Šiais laikais, kai nė vieni namai neįsivaizduojami be televizoriaus ar kompiuterio, diskusijos apie animacinių filmukų naudą arba žalą vaikų ugdymui išlieka itin aktualios. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip animaciniai filmukai veikia vaikų raidą, kokie yra galimi teigiami ir neigiami aspektai, ir kaip tėvai gali užtikrinti, kad šis medijos vartojimas būtų naudingas jų vaikams.
Televizijos ir kompiuterių įtaka vaikų raidai
Prof. psichologai, gydytojai, visuomenės sveikatos specialistai Vakarų šalyse jau pusę amžiaus tyrinėja buvimo prie televizoriaus įtaką vaikų raidai ir psichikos bei fizinei sveikatai. Nuo tada, kai televizorius tapo prieinamas daugumai šeimų, pastebėta, kad:
- Daugiau laiko prie TV ekranų praleidžiantys vaikai turi antsvorio. Valgyti prie televizoriaus kur kas patogiau nei prie kompiuterio, neretai mamos įjungia TV vaikams, kai nori juos priversti valgyti.
- Labiausiai neigiamos įtakos turi per TV transliuojamos smurtinės scenos ir kompiuteriniai smurtiniai žaidimai. Jeigu dar galima abejoti, kad buvimas prie ekranų nebūtinai „padaro“ vaikus problemiškais, tai tikrai neabejojama, kad jei problemų (uždarumo, negebėjimo bendrauti, impulsyvumo, mokymosi sunkumų, nedėmesingumo ir kitų) jau yra, buvimas prie ekranų jų nesprendžia, o dar didina.
- Svarbiausia - pati buvimo prie bet kokio ekrano trukmė yra didžiausias rizikos veiksnys. Kuo vėliau ir kuo mažiau sodinti vaiką prie TV, kompiuterio ar kito IT prietaiso.
Tyrimai Lietuvoje: kiek laiko vaikai praleidžia prie ekranų?
Grupė Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto PTMC mokslininkių psichologių nuo 2009 metų vykdo tęstinį ankstyvosios vaikų savireguliacijos įgūdžių raidos tyrimą. Tyrimo rezultatai parodė, kad:
- Ir dvejų, ir trejų metų amžiaus vaikai prie įjungto ekrano praleidžia beveik pusantros valandos per dieną (vidutiniškai 86 minutes).
- Du trečdaliai (maždaug 65 proc.) dvimečių ir trimečių prie ekranų praleisdavo nuo pusės valandos iki dviejų valandų per dieną.
- 16 proc. dvimetinukų ir 15 proc. tų pačių vaikų, kai jiems buvo treji metai, prie ekrano būdavo daugiau nei dvi valandas per dieną!
- Ir tik beveik penktadaliui mažylių tėvai prie ekranų leisdavo būti mažiau nei pusvalandį.
Lyginant su kitų šalių duomenimis, Australijos dvimečiai-trimečiai prie ekranų vidutiniškai praleidžia 84 minutes, o Jungtinių Valstijų mažyliai - vidutiniškai 95 minutes.
Ar animacinių filmukų žiūrėjimas susijęs su vaikų svoriu ir elgesio problemomis?
Tyrimai rodo, kad jau tokio ankstyvo amžiaus vaikų animacinių filmukų ar reklamų žiūrėjimas susijęs su didesniu vaikų svoriu. Mažyliai, kuriems būdingas temperamento bruožas - neigiamas emocionalumas (t.y. jie stipriau, dažniau, intensyviau išreiškia neigiamas emocijas - pyktį, liūdesį, nusivylimą - ir jautriau bei stipriau reaguoja į aplinkos stimulus), būdami ir dvejų, ir trejų metų, daugiau laiko praleido prie ekranų. Jau dvimečiai turėjo daugiau elgesio problemų (ypač dėmesio sunkumų), jei prie ekranų leido daugiau laiko. Kuo ilgiau dvimečiai ir trimečiai žiūrėdavo filmukus, tuo gebėjimas išlaukti, susivaldyti, kontroliuoti savo impulsus, kai jiems buvo ketveri, prastesnis. Be to, šie vaikai turėjo ir kiek mažesnius planavimo gebėjimus (apgalvoti galimas pasekmes, numatyti bent du žingsnius į priekį).
Taip pat skaitykite: Animacinių filmukų stereotipai
Animaciniai filmukai kaip ugdymo priemonė
Televizija ir kinas smarkiai pakeitė žmogaus dvasinį gyvenimą. Buvo sukurta tarsi nauja laisvalaikio rūšis, skirta šviesti visuomenę ir supažindinti ją su kultūros vertybėmis. Ši priemonė užėmė svarbų vaidmenį formuojant visuomenės sąmonę. Vienu svarbiausių televizijos komponentų galima laikyti animacinius filmukus, kurie išimtinai orientuoti į vaikus.
Animacija auginantiems vaikus yra viena prieinamiausių ir labiausiai viliojanti informacijos bei laisvalaikio leidimo priemonė. Todėl vaikai ja naudojasi neproduktyviai, todėl atsiranda psichologinės-pedagoginės problemos, kurios iškelia būtinybę reguliuoti medijos ir vaikų tarpusavio santykius.
Animacija vaikus domina būtent dėl animizmo principo, vaiko sąmonė lengviau priima įvairius sąlygiškumus. Žmogui bręstant pamažu užsiblokuoja fantazija, todėl galima sakyti, tai yra ypatingas vaikų sugebėjimas jausti. Kadangi 3-4 klasių mokiniai jau esti savarankiški, aktyvūs žiūrovai ir vis dar noriai žiūri filmus vaikams, lieka neaišku, koks vaidmuo tenka animaciniams filmukams kaip ugdymo priemonei laisvalaikiu.
Animacijos samprata ir istorija
Animacija kilo iš lotyniško žodžio "animatio" - gyvumo suteikimas, būtybė. L. Jovaiša (2007) šią sąvoką suvokia kaip gyvybingumą, kino projektoriumi suteikiamą pieštiems daiktams. Jis taip pat pažymi, jog šis bruožas būdingas animaciniams filmams. Tai paveikslų kūrimas kompiuteriu. Tokios apibrėžtys leidžia daryti prielaidą, jog animacija šiuolaikinės televizijos kontekste suvokiama kaip daugialypis veiksnys, formuojantis vaikų sąmonę.
Animacinio filmuko atsiradimo ir vystymosi istorijoje vieną svarbiausių vaidmenų suvaidino JAV režisierius Walt Disney (Voltas Disnėjus). Jis 3-ajame dešimtmetyje debiutavo ir įkūrė savo studiją, kuri keliasdešimt metų buvo svarbiausia animacinių filmukų gamintoja ir platintoja visame pasaulyje.
Taip pat skaitykite: Animaciniai nuotykiai vaikams
Nagrinėjant animaciją Lietuvos istoriniuose horizontuose, animacija pradėjo formuotis pakankamai seniai - 1909 metais, kuomet jos pradžia laikyti eksperimentiniai kino pionierius bandymai. Pirmieji animatoriai buvo daugiausia savamoksliai, neriboję savęs nei technikos pasirinkime, nei idėjose. Kino kūrinius jie interpretavo, remdamiesi sava patirtimi.
Animacinių filmukų įvairovė ir pasirinkimo priežastys
Tyrimai rodo, kad vyresni pradinių klasių mokiniai prie televizoriaus praleidžia nemažai laiko. Šios klasės mokinių tarpe labiausiai išsiskyrė animacinė situacijų komedija „Simpsonai“, kurią pasirinko keturi mokiniai. Mažiau dėmesio susilaukė klasikiniai filmukai. Žiūrėdami filmukus, vaikai įžvelgia tik teigiamas emocijas ir filmukų naudą. Ketvirtos klasės mokiniai didesnį dėmesį skyrė holivudiniams filmukams. Rytų kultūros animaciniai filmukai šiuo atveju susilaukė dar mažesnio susidomėjimo. Filmukų pasirinkimo priežastys buvo ne tik teigiamos, bet ir neigiamos.
Televizijos vaidmuo ugdyme
Viena iš pagrindinių žiniasklaidos rūšių - televizija, o jautriausia jos dalis - bręstanti asmenybė - labiausiai priklauso nuo televizijos įtakos. Vis dažniau kalbama apie televiziją, kaip apie vieną iš pagrindinių ugdymo vaidmenų. Todėl darbu siekiama įvertinti, kaip televizija tiesiogiai ir netiesiogiai prisideda prie visuomenės nuomonės apie ugdymo kokybės formavimąsi bei kokią įtaką ji turi ugdymo(si) kokybei.
XXI amžiaus jaunimas nebeįsivaizduoja savo gyvenimo, ateities, mokslo ir darbo be informacinių technologijų. Atsiranda vis naujesni reikalavimai išsilavinimui ir pasiruošimui dirbti naujoje skaitmeninėje visuomenėje. Vadinasi, svarbiu uždaviniu tampa naujų žinių bei įgūdžių užtikrinimas.
Ugdymo kokybė ir televizija
Ugdymo kokybė - sudedamoji švietimo kokybės dalis, laiduojama švietimo įstaigos lygmeniu. Jos matavimo rodikliai - sudedamoji švietimo sistemos kokybės rodiklių dalis. Ugdymo kokybės vertinimas - daugialypis ir nenutrūkstamas procesas, reikalaujantis asmeninio bei profesinio švietimo paslaugų teikėjų tobulėjimo. Ugdymo kokybei įtaką turi ir televizija, kuri suvokiama kaip visuomenės socialinis institutas, skleidžiantis socialinę informaciją gyventojams. Kaip teigia R. Žemaitienė (2008), televizijos dalyvavimas šiandieniame gyvenime akivaizdus ir nekvestionuojamas. Pastaraisiais metais ji tapo bene aktyviausia komunikacijos veikėja.
Taip pat skaitykite: Pažink Lietuvą su animacija
Televizijos poveikis asmenybei
Televizijos poveikio asmenybei tyrinėtojai (A. Banduros socialinio mokymosi teorija, 1977; R. Uznienės tyrimas, 2000-2002), dažniausiai pabrėžia jos neigiamas puses. Anot R. Uznienės, televizija skatina vaiko pasyvumą, ,,įkalina jį iliuzijų pasaulyje ir atitolina nuo realaus bendravimo su savimi ir pasauliu“ (Uznienė, 2000, p. 32). Mokslininkai akcentuoja televizijos tiesioginį ir netiesioginį nuomonės formavimą, subjektyvų, vienpusį įvykių ir reiškinių vertinimo brukimą: televizija propaguojamo smurto, žiaurumo, seksualinės prievartos, moralinių vertybių iškraipymą, atotrūkį nuo realybės. Tokiu būdu ribojama asmens objektyvios nuomonės formavimosi galimybė.
Išvados ir rekomendacijos
Apibendrinant, animaciniai filmukai gali turėti tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį vaikų ugdymui. Svarbu atsižvelgti į tai, kiek laiko vaikas praleidžia prie ekranų, kokį turinį jis žiūri, ir kaip tėvai dalyvauja šiame procese.
tags: #animaciniu #filmuku #vaiku #ugdyme