Alytaus vaikų globos namai - tai įstaiga, kurioje daugybė vaikų rado užuovėją ir galimybę augti saugioje aplinkoje. Per savo gyvavimo istoriją, šie namai tapo svarbia gyvenimo stotele tiems, kuriems likimas nepagailėjo išbandymų. Šiame straipsnyje panagrinėsime Alytaus vaikų globos namų istoriją, dabartinę veiklą, iššūkius ir ateities vizijas.
Įstaigos Istorija ir Jubiliejus
Alytaus vaikų globos namai per 50 metų užaugino šimtus vaikų, kuriems trūko tikrųjų namų šilumos. Šios įstaigos istorija - tai pasakojimas apie atsidavimą, rūpestį ir viltį.
Šventinis renginys, skirtas įstaigos 50-mečiui, vyko Alytaus vaikų globos namuose. Į minėjimo renginį besirenkančius gausius svečius pasitiko Globos namų auklėtiniai, kurie pristatė Globos namų erdves, vykstančias parodas. Šventę nuotaikingu muzikiniu pasirodymu pradėjo Vaikų globos namų auklėtiniai.
Alytaus miesto savivaldybės mero pavaduotoja Nijolė Makštutienė sveikino Alytaus globos namų kolektyvą gražios sukakties proga, dėkojo už sunkų darbą, linkėjo ištvermės ir kantrybės. Ji už sąžiningą, ilgametį, nuoširdų ir labai reikalingą darbą globojant tėvų globos netekusius vaikus įteikė Alytaus miesto savivaldybės mero padėką Vaikų globos namų direktoriui Romučiui Žebuoliui ir padėkas Globos namų bendruomenės nariams. Už ilgametį ir gerą darbą globojant tėvų globos netekusius vaikus mero padėkos įteiktos Virginijai Paulauskienei, Irinai Levandauskienei, Onai Pileckienei, Romai Jauneikienei, Juozui Paviloniui, Zitai Paršeliūnienei, Anelei Adamavičienei, Jūratei Žvaliauskienei, Reginai Lietuvininkienei, Vidai Juškevičiūtei, Bronei Zapereckienei, Laimutei Lubauskienei, Ritai Jankauskienei, Vidučiui Šurskui, Editai Kazlauskienei, Liudai Prokofjevai, Ritai Karašauskienei.
Įstaigos vadovas R. Žebuolis dėkojo svečiams už palaikymą ir bendradarbiavimą. Jis papasakojo apie vaikų globos namų ištakas ir istoriją, prisiminė įstaigos veiklą nuo senų laikų iki dabarties. Pasak R. Žebuolio, „Na, štai pietų metas, visi drausmingai valgydavo. Ir valgėm, dar pamenu, iš aliuminių „bliūdelių", ir iš puodelių aliuminių, ir jokie higienos centrai prie mūsų nekibo, ir mes niekuo nesirgom". Jis taip pat papasakojo apie šiandienę įstaigos veiklą ir džiaugsmus, išreiškė padėką visai įstaigos bendruomenei ir miesto savivaldybei.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie polikliniką
Alytaus vaikų globos namus taip pat sveikino Seimo narys Julius Sabatauskas. Pasak J. Sabatausko, „Dažnai tenka lankytis šiuose Globos namuose. Kartą skaičiau vaikų laiškus, kuriuose jie rašė apie savo svajones. O jų yra pačių įvairiausių, ir kai kurias galime išpildyti". Jo dovana - didžiulis maišas šokoladinių saldainių - pradžiugino globos namų auklėtinius. Globos namų direktoriui J. Sabatauskas padovanojo sieninį laikrodį, kuris, kaip sakė Seimo narys, metų neskaičiuoja.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerė Danguolė Juozapavičienė taip pat negailėjo šiltų žodžių. Pasak D. Juozapavičienės, „Šiandien didelė šventė ne tik šiai įstaigai, bet ir visam Alytui. Miestui pasisekė, kad yra suburtas be galo atsakingas kolektyvas, profesionalus ir tikrai labai gerai besitvarkantis. Šie globos namai yra vieni geriausiai besitvarkančių Lietuvoje". Ji R. Žebuoliui įteikė socialinės apsaugos ir darbo ministrės sveikinimą bei padėkas įstaigos darbuotojams.
Renginio metu Romutis Žebuolis ir visi įstaigos nariai sulaukė dar daug gražių žodžių, sveikinimų ir nuoširdžių linkėjimų.
Alytaus Vaikų Globos Namai Šiandien
Alytaus vaikų globos namai yra didžiausi Lietuvoje. Šiuo metu juose globojama 130 vaikų, kurių amžius nuo 4 iki 18 metų. Vaikučiai gyvena 9-iose mišraus amžiaus grupėse, o juos globoja, prižiūri ir augina 68 darbuotojai.
Brolių Gataveckų Istorija
Viena iš įkvepiančių istorijų, susijusių su Alytaus vaikų globos namais, yra brolių dvynių Algirdo ir Remigijaus Gataveckų gyvenimas. 1993 metų spalio trečiąją, aštuonerių metų amžiaus, tėvai atvežė juos į tuos globos namus ir paliko.
Taip pat skaitykite: Kontaktinė informacija: Alytaus vaikų registratūra
Algirdas: „Mūsų tėvai yra gyvi, ir mes su jais bendraujame. Daugelis mano, kad turbūt pykstame ant jų. Ne, aš ant jų nepykstu, viskas yra gerai. Ar išsikapstė iš šios bėdos? Negaliu pasakyti, kad išsikapstė, bet po vieno įvykio tėvas išsigando. Žiemą jam lūžo koja, reikėjo sudėtingos operacijos. Tyrimai parodė, kad tėvas yra išvaikščiojęs širdies infarktą, šio nepastebėjo. Gydytojai suko galvas, kaip atlikti operaciją. Koja gijo visus metus. Nuo tada jis geria daug mažiau ir rečiau." Remigijus: „Juodą darbą padarė alkoholis. Visos žmonių nelaimės dažniausiai atsitinka per velnio lašus." Algirdas: „Todėl patys nei rūkome, nei geriame. Net alaus neragaujame. Mūsų alkoholis - kefyras ir gira. Mūsų tėvus reikia pažinoti. Jie yra sąžiningi žmonės. Viena Alytaus vaikų globos namų auklėtoja sakydavo, kad per netrumpą savo darbo laiką nėra mačiusi nuostabesnių gimdytojų - visada domėdavosi, kaip mokomės, kaip mums sekasi, lankydavo mus. Nebuvo iš tų tėvų, kurie pažada ir neatvažiuoja."
Sunkiausia vaikystėje buvo, kai trūko maisto. Algirdas: „Kai esi kelias dienas nevalgęs, ima mausti, gelti visą kūną." Remigijus: „Būdavo, naktį atsikeliame, einame ieškoti maisto. Tamsu, elektros nėra, mes, penkiamečiai, apgraibomis susirandame kokį nors paką. „Kas čia? Miltai?" Valgome miltus. „O čia kas?" Ragaujame. Druska. Neskani. Būdavo, valgydavome ir ją."
Globos namuose dvyniai nebuvo skriaudžiami. Remigijus: „Būdavo, vyresni ir sumušdavo." Algirdas: „Bet mes „stogą“ turėjome. Toks vyresnis berniukas pravarde Tynta mus gindavo - patikome jam. Mėgome aktyvius žaidimus, kompaniją. Didžiausiuose Lietuvoje Alytaus vaikų globos namuose tuo metu glaudėsi du šimtai vaikų. Mums tai buvo žaidimų, siautimo zona."
Šį gabumą pastebėjo mūsų auklėtoja Kazimiera Skripkiūnienė. Ji ir dabar dar dirba vaikų globos namuose. Labai dėkingi esame ir direktorės pavaduotojai Jūratei Žvaliauskienei. Ji griebė mus ir nuvedė į dailės mokyklą. Ėmė šturmu: „Dabar, ir viskas!“ Buvome dešimtokai.
Globos namai labai stengėsi, aprūpino mus piešimo priemonėmis, rasdavo ir geresnių drabužių. Mokykla mėgdavo mus ir išnaudoti (juokiasi). Tekdavo piešti plakatus, prezidentų portretus. Vėliau susitikau su istorijos mokytoja, ji apgailestavo: „Tu dar Valdo Adamkaus ir Dalios Grybauskaitės nenupiešei.“
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Alytaus poliklinikos vaikų gydytojus
Globos namuose augusių dvynių tikslas - viešinti likimo brolių situaciją.
Šeimynos Kūrimas ir Iššūkiai
Alytiškė Zita su vyru savo atžalų nesusilaukė, tačiau moteris labai norėjo auginti vaikus, jų labai trūko jos gyvenime. Po kelių dienų moteris nuvyko į Alytaus vaikų globos namus aplankyti ten augančių vaikų. „Ta akimirka, kai išvydau vaikų akis, jų ištiestas rankutes, mane sukrėtė. Mačiau, kad jie labai norėjo mamos, prašė manęs būti jų mama. Tai sujaudino mano sielą“, - tą momentą, kai galutinai apsisprendė tapti mama likimo nuskriaustiems vaikams, prisimena moteris.
Iš pradžių alytiškė pasiėmė globoti penkerių metų berniuką. Tai buvo mažas, silpnas, beveik nekalbantis berniukas. „Vaikščiojau po grupes ir tada vienas berniukas man ištiesė ranką, tarsi pats mane pasirinko. Nesidomėjau nei jo ligomis, nei gyvenimo istorija, tik paprašiau, kad leistų jį parsivesti savaitgaliui namo. Norėjau pasižiūrėti, kaip vaikas jausis, kaip mes su vyru jausimės. Pamenu, kai vyras grįžo iš darbo, berniukas ištiesė jam rankutę ir pasakė: tėte. Zita sužinojo, kad jis turi seserį, gyvenančią tuose pačiuose globos namuose. Kaluževičiai pradėjo ją lankyti ir nutarė, kad negerai brolį atskirti nuo sesers, reikia, kad jie augtų kartu. Netrukus ir mergaitė apsigyveno naujuose namuose.
Kaluževičių šeima atitiko šį reikalavimą ir jai buvo skirtas šešių kambarių butas.
Paklausta, ar buvo sunku, Zita pripažįsta, kad tikrai buvo nelengva. „Kol vaikai buvo maži, su jais nebūdavo jokio vargo, tiesiog - smagus vaikiškas šurmulys namuose. Jie man suteikė daug džiaugsmo. Mažyliai jautėsi labai dėkingi, kad priėmėm juos į šeimą, dėkojo. Bet auga vaikai, auga ir problemos. Daugiausia bėdų kildavo su paaugliais, kai jie susidėdavo su neaiškiais draugais. Buvo daug džiaugsmo, rūpesčių, daug skausmo ir nusivylimo, bet toks ir yra gyvenimas. Viskas kaip ir su savo vaikais. Iš vaikų daug ko galima pasimokyti. Jie labai nuoširdūs, atviri, patiklūs, tačiau kartais net per geri, pažeidžiami. Dėl to kyla problemų, kai jie jau pradeda gyventi atskirai, patiki blogais žmonėmis, kurie jais pasinaudoja. Kartais pradeda kovoti už save, bet ne visada jiems tai pavyksta“, - atsidūsta globėja.
Šeimynoje globojamam vaikui skiriama 301 euro (1040 Lt) vaiko globos išmoka. Kaip šeimynos dalyvė Z. Kaluževičienė gauna minimalų atlyginimą - 300 eurų (1035 litų).
Mato Istorija
Kaluževičių šeimynoje gyvenantis šešiolikmetis Matas pasakoja, kad jo istorija yra tokia pat, kaip ir daugelio kitų į vaikų globos namus patekusių vaikų - dėl visko kaltas tėvų alkoholizmas. Globos namuose Matas gyveno trejus metus. Jis prisimena, kad sąlygos buvo tikrai ne pačios geriausios. Viename dideliame kambaryje jis gyveno kartu su vienuolika berniukų, neturėjo jokios privačios erdvės.
Į Kaluževičių namus Matas pateko, kai jam buvo šešeri. Jie norėjo pasiimti globoti berniuko vyresnę sesę, tačiau globos namų direktorius, nenorėdamas išskirti brolio ir sesers, pasiūlė globoti abu vaikus.
„Prisimenu, kad man buvo labai įdomu persikelti gyventi kitur. Negalėjau patikėti, kad turėsiu savo kambarį, savo erdvę, kur galėsiu pabūti vienas. Gyventi šeimoje man labai patiko, juk visiems vaikams to labai norisi“, - prisimena vaikinas.
Matas su seserimi tapo paskutiniais į Kaluževičių šeimyną atkeliavusiais vaikais. Palyginus su tuo, ką išgyvenau savo biologinės mamos namuose ir globos namuose, šiandien gyvenu labai gerai ir tuo džiaugiuosi, nes niekada nežinai, kas gali atsitikti rytoj. Esu labai laimingas ir man nieko netrūksta Matas.
Jis tikina, kad skirtumas tarp gyvenimo globos namuose ir šeimynoje labai didelis. Tačiau jis pabrėžė, kad labai svarbu apsaugoti vaikus nuo tokių žmonių, kurie pasiimdami juos globoti siekia tik materialios naudos.
„Šeimynų reikia, bet jas kuriantys žmonės turi suvokti, kad vaikus ima ne kaip daiktus, ne tam, kad gautų už juos pinigus. Vaikas yra asmenybė, o ne pragyvenimo šaltinis. Yra tekę girdėti apie taip prasigyventi norinčius žmones, bet dažniausiai jie neištveria ir grąžina vaikus, nes pamato, kad vaikui reikia dėmesio, pagalbos“, - sako Matas.
Pertvarka ir Naujos Galimybės
Po pertvarkos laisvas liko 3322 kv.m. ploto Alytaus miesto šeimos centras Pirmajame Alytuje, dar 1300 kv. m. Alytiškiai apklausoje išsakė savo nuomonę - daugiau kaip 50 proc. joje dalyvavusių buvusių ugdymo ir globos įstaigų patalpas siūlytų panaudoti slaugos ir socialinėms reikmėms. Po pertvarkos laisvas liko 3322 kv.m. ploto Alytaus miesto šeimos centras Pirmajame Alytuje, buvę Vaikų globos namai, jo administracija jau netrukus išsikels į Vilties gatvėje esančias patalpas, dar 1300 kv. m.
Susitikime su seniūnaičiais ir bendruomenių atstovais tarybos narys Sigitas Leonavičius pažymėjo, jog savivaldybės surengtos apklausos rezultatuose dominuoja slaugos ir socialinių reikmių sritis, į tai turėtų būti atsižvelgta priimant galutinius sprendimus. „Šiuo metu prioritetiniai klausimai miestui - kur turėtų išsikelti Pedagoginė psichologinė tarnyba ir kur galėtų atsirasti daugiafunkcis centras negalią turintiems žmonėms? Alytaus miesto vadovai šiuo metu yra pačiame darbų įkarštyje ieškant naujakurių atsilaisvinusioms patalpoms.
Šių metų kovo mėnesį savivaldybės taryba priėmė sprendimą patalpas miesto centre, Pulko g. Susitikimo su PPT direktoriaus pavaduotoja, laikinai einančia direktoriaus pareigas Silvija Pešteniene, metu buvo aptartos galimybės tarnybai įsikurti buvusioje Suaugusiųjų ir jaunimo mokykloje.
Šeimos Krizių Centras
„Šeimos krizių centras“ - namai, kuriuose apsigyvenama, kai tikrieji namai tampa pragaru arba jų visai nelieka. Alytaus vaikų globos namuose įsikūrusiame „Šeimos krizių centre“ Naujuosius metus sutiko viena gyventoja - jauna mama su kelių mėnesių kūdikiu. Nuo 2015-ųjų rudens, kai buvo įsteigtas krizių centras, laikinais namais jis buvo tapęs 15-ai moterų su vaikais.
„Šeimos krizių centre“ gali apsigyventi Alytaus miesto gyventojai - moterys su vaikais, besilaukiančios mamos bei vyrai, dėl artimųjų prievartos ar kitų priežasčių pakliuvę į krizinę situaciją ir negalintys gyventi savo namuose. Trumpalaikė socialinė globa krizių centre gali būti teikiama iki 6 mėnesių, kol gyventojai gali persikelti į saugią aplinką, tačiau esant reikalui, terminas gali būti pratęstas. Čia yra įrengti 3 atskiri gyvenamieji kambariai, bendras poilsio ir žaidimų kambarys, virtuvėlė ir asmens higienos patalpos.
Parama ir Iniciatyvos
Kalėdinė paramos akcija „Gerumo žvaigždė“ - tai jau dešimtą kartą nuo 2007 metų organizuojama socialinė paramos akcija. Ankstesnių akcijų metu sukauptos lėšos ir parama buvo skirta Alytaus valstybinių vaikų globos namų auklėtiniams, Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namuose augantiems mažyliams.
Visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“ - tai 1991 m. Lietuvoje įkurta nepolitinė, nevyriausybinė ir nereliginė, už vaiko teises kovojanti organizacija, šiuo metu turinti 21 struktūrinį padalinį 20 Lietuvos miestų ir rajonų.