Aleksandras Gordonas yra įvairialypė asmenybė, kurios biografija apima daugybę sričių - nuo literatūros iki kalbotyros. Straipsnyje siekiama išsamiai apžvelgti jo gyvenimą ir kūrybą, remiantis įvairiais šaltiniais ir perspektyvomis.
Ankstyvasis gyvenimas ir švietimas
Informacijos apie patį Aleksandrą Gordoną pateikta nedaug, tačiau galima aptarti kitų asmenų, susijusių su kalba ir kultūra, gyvenimus. Pavyzdžiui, Icchokas Meras gimė 1934 m. spalio 8 d. Kelmėje, žydų šeimoje. Jo ankstyvąjį gyvenimą veikė dvi kultūros: po tėvų žūties 1941 m. jį išgelbėjo ir užaugino lietuvių šeima. Meras teigė, kad Kelmė išmokė jį žiūrėti į pasaulį lietuvio akimis ir išsaugoti savo žydiškos kilmės atminimą. 1953 m. jis baigė Kelmės vidurinę mokyklą, o 1958 m. - Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultetą.
Karjera ir kūryba
I. Meras dirbo inžinieriumi Vilniaus projektavimo biure ir Vilniaus TV mazgų gamykloje, taip pat redaktoriumi Lietuvos kino studijoje. Savo kūrybinį kelią jis pradėjo 1957 m., debiutuodamas su apsakymų rinkiniu „Geltonas lopas“ (1960 m.), kuriame atkartojo žydų vaiko karo patirtis. Jis parašė tuziną knygų: apsakymų rinkinį „Žemė visada gyva“ (1963 m.), romaną „Lygiosios trunka akimirką“ (1963 m.), romaną „Ant ko laikosi pasaulis“ (1965 m.), romaną „Mėnulio savaitė“ (1966 m.), apsakymų rinkinį „Senas fontanas“ (1971 m.), romaną „Striptizas, arba Paryžius-Roma-Paryžius“ (1971 m.), knygą vaikams „Ties gatvės žibintu“ (1974 m.), romaną „Sara“ (1982 m.), taip pat apsakymų rinkinius „Apverstas pasaulis“ (1995 m.) ir „Stotelė vidukelėj“ (2004 m.). Jis taip pat parašė tris scenarijus (kartu su režisieriais Raimondu Vabalu ir Algirdu Araminu) filmams, nufilmuotiems Lietuvos kino studijoje. Pasak Algio Kalėdos, Mero kūriniuose dažniausiai nagrinėjami Holokaustas, tragiškas Lietuvos žydų likimas ir lietuvių bei žydų santykiai. Jo kūriniai išversti į 20 kalbų.
Įvertinimas ir apdovanojimai
2010 m. rašytojas Icchokas Meras buvo apdovanotas reikšmingiausiu Lietuvos apdovanojimu - Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija. Šis apdovanojimas Icchokui Merui buvo skirtas už tragiškos XX amžiaus žmogaus patirties atskleidimą modernioje lietuvių prozoje.
Politinė veikla
1989 m. Vytauto Landsbergio, Sąjūdžio organizacijos lyderio, prašymu Meras tapo neoficialiu Lietuvos atstovu Izraelyje iki Lietuvos Respublikos ambasados atidarymo 1995 m.
Taip pat skaitykite: Ieva Stasiulevičiūtė: biografijos apžvalga
Kiti kultūros ir kalbos atstovai
Norint geriau suprasti Aleksandro Gordono biografiją, verta panagrinėti kitų kultūros ir kalbos atstovų gyvenimus ir darbus.
Džordžas Baironas
Byron George (Džordžas Báironas), tikrasis vardas George Noel Gordon, gimė 1788 m. sausio 22 d. Londone, mirė 1824 m. balandžio 19 d. Mesolongione (prie Agriniono, Graikija). Jis buvo palaidotas Westminsterio vienuolyne (Londonas), anglų poetas. Lordas (1798). J. Byrono vaikaitis. Kilęs iš senos aristokratų giminės. Vaikystę praleido Škotijoje. 1805-09 studijavo Kembridže. 1809-11 lankėsi Portugalijoje, Ispanijoje, Maltoje, Graikijoje, Albanijoje, Turkijoje. 1812 Lordų Rūmuose pasisakė prieš valdančiosios torių partijos politiką, gynė luditus ir persekiojamus airių katalikus. Dėl savo radikalių pažiūrų ir konflikto šeimoje 1816 išvyko į Šveicariją, kur susidraugavo su poetu P. B. Shelley, vėliau - į Italiją; rėmė italus, kovojančius už šalies susivienijimą ir nepriklausomybę.
G. Byronas - žymiausias anglų romantikas. Eilėraščių rinkinyje „Laisvos valandos“ (Hours of Idleness 1807) reiškiamas nepasitenkinimas banalia kasdienybe, poetizuojama rūsti Škotijos gamta. Humoristinėje literatūrinėje apžvalgoje „Anglų bardai ir škotų apžvalgininkai“ (English Bards and Scotch Reviewers 1809), poemoje „Horacijaus pėdomis“ (Hints from Horace 1811) ryšku Šviečiamojo amžiaus estetinių idėjų poveikis. Išgarsėjo lyrine poema „Čaild Haroldo klajonės“ (Childe Harold’s Pilgrimage 1812-18), kurios herojus - vienišas jaunuolis, nusivylęs anglų aristokratų visuomene ir ieškantis dvasinio nusiraminimo bei harmonijos egzotiškuose kraštuose; poemoje ryšku Europos tautų likimo apmąstymai. Vadinamųjų Rytų poemų „Giaūras“ (The Giaour), „Abido sužadėtinė“ (The Bride of Abydos, abi 1813), „Korsaras“ (The Corsair), „Lara“ (abi 1814), „Korinto apsiaustis“ (The Siege of Corinth 1816) pagrindinis veikėjas - stiprios valios, maištingas, išdidus ir kenčiantis individualistas; joms būdinga intriguojantys siužetai, paslaptingumas. Poemoje „Šiljono kalinys“ (The Prisoner of Chillon 1816), eilėraštyje „Prometėjas“ (Prometheus 1816), draminėje filosofinėje poemoje „Manfredas“ (1817, lietuvių kalba pastatyta 1932) aukštinamas humanistinių siekių kovotojo dvasingumas ir heroizmas, plėtojamas pasaulio sielvarto motyvas. Dramose „Marinas Faljeras“ (Marino Faliero), „Sardanapalas“, „Du Foskariai“ (The Two Foscari, visos 1821) vyrauja klasicistinė pareigos ir jausmo kolizija. Poemoje „Kainas“ (Cain 1821, lietuvių kalba pastatyta 1982) Biblijos siužetas interpretuojamas kaip dramatiškas pasakojimas apie prieštaringą žmogaus prigimtį, poetizuojamas pažinimo troškimas. Humoristinėje poemoje „Bepas“ (Beppo 1818), kūriniuose „Airiškoji avatara“ (The Irish Avatar 1821), „Teismo regėjimas“ (The Vision of Judgment 1822), „Bronzos amžius“ (The Age of Bronze 1823) ironiškai parodyta gyvenamojo meto visuomenė. Romantinėje poemoje „Don Žuanas“ (Don Juan 1818-23, nebaigta) vaizduojami jauno ispano nuotykiai, atsispindi 18 a. Europos gyvenimas, gausu realistinių elementų, ryšku ironija, humoras. Kūriniams būdinga dramatizmas, stichiškos gamtos metafora, laisvės idėjos, filosofiškumas, sugestyvus lyrizmas. Vienišas, nusivylęs aplinka, kankinamas vidinių prieštaravimų ir sielvartaujantis herojus davė pradžią 19 a. romantikų kūryboje paplitusiai pasaulėjautai - baironizmui. Kūryba buvo labai populiari, turėjo įtakos daugelio šalių literatūrai.
G. Byrono draugas poetas T. Mooreʼas su leidėju J. Murray sudegino G. Byrono memuarus, bet išleido knygą „Lordo Byrono laiškai ir dienoraščiai su poeto biografija“ (Letters and Journals of Lord Byron, with Notices of His Life 2 t.). Į lietuvių kalbą G. Byrono kūryba pradėta versti 19 a. pabaigoje. M. Davainis-Silvestraitis išvertė „Čaild Haroldo klajonių“ fragmentą (1884), V. Kudirka - „Kainą“ (1894, išspausdinta 1903, kiti vertimai A. Churgino 1999, 2007). Kūrinių išvertė Konstantinas Snarskis („Šiljono kalinys“ 1924), Juozas Virbyla („Don Žuano“ 4 giesmes, proza, 1930), B. Sruoga („Manfredas“ 1932), K. Račkauskas-Vairas („Manfredas ir Sardanapalas“ 1936), A. Churginas (lyrika, „Šiljono kalinys“, „Manfredas ir Kainas“ 1955), L. Pažūsis (lyrikos, „Don Žuano“ I giesmės ištrauką 1996).
Kalbos ir kalbotyros atstovai
- Nina Topintzi: Salonikų Aristotelio universiteto profesorė (teorinė bei taikomoji kalbotyra, anglistika). Jos interesų sritys - skiemens struktūra, prosodija, ryšiai tarp morfologijos ir fonologijos, kalbų tipologija bendrai.
- Justinas Noreika: Kalbininkas, kurio atminimas įamžintas Vilniaus universiteto Filologijos fakultete.
- Jonas Kazlauskas: Profesorius, habilituotas mokslų daktaras, vienas žymiausių XX a. baltistų, kurio pastangomis 1965 m. įsteigtas baltų kalbotyros žurnalas „Baltistica“.
Kiti kultūros ir meno atstovai
- Danielius Dolskis: Dainininkas, aktorius, režisierius, rašytojas, vienas iš Lietuvos estrados pradininkų.
- Rimas Tuminas: Teatro režisierius, ilgametis J. Vachtangovo teatro vadovas.
Kalbos kūrimo sociologinis požiūris
Dr. Vuk Vukotič seminare „Kas toji kalba?“ pristatė sociologinį požiūrį į kalbinių vienetų kilmę. Jis teigia, kad akademiniai lingvistai turi didžiausią autoritetą apibrėžiant, kas yra „teisingas“ kalbos vienetas ir koks jo statusas. Tačiau lingvistų sukurtos etiketės yra kalbinės realybės idealizuoti vaizdiniai. Vukotič išskyrė bent keturis kalbokūros procesus, kurie paaiškina, kaip istoriškai atsiranda įsivaizduojamas kalbinis vienetas:
Taip pat skaitykite: Patarimai verčiant gimtadienio sveikinimus
- Vieneto apibrėžimas (lingvistinis, ekstralingvistinis, taksonominis).
- Vieneto pavadinimas.
- Kvaziingvistinių bruožų priskyrimas.
Šis modelis iliustruojamas lyginant slavų, baltų bei germanų lingvistų sukurtus kalbinius vienetus.
Mokytojų vaidmuo ir švietimo pokyčiai
Diskusijoje „Pokyčiai visuomenėje ir verslo aplinkoje. Kokio švietimo reikia ateičiai?“ aptarta, kokius iššūkius švietimui kelia besikeičianti visuomenė ir verslo aplinka. Santaros-Šviesos suvažiavimo sesijoje „Mokykla: kontrolė ar kūryba?“ grįžta prie mokytojų statuso Lietuvoje klausimo. Įsižiebė diskusijos apie mokytojo darbo prasmę, vertę ir misiją. Vilniaus universiteto bibliotekoje surengta paroda „Baltų kalbų tyrėjas, pedagogas, ilgametis Filologijos fakulteto prodekanas ir dekanas. Jonas Zemvaldas Balkevičius (1923-2000)“ atskleidžia gražiausius gyvenimo metus Filologijos fakultetui ir universitetui atidavusio kalbininko veiklą.
Kultūros tyrimų instituto veikla
Lietuvos kultūros tyrimų institutas aktyviai vykdo komparatyvistinius kultūros tyrimus, organizuoja konferencijas ir seminarus.
Taip pat skaitykite: Gimtadienio sveikinimai krikšto tėčiui