 arba >170 | Reikalinga stebėsena |
| Gimdymo metu | 110-160 | Staigūs sulėtėjimai ar padažnėjimai | Vertinama pagal KTG kreives |
Kai vaisiaus širdies ritmas nuolat viršija 170 dūžių per minutę, tai gali reikšti tachikardiją, o jei dažnis krenta žemiau 100 - bradikardiją. Abu šie atvejai nebūtinai pavojingi, bet reikalauja gydytojo stebėsenos, ypač jei kartu mažėja vaisiaus judrumas ar keičiasi kraujotaka. Tuo atvejų trumpalaikiai nukrypimai išnyksta savaime, o ritmas grįžta į normą be jokio gydymo.
Kada Širdies Ritmas Laikomas Per Greitu Arba Per Lėtu
Per greitas širdies ritmas, arba vaisiaus tachikardija, diagnozuojamas, kai dažnis viršija 170-180 dūžių per minutę. Toks padažnėjimas dažnai pasitaiko dėl mamos karščiavimo, dehidratacijos, streso ar kai kurių vaistų poveikio. Trumpalaikė tachikardija dažniausiai nepavojinga, tačiau jei ritmas išlieka aukštas ilgiau nei kelias minutes, būtina gydytojo priežiūra.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
Per lėtas ritmas, vadinamas bradikardija, nustatomas, kai širdies dažnis nukrenta žemiau 110 dūžių per minutę. Tai gali būti laikina reakcija į virkštelės spaudimą, mamos kvėpavimo sutrikimus ar vaisiaus miego fazę. Jei ritmas atsistato per kelias minutes, pavojaus nėra, tačiau ilgalaikė bradikardija gali rodyti deguonies trūkumą (hipoksiją) ir reikalauja papildomų tyrimų.
Trumpai tariant, pavieniai nukrypimai nuo normos dažniausiai yra nekenksmingi, tačiau pasikartojantys ar ilgalaikiai ritmo pokyčiai gali būti pirmasis signalas, kad kūdikiui reikia papildomos stebėsenos.
Vaisiaus Tachikardija: Priežastys, Diagnostika ir Gydymas
Vaisiaus tachikardija - tai būklė, kai vaisiaus ŠSD pakyla iki 170 k./min. ir daugiau. Vaisiaus paroksizminė tachikardija - tai būklė, nustatoma 0,4-0,6 proc. nėštumų. Šį reiškinį 1930 metais pirmą kartą pastebėjo ir aprašė A. S. Hymano. Dažniausiai tachikardija yra supraventrikulinė, nustatoma 60-90 proc.
Supraventrikulinė Paroksizminė Tachikardija (SPT)
Supraventrikulinei paroksizminei tachikardijai (SPT), kurios metu ŠSD viršija 220 k./min., priskiriamos: grįžtamojo sujaudinimo (angl. re-entry) tipo tachikardija dėl papildomų pluoštų širdyje, AV mazgo grįžtamojo sujaudinimo (re-entry), prieširdžių ektopinio židinio, jungties ektopinės tachikardijos, prieširdžių plazdėjimas. SPT yra pavojinga vaisiui, nes gali sukelti širdies nepakankamumą, vaisiaus vandenę ir net mirtį. Siekiant išvengti galimų komplikacijų vaisiui, ši tachiaritmija pradedama gydyti dar nėštumo metu, skiriant antiariminius medikamentus (digoksinas, flekainidas) motinai. Toks gydymas yra vienintelė alternatyva iki 33 gestacinės savaitės, todėl šis metodas nuodugniai ištirtas ir aprašytas mokslinėje literatūroje kaip sėkmingai leidžiantis atkurti vaisiaus įprastinį sinusinį ritmą. Nors mokslinėje literatūroje yra išnagrinėta nemažai vaisiaus SPT sėkmingo gydymo atvejų, tačiau Lietuvoje žinomi tik keli atvejai, kai vaisiaus tachikardija gydyta skiriant vaistus motinai.
SPT Etiologija ir Patogenezė
Vaisiaus ir naujagimio supraventrikulinės tachikardijos galimi etiologiniai veiksniai - papildomas elektrinį impulsą miokarde generuojantis židinys arba papildomas elektrinio impulso sklidimo takas. Papildomų takų susidarymo priežastis dažniausiai išlieka nežinoma. Įvairių šaltinių duomenimis, įtakos gali turėti motinos rūkymas, kofeino vartojimas, motinos anemija ar tirotoksikozė. Supraventrikulinė tachikardija gali būti kitos patologijos pasekmė, pavyzdžiui, esant įgimtosioms širdies ydoms (pvz., Ebsteino anomalijai), tačiau dažniausiai ji būna izoliuota patologija. Esant grįžtamajam sujaudinimui, miokarde susidaro uždaras laidžiųjų skaidulų ratas, kuriuo praeinantis elektrinis impulsas sužadina miokardą ir sukelia prieširdžių ir skilvelių susitraukimus santykiu 1:1. Pastarasis mechanizmas aptinkamas dažniausiai (iki 65-85 proc. visų įtariamų tachikardijų).
Taip pat skaitykite: Skubios kontracepcijos tablečių veikimas
Simptomai ir Klinikiniai Požymiai
Vaisiaus supraventrikulinės tachikardijos epizodai nesukelia pokyčių motinos organizmui - nėščioji gali jausti tik susilpnėjusius vaisiaus judesius. Užsitęsus ar dažnai kartojantis SPT, vaisiui vystosi širdies nepakankamumas, tiriant ultragarsu matomi vaisiaus vandenės požymiai.
Diagnostika
Vaisiaus tachikardija dažniausiai nustatoma atsitiktinai, įprastinio nėščiosios vizito metu, atliekant ultragarsinį vaisiaus tyrimą, dažniausiai vėliau nei 20 gestacinę savaitę. Pastebėjus tachikardiją, vertinamos vaisiaus gyvybinės funkcijos, ieškoma vaisiaus vandenės ir anatominių širdies struktūrų pakitimų. Tiriant vaisiaus širdį, M režimu vizualizuojami prieširdžių ir skilvelių susitraukimai. Pulsinės doplerometrijos metu registruojama pulsinė banga viršutinėje tuščiojoje venoje ir aortoje, arba plaučių venose ir plaučių arterijoje. Plaučių venų arba viršutinės tuščiosios venos pulsacija atspindi prieširdžių susitraukimus, o plaučių arterijos arba aortos - skilvelių susitraukimus.
Vaisiaus SPT Gydymas
Gydymo tikslas - atkurti normalų vaisiaus širdies ritmą (nutraukti paroksizmą), sumažinti vaisiaus širdies nepakankamumą. Pradėti gydymą rekomenduojama skiriant medikamentus motinai peroraliai. Gydant svarbu visą parą stebėti vaisiaus judesius bei širdies ritmą. Pirmojo pasirinkimo medikamentas vaisiui, kuriam nėra nustatyta vandenė, yra digoksinas. Digoksino terapinis efektas pasiekiamas AV mazgo refrakterinio periodo ilginimu, sukeliančiu neigiamą chronotropinį (mažina susitraukimų dažnį) bei teigiamą inotropinį (didina miokardo susitraukimo jėgą) efektą. Digoksinas efektyvus iki 50 proc. atvejų. Motinai gali būti įvairūs nepageidaujami reiškiniai, kurių dažniausi yra virškinimo trakto sutrikimai, širdies laidumo sutrikimai, aritmijos. Nesant efekto, rekomenduojama skirti antrą antiaritminį medikamentą, skirti vaistą tiesiogiai vaisiui, arba skatinti gimdymą. Kiti medikamentai, skirti vaisiaus tachiaritmijai gydyti, gali būti: flekainidas, sotalolis, amiodaronas.
- Flekainidas - IC klasės antiaritminis vaistas, blokuojantis greituosius natrio kanalus ir slopinantis širdies elektrinio impulso perdavimą Hiso-Purkinje skaiduloms, taip ilgindamas refrakterinį periodą. Šis medikamentas ypač efektyvus esant vaisiaus vandenei, o kai kurie autoriai šį vaistą laiko pirmojo pasirinkimo medikamentu. Po sėkmingo širdies sinusinio ritmo atkūrimo flekainidas gali būti nutrauktas tęsiant digoksino monoterapiją, atidžiai stebint vaisiaus ir motinos būklę. Flekainidas neturėtų būti skiriamas esant vaisiaus prieširdžių plazdėjimui ar motinoms, sergančioms struktūrine ar išemine širdies liga, kardiomiopatija ar bradikardija. Pagrindiniai nepageidaujami reiškiniai yra proaritmija ir QRS praplatėjimas.
- Sotalolis yra III klasės antiaritminis vaistas, pasižymintis beta adrenoreceptorius, natrio ir kalio kanalus blokuojančiu efektu, taip ilginantis veikimo potencialą ir lėtinantis elektrinio impulso sklidimo greitį miokarde. Sotalolio terapija turėtų būti pradedama nuo mažesnių dozių, palaipsniui jas didinant. Sotalolis yra pirmojo pasirinkimo medikamentas esant prieširdžių plazdėjimui, tačiau yra kontraindikuotinas esant SVT ir vaisiaus vandenei.
- Amiodaronas - III klasės antiaritminis vaistas, itin veiksmingas gydant įvairias vaisiaus tachikardijas. Jis gali būti skiriamas ir motinai, ir tiesiogiai vaisiui. Šio medikamento efektyvumas taip pat įrodytas gydant naujagimių SVT, kitiems vaistams atsparią tachikardiją (kaip nutiko aparto klinikinio atvejo metu), arba tachikardiją esant vaisiaus vandenei ar širdies nepakankamumui. Dėl didelės proaritmijų, hipotiroidizmo rizikos, amiodaronas yra tik antros ar trečios eilės vaistas. Nepaisant to, visi vaisiaus hipotiroidizmo atvejai, susiję su amiodarono vartojimu, buvo išgydyti po trumpos skydliaukės hormonų terapijos.
- Adenozinas sėkmingai gali būti naudojamas vaisiaus SVT paroksizmui nutraukti.
- Propranololis yra rečiau vartojamas antiaritminis vaistas, skirtas skilvelinėms tachikardijoms gydyti. Jis priklauso II klasės antiaritminiams vaistams, turintiems beta adrenoreceptorius blokuojantį efektą, tad turėtų būti atsargiai skiriamas motinoms, sergančioms bronchų astma.
Ką Rodo Stabilus Vaisiaus Širdies Ritmas Ir Ką Gali Reikšti Nukrypimai
Vaisiaus širdies ritmas - vienas tiksliausių rodiklių, atspindinčių kūdikio savijautą. Reguliarus, tolygus ritmas rodo, kad vaisius gauna pakankamai deguonies, o kraujotaka placenta ir virkštele veikia normaliai. Nedideli širdies dažnio svyravimai laikomi sveiku ženklu - tai rodo, kad nervų sistema reaguoja į vaisiaus judesius ir poilsio fazes.
Jei ritmas tampa per greitas ar per lėtas, gydytojai vertina tai kaip įspėjimą. Laikini pokyčiai dažnai susiję su mamos būkle - pavyzdžiui, karščiavimu ar stresu. Tačiau nuolatiniai nukrypimai gali reikšti, kad kūdikiui trūksta deguonies arba sutrikusi kraujotaka. Tokiu atveju atliekami papildomi tyrimai, o prireikus - taikomas gydymas ar stebėsena ligoninėje.
Stabilaus Ritmo Nauda
- Rodo, kad vaisius gauna pakankamai deguonies ir maistinių medžiagų.
- Padeda gydytojams stebėti nėštumo eigą ir vaisiaus aktyvumą.
- Leidžia laiku pastebėti bet kokius fiziologinius pokyčius.
- Užtikrina ramybę būsimai mamai dėl kūdikio būklės.
Kai Ritmo Pokyčiai Kelia Riziką
- Ilgalaikis ritmo sulėtėjimas gali rodyti deguonies trūkumą.
- Nuolatinis padažnėjimas gali būti susijęs su infekcija ar streso poveikiu.
- Vienodas, be variacijų ritmas - galimas nervų sistemos nuovargio požymis.
Tokiais atvejais būtina papildoma gydytojo apžiūra ir KTG kontrolė.
Vaisiaus Širdies Stebėjimas Gimdymo Metu
Vaisiaus stebėjimas pasitelkiant kardiotokografiją gimdymo metu vis dar yra visiška norma. Daugelis moterų priima tokį stebėjimą ne tik kaip būtinybę nėštumo ar gimdymo metu, bet ir kaip būdą pačioms nusiraminti, stebint vaikelio širdies plakimą.
Tačiau realybė nėra tokia graži, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Daugybė atliktų tyrimų rodo, jog įprasto, mažos rizikos nėštumo metu kardiotokografija ne tik nėra būtina, bet ir kartais gali pridaryti įvairių problemų.
Kaip rašoma įvairioje literatūroje, elektroniniai prietaisai leidžia medikams dar pačioje pradžioje pastebėti neįprastą vaisiaus širdies susitraukimų dažnį, taip laiku identifikuojant bėdą ir išgelbėjant kūdikį, kol dar nepadaryta neatitaisoma žala. Tačiau moksliniai tyrimai parodė, kad nuolatinis vaisiaus stebėjimas nesumažina mirties atvejų gimdymo metu ar kelios dienos po gimdymo, taip pat nesumažina cerebrinio paralyžiaus ar bet kokio kito ilgalaikio neigiamo neurologinio rezultato tikimybės. Kitaip tariant, nuolatinis vaisiaus stebėjimas vargiai gali būti laikomas naudingu.
Intensyviai stebint vaisiaus būklę kardiotokografu, ne tik sukeliamas diskomfortas, nes gimdyvė negali laisvai judėti, bet ir galimai padidėja cezario pjūvio operacijos tikimybė.
Kaip Elgtis Gimdymo Metu
Apie priežiūrą gimdymo metu reikėtų pradėti galvoti dar nėštumo pradžioje. Jei tik sveikata leidžia, planuokite gimdymą namuose arba nepriklausomuose gimdymo namuose. Pasirinkite tokią ligoninę, kurioje užtikrinama slaugytoja kiekvienai gimdančiai moteriai ir kur protarpinis klausymasis yra arba norma, arba personalas būtų linkęs klausytis jūsų norų.
Jei jūs bei kūdikis esate visiškai sveiki ir gimdymo sąrėmiai prasideda patys, mandagiai atsisakykite apžiūros kardiotokografu atvykus į įstaigą ir prašykite tik protarpiais paklausyti kaip laikosi vaisius. Gimdykloje neužmirškite pasidėrėti dėl nuolatinio stebėjimo laikotarpių. Bent jau paprašykite, jog jums leistų naudotis vonia ir kęsti sąrėmius po vandens srove, kiek tik pavyks.
Svarbu įsidėmėti, jog kartais nuolatinis stebėjimas elektroniniais prietaisais yra neišvengiamas. Prašykite telemetrinio stebėjimo. Neleiskite, jog elektroninis stebėjimas trukdytų jums keisti padėtį ir judėti.
Dažniausiai Užduodami Klausimai
- Kada pirmą kartą galima išgirsti vaisiaus širdelės plakimą? Paprastai širdelė pradeda plakti 5-6 nėštumo savaitę, o ultragarsu ją galima pamatyti nuo šeštos ar septintos savaitės.
- Ar vaisiaus širdies ritmas gali padėti nustatyti lytį? Ne. Nors anksčiau buvo manoma, kad mergaičių širdis plaka greičiau, tai nėra moksliškai patvirtinta. Ritmą lemia fiziologiniai, o ne lyties skirtumai.
- Ką reiškia, jei ritmas viršija 170 dūžių per minutę? Tai laikoma tachikardija. Dažniausiai ji laikina ir susijusi su mamos karščiavimu, nerimu ar vaistų poveikiu, bet visada verta pasitarti su gydytoju.
- Ar galima išgirsti kūdikio širdelę namų dopleriu? Taip, tačiau tokie prietaisai dažnai nėra labai tikslūs. Geriausia rezultatą patvirtinti pas gydytoją, kad išvengtumėte bereikalingo nerimo.
- Ką daryti, jei KTG rodo mažai širdies ritmo pokyčių? Toks rezultatas gali reikšti, kad kūdikis miega arba yra ramesnis. Jei kreivė ilgai išlieka vienoda, gydytojas gali skirti papildomą stebėjimą ar pakartoti tyrimą.
- Ar vaisiaus širdies ritmas gali pasikeisti gimdymo metu? Taip. Gimdymo metu dėl spaudimo ar deguonies svyravimų ritmas gali sulėtėti ar pagreitėti - gydytojai tai stebi nuolat ir reaguoja, jei reikia pagalbos.
Kiti Svarbūs Tyrimai Nėštumo Metu
Be vaisiaus širdies klausymo, nėštumo metu atliekami ir kiti svarbūs tyrimai, padedantys užtikrinti tinkamą priežiūrą:
- Transvaginalinė echoskopija. Atliekant transvaginalinę echoskopiją galima įvertinti gimdos kaklelį, gimdą, kiaušintakius ir kiaušides. Gydytojas taip pat gali paskirti atlikti transvaginalinę echoskopiją, kad patvirtintų arba stebėtų Jūsų nėštumą. Transvaginalinės echoskopijos metu į makštį įvedamas siauras ultragarsinis daviklis, kuris perkelia ir įrašo dubens ertmės vaizdus ant echoskopo ekrano.
- Kraujo tyrimai ir matavimai. Atlikti ultragarso tyrimo metu, parodys, ar nėra įgimtų anomalijų. Gali būti skiriami ir išsamesni genetiniai tyrimai siekiant patikrinti, ar nėra konkrečių įgimtų ir genetinių defektų.
- Gliukozės tolerancijos testas. Gliukozės kiekis kraujyje nėštumo metu padidėja 3-8 procentams moterų. Visą naktį nieko nevalgius, kraujo mėginys imamas prieš išgeriant ir išgėrus daug gliukozės turinčio gėrimo.
- Kraujo tipo nustatymas ir Rh faktoriaus patikra. Per patį pirmą vizitą bus užregistruotas jūsų kraujo tipas. Jei jūsų Rh neigiamas, o kūdikio - teigiamas, jūsų organizmas gali pradėti gaminti antikūnus, kurie atakuos kūdikio kraujotakos sistemą.
Ką Jaučia Moteris 25-ąją Nėštumo Savaitę?
Sparčiai prastėja moters būklė: ėda rėmuo, stiprus spaudimai diafragmos srityje, šonkaulių skausmas. Visa tai dėl to, kad vaiko svoris padidėjo iki 700 gramų, o jo dydis yra toks pat, kaip futbolo kamuolio. Be skausmo apatinėje nugaros dalyje ir po šonkauliais, moteris gali jausti skausmą kojose. Į tai reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį, jei moteris yra linkusi į venų varikozę. Siekiant išvengti venų padidėjimo išoriniuose lytiniuose organuose, nėščiajai rekomenduojama daugiau gulėti.
Mityba Sergant Venų Varikoze
Pirmiausiai dieta venų varikozės metu turėtų būti pripildytą produktų, biologiškai aktyvių medžiagų, kurios daro įtaką kraujo ir kraujagyslių būklei. Visų pirma, mes kalbame apie produktus, kuriuose yra daug vitamino C. Be vitamino C, maiste turi būti gausu jūros gėrybių. Ypatingą dietos vietą turėtų užimti produktai su augalų skaidulomis - tai įvairios salotos, avižiniai dribsniai, lęšiai, obuoliai, salierai.
Plaukimas Nėštumo Metu
Užsiėmimai baseine, kaip bet koks fizinis krūvis pakelia nuotaiką. Be to, plaukimas stiprina raumenis. Pavyzdžiui, stiprūs nugaros raumenys padeda lengviau ištverti nėštumą ir susidoroti su apkrova, kurią suteikia pilve augantis vaikas. Dar vienas privalumas - plaukiojimas gerina širdies ir kraujagyslių sistemą, nes nėštumo metu jai tenka didesnės apkrovos. Žymiai pagerėja kraujotaka, kraujas ir limfa pradeda greičiau cirkuliuoti kūnu ir vidaus organais. Visa tai padeda susidoroti su kraujo užsistovėjimu apatinėje kūno dalyje, sumažinti patinimus.
Vaisiaus Širdies Klausymas Namuose Su Dopleriu
Būsimieji tėvai vaisiaus širdies tonams klausyti namuose naudoja prietaisą doplerį. Dopleris - tai nešiojamas įkraunamas arba baterijomis maitinamas prietaisas, skleidžiantis aukšto dažnio ultragarso bangas. Tačiau svarbu atsiminti, kad tėvai gali neteisingai interpretuoti garsus, be to, namuose naudojamų doplerių kokybė yra abejotina. Geriausias būdas būsimiems tėvams stebėti vaisiaus savijautą - skaičiuoti vaisiaus judesius.