Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame gausu informacijos ir skirtingų nuomonių apie mitybą, ypač svarbu formuoti tinkamus vaikų mitybos įpročius. Kulinarinių laidų ir knygų autorius, prodiuseris ir maisto kultūros propaguotojas Alfas Ivanauskas dalijasi savo įžvalgomis ir patarimais, kaip tai padaryti kūrybiškai ir įdomiai.
Mitybos pagrindai ir įpročių formavimas
A. Ivanauskas pabrėžia, kad sveikos mitybos įpročiai formuojasi šeimoje nuo vaikystės. „Kaip galima reikalauti iš vaiko sveikesnio požiūrio į maistą, kai tėvai patys to nedaro?!“ - retoriškai klausia jis. Anot kulinaro, svarbu, kad tėvai patys rodytų pavyzdį ir domėtųsi sveika mityba, o vaikai matytų, jog tai yra neatsiejama gyvenimo dalis.
Agnė Jagelavičiūtė, Leono mama, stilistė ir žurnalo „Ikona“ vyr. redaktorė, antrina A. Ivanauskui: „Mano asmeninė patirtis rodo, kaip lengvai galima išsiugdyti netinkamus mitybos įpročius vaikystėje ir paskui pasmerkti save kovai su per dideliu svoriu. Nesitikėkite, kad vėliau vaikas savaime iš netinkamų įpročių išaugs. Geriau pasistenkite, kad jis išvis tokių neturėtų."
Kūrybiškas požiūris į maistą
A. Ivanauskas ragina nebijoti eksperimentuoti ir įtraukti vaikus į maisto gaminimo procesą. „Labai dažnai mus valdo išankstiniai nusistatymai, vaikai - ne išimtis“, - teigia jis. Kulinaras siūlo paversti gaminimą žaidimu: užrišti vaikui akis ir prašyti ragauti arba uostyti maistą bei jį įvertinti. Kartais po tokio potyrio vaiko mėgstamų patiekalų asortimentą papildo dar vienas.
A. Ivanauskas įsitikinęs, kad drausdami vaikams tam tikrus patiekalus, sakydami, kad jie yra blogi, neleidžiame jiems pažinti pasaulio ir patys apribojame jų kūrybiškumą. „Radikaliai drausdami valgyti picas, makaronus ir ledus - italų virtuvės simbolius, prancūziškus batonus, svogūnų sriubą, vokiečių dešreles ar amerikiečių mėsainius atimame iš vaikų ir galimybę keliauti. Juk keliauti galima ne tik nusipirkus lėktuvo bilietą, bet ir atrandant naujus skonius virtuvėje“, - sako jis.
Taip pat skaitykite: Ivanausko palikimas
Knygos vaikams apie mitybą
A. Ivanauskas yra ne tik praktikuojantis kulinaras, bet ir knygų autorius. Jo knyga „7 ingredientai vaikams“ skirta vaikams nuo 3 iki 13 metų ir jų tėveliams. Iš šios knygos vaikai patys išmoks pažinti ne tik įvairius virtuvės ir stalo įrankius bei prietaisus, bet ir skirtingus ingredientus, kurie neatsiejami nuo sveiko ir skanaus maisto. Atraktyviai pateiktoje knygoje atskleidžiama, kaip vyksta maisto gamybos procesas, ką galima aptikti sode, darže ar miške.
Knygos tikslai ir nauda:
- Skatina kūrybiškumą ir savarankiškumą.
- Formuoja tinkamus mitybos įpročius.
- Moko pažinti virtuvės įrankius ir ingredientus.
- Padeda spręsti situacijas „nenoriu, nemėgstu, nevalgysiu”.
- Įtraukia į smagų maisto gaminimo procesą.
A. Ivanauskas teigia, kad „7 ingredientai vaikams“ iš jūsų vaiko nepadarys profesionalaus kulinaro, bet tikrai parodys, kaip smagu gali būti virtuvėje. Žinoma, tai gali padėti atsiskleisti ir kulinaro talentui, jei jūsų vaikas turi tam polinkį. Svarbu, kad vaikas suprastų, kad pasakymas „sveikas maistas“ nereiškia, jog bus kalbama vien tik apie daržoves ar becukrį maistą. Mano nuomone, pirmiausia sveikas maistas yra pagamintas savo rankomis iš šviežių produktų ir su meile. Manau, augančio žmogaus nereikėtų izoliuoti nuo visko, kas, mūsų manymu, yra blogai. Juk ateis laikas, kai jis pats viską atras.
Praktiniai patarimai tėvams
A. Ivanauskas dalijasi praktiniais patarimais, ką būtina žinoti, vaikui leidus sukiotis virtuvėje:
- Apsitarę, ką gaminsite šventinei vakarienei, su vaiku vykite ir į parduotuvę išsirinkti reikalingų produktų - pats į krepšelį sudėjęs reikiamas prekes, o vėliau jas išpakavęs maisto gamybai, vaikas jausis esąs svarbus.
- Nusiteikite, kad virtuvė atrodys kaip po karo, tačiau po visko būtinai vaiką įtraukite į tvarkymąsi, kad jis suprastų, jog maisto gamybos procese yra ir ne tokia maloni, bet būtina dalis.
- Kadangi vaikai daugiausia energijos turi pirmoje dienos pusėje, visą maisto ruošą planuokite iš ryto arba dienos metu.
- Prieš pradėdami gaminti, būtinai vaiką supažindinkite su prietaisais, prie kurių griežtai negalima liestis ir duokite įrankius, su kuriais jis negalės susižeisti.
- Sukurkite žaismingą atmosferą, kad vaikui būtų smagu dalyvauti procese: užriškite vaikišką prijuostę, paruoškite jam darbo vietą, suteikite virėjo padėjėjo titulą ir pasakokite, ką gaminsite. Jeigu tai - tradicinis patiekalas, keliaujantis iš kartos į kartą, papasakokite, kad tai - močiutės ar prosenelės mėgstamiausias receptas - tai gali tapti puikia tradicija, kuri atmintyje vaikui įstrigs kaip smagus laiko praleidimo būdas.
- Pasitikėkite vaiku ir duokite atlikti įtraukiančius, bet paprastus, o vėliau - ir sudėtingesnius darbus: Vaikas iki vienerių metų gali paspausti mygtukus, pakelti ir nuleisti dangčius, atidaryti spintelę ir paduoti kokį nors daiktą. Dviejų, trejų metų vaikas jau gali nuplauti daržoves ir vaisius, paaugęs - šluostyti indus, dekoruoti patiekalus. Pradinukams galima duoti užduotį nuskusti bulves ir morkas, plėšyti žalumynų lapus, maišyti bei kočioti tešlą, ją puošti įvairiaspalviu glajumi.
Meilė maisto kultūrai ir tvarumui
A. Ivanauskas pabrėžia, kad meilė maisto kultūrai ir tvarumui turi būti diegiama vaikystėje. „Vaiko įtraukimas į maisto gaminimo procesą turi ir kitų privalumų - pavyzdžiui, gamindamas jis gali išmokti skirti spalvas ar net matematikos, nes, ruošiant valgį, tenka sverti ir matuoti skirtingus ingredientus, o laikydamasis recepte nurodyto eiliškumo, jis gali išmokti laiko planavimo ir projektų valdymo pagrindų. Ką jau kalbėti apie tai, kad mokydamasis, kaip reikia lupti daržoves ar valyti žuvį, vaikas praktiškai išmoksta elementarių higienos žinių - prieš gaminimą plauti rankas, prieš ir po nusivalyti gaminimo paviršius ir pjaustymo lenteles bei rūšiuoti atliekas", - sako jis.
Taip pat skaitykite: Donato Ivanausko kelias
Anot kulinarinių knygų ir televizijos laidų autoriaus, virtuvės šefo A. Ivanausko, juk viskas ateina iš šeimos: jeigu tėtis ar mama namie valgo bet kaip, tikėtina, kad užaugęs vaikas taip pat neturės tinkamų įgūdžių. Tačiau taip pat svarbu kalbėti ne tik apie tai, kas yra ant stalo, kaip valgyti pagal etiketą, bet, ir kaip teisingai išmesti maisto atliekas, aiškinti, kodėl perkame maistą tokioje pakuotėje, o ne kitoje - labai svarbu su vaikais kalbėti nuo mažens apie tvarumą, kad jie šiuos dalykus suprastų.
Sveikas gyvenimo būdas - ne tik špinatai ir grikiai
A. Ivanauskas teigia, kad šiais laikais madinga frazė „sveikas gyvenimo būdas“. Deja, pamirštame, kad sveikai gyventi - tai valgyti ne tik špinatus, grikius ar kitą „super maistą“. Labai svarbus yra pats požiūris ir įpročių formavimas. Manau, kad kalbėdami apie sveiką gyvenimo būdą, mes turime galvoti ne apie tam tikrus draudimus, o apie edukaciją. Man ši tema asmeniškai yra labai svarbi, nes šiuolaikiškas, brandus žmogus turi į viską žiūrėti plačiai. Sveikas gyvenimo būdas yra gera savijauta, o gerą savijautą lemia geros emocijos. Geras emocijas tuo metu labai dažnai lemia skanus ir išvaizdus maistas, nukeliantis mus į tam tikras šalis, pasakojantis istorijas, atskleidžiantis tradicijas, kuriantis legendas. Kitaip sakant, verčiantis mūsų vaizduotę dirbti.
Taip pat skaitykite: Ivanauskas-Faras: nuo scenos iki šeimos
tags: #alfas #ivanauskas #maistas #vaikams