Vasaros laikotarpis - tai metas, kai vaikai džiaugiasi nerūpestingomis dienomis, kupinomis nuotykių ir pramogų. Tačiau kartu tai ir metas, kai būtina atkreipti ypatingą dėmesį į vaikų saugumą. Dėl patirties stokos, smalsumo ar tiesiog nepriežiūros vaikai vasarą dažnai patiria įvairių traumų. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius pavojus, tykančius vaikų namuose ir lauke, bei pateiksime praktinių patarimų, kaip užtikrinti saugią aplinką ir apsaugoti vaikus nuo nelaimingų atsitikimų.
Bendri saugumo principai
Prieš pradedant aptarti konkrečias saugos priemones, svarbu įsisąmoninti keletą pagrindinių principų:
- Nuolatinė priežiūra: Mažiausiųjų nė akimirkai negalima palikti be priežiūros. Net kelių minučių suaugusiojo nusisukimas nuo vaiko gali baigtis tragiškai. Užmigdytas metų-dvejų mažylis gali pabusti, tyliai išlipti iš lovos ir pagriebti aštrių daiktų, užlipti ant stalo, palangės.
- Atsakingas elgesys: Tėvai turi rodyti teigiamą pavyzdį įvairiose situacijose. Kai tėvai kalba vaikams, kad reikia elgtis vienaip, tačiau patys elgiasi priešingai, vaikas kopijuoja tėvus.
- Sąmoningumo ugdymas: Tėvų pareiga ir atsakomybė - ugdyti sąmoningus vaikus. Tėvai nebus nuolat šalia, tad atsakingos laisvės suteikimas ir aiškių ribų žinojimas tiek tėvams, tiek vaikams suteiks saugumo, o tai reikia daryti išmintingai ir sistemingai.
- Rizikos įvertinimas: Pasirūpinkime vaikų saugiu poilsiu atvykus į naują vietą ar būnant savo aplinkoje - apsižvalgykime ir įvertinkime, ar namai ir aplinka saugi, ar saugūs vandens telkiniai, ar saugios durys ir langai, šuliniai, varteliai ir technika, ar saugu viskas, kas gali patraukti vaikų dėmesį. Taip pat ar kiti suaugusieji, kuriems norėtumėte patikėti savo brangiausią turtą gali užtikrinti vaikui saugumą pagal jo amžių.
Saugumo priemonės namuose
Namuose tyko nemažai pavojų, kuriuos galima sumažinti įdiegus tam tikras saugos priemones:
- Aštrūs daiktai ir chemikalai: Vaistai turi būti padėti ne tik taip, kad vaikai nepasiektų, bet ir nematytų, kur jie. Geriausia juos laikyti užrakintus. Patalpose neretai stovi skiediklių, trąšų ir kitos chemijos atsargos, supiltos į maisto tarą, kas yra griežtai draudžiama.
- Elektros prietaisai: Elektros prietaisai namie ar poilsiavietėje turi būti saugūs, nesugedę, vaikai neturi pasiekti elektrinių mėsmalių, pjaustyklių, plaktuvų, siurblių ir kitų prietaisų paleidimo mygtukų.
- Langai ir balkonai: Labai svarbu saugūs langai ir balkonai. Atidarytų langų negalima dengti tinkleliais nuo vabzdžių, nes tinklelis neapsaugo atsirėmus. Nepalikite mažų vaikų balkonuose, prie atidarytų langų. Prie palangių nestatykite baldų.
- Karšti paviršiai: Būtina pasirūpinti, kad vaikai negalėtų pasiekti karštų paviršių, tokių kaip viryklė, orkaitė ar lygintuvas.
- Baldai: Užtikrinkite, kad baldai būtų stabilūs ir neapvirstų, jei vaikas bandys į juos įlipti.
- Laiptai: Jei namuose yra laiptai, būtina įrengti apsauginius vartelius, kad vaikai negalėtų jais užlipti be priežiūros.
Saugumo priemonės lauke
Lauke vaikų tyko kitokio pobūdžio pavojai, kuriems reikia pasiruošti:
- Vandens telkiniai: Itin skaudžios nelaimės yra skendimai. Pirma prevencija - akylai saugoti mažylius, neleisti jų prie vandens vienų ir nė sekundei nepalikti net pripučiamuose baseinėliuose ir lauke, kur būna padėtos talpos lietaus vandeniui (yra buvę, kai vaikai nuskęsta persisvėrę į lietaus vandens talpą). Vyresnieji vaikai turi žinoti, jog šokti į vandenį ,,ant galvos“ yra mirtinai pavojinga - po atsitrenkimo galva į dugną žmogus gali žūti, dėl stuburo pažeidimų lieka paralyžiuotas, o maudynės neleistinose vietose turi būti uždraustos.
- Transporto priemonės: Dviratininkai, riedutininkai turi dėvėti visas apsaugos priemones ir liemenes su atšvaitais, vaikai turi būti supažindinti su saugaus eismo taisyklėmis. Vaikai automobiliuose turi būti vežami tik amžių ir ūgį atitinkančiose kėdutėse, o vyresnieji - tik prisegti saugos diržais.
- Žaidimų aikštelės: Batutai turi būti saugūs - su tinkleliais, be tarpų šokinėjimo vietoje.
- Ugnis: Iškylose laužai, kepsninės, židiniai turi būti nuolat prižiūrimi suaugusiųjų. Fejerverkai, šventinės ugnelės - ne vaikų žaidimams.
- Gyvūnai: Vyresnio amžiaus vaikams išsamiai ir dažnai aiškinkite apie pavojus jam nepažįstamoje aplinkoje - viešint kaime reikia paaiškinti, kokia grėsmė yra šulinys, kanalizacija, srutų duobė, o taip pat gyvūnai - vaiką sužaloti gali iš pirmo žvilgsnio ramus veršelis ar šuo. Nepratusio prie kaimo specifikos vaiko nereikia leisti žaisti vieno.
- Perkaitimas: Nepalikite miegančių vaikų saulės atokaitoje, vienų automobiliuose, vyresniuosius vaikus būtina išmokyti riboti laiką saulėje, vaikus renkite tinkamais drabužiais.
Pirmoji pagalba
Svarbu, kad tėvai ir vaikai žinotų, kaip elgtis įvykus nelaimei:
Taip pat skaitykite: Nužiūrėjimo prevencija vaikams
- Skambinkite 112: Nutikus bet kokiai rimtesnei nelaimei skubiai skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.
- Nepalikite vaiko vieno: Kol atvyks pagalba, nukentėjusio vaiko nepalikti vieno.
- Suteikite pirmąją pagalbą: Esant galimybei, skubiai patiems vežti vaiką į artimiausią gydymo įstaigą arba atvykstančios greitosios pagalbos link. Turėti po ranka tvarsčio, amoniako, dezinfekuojančio skysčio, geriamo vandens.
- Aptarkite įvykį: Su vaikais privalu pakalbėti ir apie jų veiksmus, ištikus nelaimei.
Mokymai ir prevencija
G. Salickienė sako, kad mokytis ir atnaujinti žinias tikslinga kiekvienam iš mūsų: „Tėvai ir vaikai gali skirti laiko išmokti veiksmų esant kritinei situacijai - pirmoji pagalba gerai, tačiau nereikėtų imtis saviveiklos be specialių žinių, jeigu vaikas susižalojo rimčiau. Reikia su vaiku aptarti saugaus elgesio namuose ir lauke taisykles. Ko gero, apie jas tėvai yra kalbėję, tačiau, kaip sakoma, kartojimas - išmokimo pagrindas. Galima kartu sukurti saugaus elgesio taisykles, surašyti ir pakabinti matomoje vietoje. Tikslinga išskirti: ko negalima ir ką galima daryti bei kaip elgtis nutikus nelaimei“.
Vaiko teisių gynėja sako, kad paruošti vaikus visiems gyvenimo atvejams - sudėtinga, tačiau žaidimo forma ar rimtai (nelygu vaiko amžius) galima ir būtina aptarti, kaip reikėtų elgtis vienu ar kitu atveju, pažvelgti, ar teisingai vaikas galvoja, pasiūlyti galimus variantus. „Kai apie tai bus kalbama dažnai, atsitikus įvykiui tikėtina, kad vaikas žinos kelis pasirinkimus. Svarbu akcentuoti, kad pagalbos saugiausia paprašyti netoliese esančių suaugusiųjų, be to, vaikai turi mobilius telefonus. Vaikui reikia paaiškinti, kad pagalbos dažnai jis savarankiškai negali suteikti dėl savo gebėjimų stokos, tad norėdamas išgelbėti skęstantį, nukrėstą elektros, apsinuodijusį, apalpusį ar patyrusį kitą sukrėtimą žmogų vaikas pirmiausiai turėtų skambinti pagalbos telefonu 112, kur specialistai jam patars, ką daryti, kol atvyks gelbėjimo komanda“, - sako psichologė.
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams dėl vaikų saugumo
Taip pat skaitykite: Vaikų saugumas namuose: stumdomos durys