Šiame straipsnyje nagrinėjamas kriketas - kamuolio ir lazdos žaidimas, gimęs Anglijoje ir vis labiau populiarėjantis Lietuvoje. Straipsnyje pateikiama informacija apie žaidimo kilmę, istoriją, taisykles, taip pat Lietuvos beisbolo istoriją, komandas ir jų pasiekimus.
Kriketo ištakos ir istorija
Kriketas, kaip žaidimas, gimė prieš daugiau nei 160 metų. Nors tiksli beisbolo kilmė neaiški, kai kurie šaltiniai teigia, kad jis kilęs iš seno anglų žaidimo „rounders", kurio įvairios variacijos buvo žaidžiamos Amerikoje anglų kolonizacijos laikotarpiu. Kiti šaltiniai teigia, kad beisbolo panašumas į anglų žaidimą yra atsitiktinis ir kad beisbolo šaknys Jungtinėse Amerikos Valstijose, tikriausiai Kuperstoune (Cooperstown), Niujorke, 1839 metais, kai Abner Doubleday (vėliau JAV armijos generolas) sugalvojo žaidimo schemą.
Apie XIX a. pradžią žaidimas, žinomas „Vienos senos katės“ pavadinimu („One Old Cat“), tapo populiarus tarp moksleivių. Šiaurės Atlanto valstijose žaidimą žaisdavo trys berniukai. Kiekvienas gaudydavo ir atmušdavo kamuoliuką paeiliui. kai nubėgdavo iki vienos bazės ir grįždavo atgal, neišmuštas iš žaidimo. Pirmosios rungtynės tarp organizuotų beisbolo klubų buvo žaidžiamos Niujorko kaimynystėje, kur 1833 metais buvo įkurtas „Washington Baseball Club“. 1845 metais „Knickerbocker“ beisbolo klube (Niujorke) buvo parašytos pirmosios beisbolo taisyklės. Kuriantis naujiems beisbolo klubams, žaidimas tuo metu sparčiai populiarėjo. Į beisbolo rungtynes susirinkdavo iki 40 000 žiūrovų. Tais laikais tai buvo fantastiškas skaičius. 1858 m. Pirmasis visiškai profesionalus beisbolo klubas - „Cincinnati Red Stockings“ įkurtas 1868 metais. 1876 metais 8 profesionalūs beisbolo klubai susijungė į Nacionalinę lygą (National League), kiek vėliau įkurta Amerikos lyga (American League).
Antra valstybė po JAV, kurioje paplito beisbolas buvo Kuba. 1865 metais. Japonijoje pirmosios beisbolo rungtynės buvo sužaistos 1869-aisiais. Gana greitai beisbolas paplito Lotynų Amerikos šalyse: 1895 metais - Venesueloje, 1897 m. - Puerto Rike, 1903 m. - Kolumbijoje, 1904 m. - Panamoje. XX a. pradžioje amerikiečių kareiviai atvežė žaidimą į Europą. 1938 metais buvo įkurta Tarptautinė beisbolo federacija (IBAF - International Baseball Federation), kuri šiuo metu vienija 110 šalių nacionalines beisbolo federacijas. IBAF organizuoja Pasaulio taurės, Tarpkontinentinės taurės, Olimpinių žaidynių beisbolo turnyrus, taip pat Pasaulio jaunių ir jaunučių čempionatus. Pirmosios Pasaulio taurės varžybos įvyko 1938 metais Didžiojoje Britanijoje. Šios šalies beisbolininkai ir tapo pirmaisiais nugalėtojais. Iki šiol įvyko 33 Pasaulio taurės turnyrai, 22 iš jų laimėjo Kubos beisbolininkai. 1998 metų turnyre Italijoje, kurį laimėjo Kuba, dalyvavo 16 šalių rinktinės (tarp jų 4 iš Europos). Nuo 1973 metų vykdomos Tarpkontinentinės taurės varžybos. Čia taip pat dominuoja Kuba, nors 1999 metais Australijoje nugalėjo šeimininkai.
1986 m. spalio mėnesį TOK 91-ojoje sesijoje, vykusioje Lozanoje, beisbolas priimtas į olimpinių sporto šakų tarpą. Nors parodomosios beisbolo varžybos Olimpiadose vykdavo ir anksčiau, pirmasis olimpinis beisbolo turnyras įvyko 1992 m. Barselonoje. Olimpinėse žaidynėse dalyvauja 8 komandos. Dvi vietos skirtos Europai. Pirmaisiais olimpiniais beisbolo čempionais vėlgi tapo Kubos beisbolininkai. Savo pasiekimą jie pakartojo ir 1996 metais Atlantoje. O 2000 m. Olimpiadoje Sidnėjuje čempionais tapo JAV beisbolininkai. Pasaulio taurės ir Olimpinių žaidynių turnyrai šiuo metu vyksta kas 4 metus lyginiais metais, o Tarpkontinentinės taurės - kas 2 metus lyginiais metais. Tokiu būdu pasauliniuose beisbolo turnyruose rinktinės susitinka kasmet. Kubos beisbolininkų pergalės neturėtų stebinti. 1953 metais įkurtas IBAF padalinys Europai - Europos beisbolo konfederacija (CEB, angl. European Baseball Confederation), kurios narėmis šiuo metu yra 38 šalys. Pirmasis Europos čempionatas įvyko 1954 metais Belgijoje. Čempionais tapo Italijos beisbolininkai. 8 Italija. Tik 1955 metais Ispanijoje ir 1967 metais Belgijoje nugalėjo šeimininkai. Europos A grupės čempionatas, kur išsiaiškinama, kas atstovaus Europą Olimpiadoje ar Pasaulio taurėse, vyksta kas 2 metus nelyginiais metais. CEB taip pat vykdo Europos šalių klubinių komandų taurių turnyrus (Europos taurė, Taurių taurė, CEB taurė ir Supertaurė) bei Europos jaunių, jaunučių ir berniukų čempionatus. Europos taurės varžybos vyksta nuo 1963 metų. Pirmieji taurę iškovojo Barselonos “Picadero Jockey Club” beisbolininkai. Supertaurės (kur susitinka Europos taurės ir Taurių taurės laimėtojai) - nuo 1992 metų.
Taip pat skaitykite: Angliškasis kriketas
įkurta Mažoji beisbolo lyga (Little League Baseball), kuri greitai apėmė visą pasaulį. Šiuo metu lygos varžybose dalyvauja apie 2 500 000 beisbolininkų, suskirstytų į tris grupes: 9-12 metų - Little League, 13-15 metų - Senior League ir 16-18 metų - Big League. Kad patekti į kiekvienais metais JAV vykstančias finalines varžybas (kur dalyvauja 4 komandos iš JAV, po vieną iš Europos, Azijos, Afrikos ir Pietų Amerikos), komanda turi laimėti iš pradžių savo šalies, o po to ir regiono (pvz. Europos) vvaržybas.
Kriketo taisyklės
Beisbolą žaidžia 2 komandos, kiekvienoje po 9 žaidėjus, kurie stengiasi pelnyti daugiau taškų nei oponentai. Žaidimas susideda iš puolimo ir gynybos. Komandos ginasi ir puola paeiliui. Komandos keičiasi vietomis, kai besiginanti komanda priverčia pasitraukti iš aikštelės 3 puolančios komandos žaidėjus (padaro 3 autus). Komandos vietomis keičiasi 18 kartų, t.y. 9 kartus ginasi ir 9 kartus puola. 1 puolimas ir 1 gynyba sudaro 1 kėlinuką. Taigi yra žaidžiami 9 kėliniai. Lygiųjų nebūna.
Beisbolo aikštelė susideda iš vidinės dalies - kvadrato, kurio kampuose yra bazės, bei išorinės dalies, apribotos dviem kraštinėmis llinijomis. 43,5 cm. Nuo namų bazės, prieš laikrodžio rodyklę išdėstomos 1 - a, 2 - a, 3 - ia bazės. Atstumai tarp bazių - 27,45 cm. Beveik viduryje kvadrato, 18,45 m atstumu nuo “namų” bazės yra pitčerio (metiko) plokštelė. Puolėjai stengiasi atmušti kamuolį lazda ir patekti į bazę anksčiau nei ten atsirado kamuoliukas. Gynėjai stengiasi kuo greičiau sugauti kamuoliuką ir numesti į bazę bazės gynėjui iki ten atbėgs puolėjas. Jeigu gynėjams tai pavyksta, puolėjas išvedamas iš žaidimo (“out”). Jeigu gynėjams to padaryti nepavyksta, puolėjas užima 1 - ą bazę. Lazda muš antrasis puolėjas, o pirmasis stengsis suspėti nubėgti į 2 - ą bazę, po tto į trečią ir 4 - ą (grįžta į “namus”). Taškas pelnomas, kai puolėjas saugiai apibėga visas bazes ir grįžta į “namus”. 3 ar net visas 4 bazes vieno atmušimo metu, bet turi suspėti tai padaryti anksčiau negu kamuoliukas. Jeigu žaidėjui pavyksta išmušti kamuolį už stadiono pabaigą žyminčios tvoros arba linijų, jis gali neskubėdamas apeiti visas bazes ir pelnyti tašką. Jeigu bazės buvo užimtos, tai taškus pelno ir jose esantys puolėjai.
Puolėjui su lazda mušti naudinga tik smūgio zonoje skrendančius kamuolius. Smūgio zona - erdvė tarp atmušėjo pažastų ir kelių per namų bazės plotį. Kai paduotas į žaidimą kamuolys nepataiko į smūgio zoną (skrenda virš pažastų arba žemiau kelių, toliau ar arčiau bazės) ir puolėjas nebando jo atmušti, teisėjas skelbia “ball” (blogas metimas). Tačiau, jei kamuolys skrenda smūgio zonoje ir puolėjas nebando jo mušti arba bando bet nepataiko, skelbiamas “strike” (geras kamuolys). Puolėjas gauna “strike” taip pat, jeigu atmuša kamuolį, bet nepataiko į žaidimo aikštelę. Čia yra viena išimtis. Puolėjas, atmušęs kamuolį, bet nepataikęs į aikštelę, negauna nei “strike”, nei “ball”, jeigu jau turi 2 straikus (strike). Puolėjas išvedamas iš žaidimo ir tuo atveju, jeigu atmuša kamuolį lazda, bet kamuolį gynėjai pagauna, jam dar nepalietus žemės, netgi jei gynėjas padaro tai užribyje. Esantys bazėje puolėjai, jei kamuolys pagaunamas iš oro, turi grįžti kad paliestų savo bazę, tik po to gali bandyti užimti kitą bazę. Vienoje bazėje gali būti tik vienas puolėjas. Todėl puolėjui užėmus 1 - ą bazę, sekančiu mušimu jis priverstinai turi bėgti į 2 - ą. Esant puolėjams 1 - oje ir 2 - oje, jie taip pat priverstinai turi bėgti į sekančias bazes: 2 - ą ir 3 - ią. Tas pats ir esant pilnoms bazėms, 1 - ai, 2 - ai, 3 - iai. Tada visi puolėjai priverstinai turi stengtis užimti sekančią bazę. Tai vadinama priverstiniu bėgimu. Tačiau, kai žemesnė bazė yra tuščia (pvz.: 2 - a užimta, o 1 - a tuščia arba 3 - ia ir 2 - a užimtos, o 1 - a tuščia), puolėjas gali pasirinkti, ar sekančiu kamuolio atmušimu jam bėgti į tolimesnę bazę ar prastovėti. Dažnai naudingiau prastovėti, negu rizikuoti nespėti užimti sekančios bazės.
Kai puolėjas bėga priverstinai, gynėjams norint išvesti puolėją iš žaidimo, užtenka paliesti bazę, į kurią jis bėga. Jeigu sekanti bazė yra laisva, puolėjas gali bandyti “pavogti” bazę. Kada pitčeris (metikas) paduoda kamuolį į žaidimą ((meta kamuolį ketčeriui (gaudytojui), stengdamasis pataikyti į smūgio zoną), puolėjas tuo metu gali bandyti perbėgti į tolimesnę bazę. Puolėjai yra saugūs tik stovėdami ant bazės. Bet kuriuo atveju ne ant bazės paliestas kamuoliu puolėjas yra išvedamas iš žaidimo. Nuo bazės galima nulipti, bet reikia saugotis, kad varžovai nepaliestu kamuoliu. Taip pat nulipti nuo bazės galima pertraukėlių metu.
Taip pat skaitykite: Gimimas Anglijoje: praktinis vadovas
- gauna 3 “strike”, t.y.
- Išvedamas iš žaidimo puolėjas praranda šansą apibėgti visas bazes, t.y. pelnyti tašką. Kada iš žaidimo išvedami 3 puolėjai, komandos keičiasi vietomis ir taškus stengiasi pelnyti oponentai. Gynyboje ir puolime žaidžia tie patys žmonės.
- 11.
- 13.
- 15.
- Gynybos tikslas - iišvesti iš žaidimo 3 puolėjus, neleidžiant jiems pelnyti taškų. Išvedusi iš žaidimo 3 puolėjus, besiginanti komanda pereina į puolimą.
Svarbiausia yra metiko pozicija. Metikas įveda kamuolį į žaidimą mesdamas jį gaudytojui ir stengdamasis pataikyti į smūgio zoną. Metikui (pitčeriui) ne tik reikia pataikyti į smūgio zoną, bet komandos labui stengtis, kad kamuolys būtų sunkiai atmušamas. Todėl metikai išmoksta mėtyti ne tik stipriai, bet ir sukti kamuolį žemyn, į šonus, keisti kamuolio greitį, tuo išvesdami puolėjus iš pusiausvyros. Metikas paduoda kamuolį iiš nustatytos pozicijos.
- Metikui (pitčeriui) atlikus neteisingą metimą, gynėjų komanda yra baudžiama, puolėjus, užėmusius bazes, perstumiant 1 baze į priekį. Metikui draudžiama blizginti kamuolį drabužiais, apspjauti, tepti tepalu ar trinti į žemę.
Antra pagal svarbumą gynybos pozicija - gaudytojas (ketčeris). Gaudytojui nesugavus kamuolio, bazėse esantys puolėjai lengvai perbėga į tolimesnes bazes. Kai kamuolys atmuštas, tiek metiko, tiek gaudytojo ir kitų žaidėjų pareigos suvienodėja. Reikia kaip galima greičiau sugauti kamuolį ir pabandyti išvesti varžovų puolėjus iš žaidimo.
Kai įmanoma, žaidimui vadovauja 4 teisėjai, ppo vieną prie kiekvienos bazės. Vyriausias teisėjas stovi prie pagrindinės - “namų” - bazės už gaudytojo nugaros ir stebi smūgio zoną bei yra visų sprendimų teisėjas. Lazda gali būti metalinė arba medinė. Diametras ne didesnis kaip 6,75 cm.
Svečių komanda puola pirma. Vietinė komanda užima gynybines pozicijas. Teisėjas palaukia, kol pirmasis puolėjų komandos žaidėjas atsistos į atmušimo poziciją ir sskelbia rungtynių pradžią komanda “play ball”. kai atnaujina - “play”. Vietinės komandos vyr. treneris gali spręsti, ar oro sąlygos yra tinkamos žaidimui. Tačiau, kai žaidimas prasideda, tik teisėjas sprendžia, ar esant blogam orui nutraukti žaidimą. Jei žaidimas nutraukiamas po 5 kėlinių, rungtynės laikomos įvykusiomis, jei po mažiau, rungtynes reikia pratęsti kitą dieną. Rungtynės trunka apie 2,5 - 3 val., kartais ir ilgiau.
Taip pat skaitykite: Kas gali gauti vaiko pašalpas JK?