Įžanga
Adolfas Ramanauskas-Vanagas - vienas žymiausių Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo partizanų vadų, brigados generolas (po mirties), karys savanoris (po mirties), Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signataras, LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko pirmasis pavaduotojas, nuo 1953 m. Sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininkas. Jo gyvenimas, paženklintas atsidavimo Lietuvai, įkūnija tragiškiausią ir kartu herojiškiausią Lietuvos istorijos laikotarpį. Šiame straipsnyje panagrinėsime A. Ramanausko-Vanago biografiją, atskleidžiant jo kelią nuo mokytojo iki partizanų vado, jo indėlį į pasipriešinimo kovą ir jo atminimo įamžinimą.
Ankstyvasis gyvenimas ir mokslai
Adolfas Ramanauskas gimė 1918 m. kovo 6 d. New Britain mieste, Konektikuto valstijoje, JAV, Liudviko ir Elenos (mergautinė pavardė Jovaišytė) Ramanauskų šeimoje. 1921 m. Ramanauskų šeima grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Liudviko Ramanausko tėviškėje Bielėnuose (Rudaminos vlsč., Seinų apskritis). Šeimoje, be Adolfo, augo sesuo Aldona ir brolis Albinas. Tėvai buvo išprusę ir iš paskutiniųjų rėmė gerai besimokantį Adolfą.
Adolfas mokėsi Galinių pradžios mokykloje, pasižymėjo kaip gabus ir darbštus mokinys. 1930 m., baigęs pradžios mokyklą, savarankiškai pasiruošė stojamiesiems egzaminams ir iš karto įstojo į antrąją Lazdijų „Žiburio“ gimnazijos klasę. Už labai gerą mokymąsi jam buvo atleistas mokesčio mokestis, o neturtingai šeimai tai buvo didelis palengvinimas.
Sėkmingai baigęs gimnaziją 1937 m., A. Ramanauskas įstojo į Klaipėdos pedagoginį institutą. Mokslas jam sekėsi labai gerai, užteko laiko ir saviveiklai, ir teatro būreliui, ir domėjimuisi Lietuvos bei pasaulio politiniais įvykiais. 1939 m. naciams okupavus Klaipėdos kraštą, Klaipėdos pedagoginis institutas buvo perkeltas į Panevėžį, todėl 1939 m. A. Ramanauskas baigė jau Panevėžio Pedagoginį institutą, įgydamas pradinės mokyklos mokytojo ir specialųjį aukštąjį mokslą baigusiojo teises.
Karininko karjera ir mokytojavimas
1939 m. liepos 4 d. A. Ramanauskas buvo pašauktas į tarnybą Lietuvos kariuomenėje ir įstojo į Karo mokyklą Kaune. 1940 m. baigė Karo mokyklą atsargos jaunesniojo leitenanto laipsniu. Tarnavo Kaune, Ukmergėje. 1940 m. birželio 15 d. SSRS kariuomenei okupavus Lietuvą, liepos 1 d. buvo išsiųstas stažuotei į Trečiąjį pėstininkų pulką, dislokuotą Raseiniuose.
Taip pat skaitykite: Adolfo Šliūpo darbai
Nuo 1940 m. rugsėjo 1 d. A. Ramanauskas dirbo Guronių (Leipalingio vlsč.) pradžios mokyklos vedėju ir mokytoju. Per antisovietinį Birželio sukilimą ir po jo nuo 1941 m. birželio 23 d. iki liepos 7 d. buvo valstybės turtą Druskininkuose saugančio būrio vadas. Nuo 1941 m. spalio 1 d. - Aukštakalnių (Lazdijų vlsč.) pradžios mokyklos vedėjas.
1942-1945 m. A. Ramanauskas dėstė Alytaus mokytojų seminarijoje lietuvių kalbos ir matematikos dėstymo metodiką, karinį parengimą, vadovavo fizinio lavinimo užsiėmimams ir pedagoginei praktikai. Kolegų bei auklėtinių buvo mylimas ir gerbiamas už kompetentingumą, principingumą, draugiškumą, mokėjimą bendrauti. Puikiai grojo akordeonu, gražiai dainavo.
Pasitraukimas į partizanus
SSRS kariuomenei reokupavus Lietuvą, 1945 m. balandžio 25 d. Adolfas Ramanauskas pasitraukė iš Alytaus mokytojų seminarijos pas antisovietinius partizanus. Jis suprato, kad okupantas siekia dvasiškai ir fiziškai sunaikinti lietuvių tautą bei Lietuvos valstybingumą.
A. Ramanauskas užmezgė ryšius su Alovės miškuose veikusiais partizanais ir netrukus įstojo į Nemunaičio apylinkėje veikusį partizanų būrį. Jau pirmąją dieną buvo išrinktas partizanų būrio vadu ir pasirinko Vanago slapyvardį.
Būdamas puikus organizatorius, A. Ramanauskas-Vanagas subūrė Merkinės ir Alovės valsčiuje išsibarsčiusius partizanų būrelius į 140 vyrų kuopą. 1945 m. rudenį kuopa, kuriai vadovavo A. Ramanauskas-Vanagas, buvo įtraukta į Dzūkų grupę. Vėliau kuopa buvo performuota į batalioną (įėjo 8 būriai), o A. Ramanauskas-Vanagas buvo paskirtas jo vadu. Liepos mėnesį jis buvo pakeltas ir į Merkio rinktinės, kuriai dar priklausė Marcinkonių bei Druskininkų batalionai, vado pareigas. Būdamas Merkinės bataliono ir Merkio rinktinės vadu, A. Ramanauskas aktyviai dirbo ginkluoto pogrindžio centralizavimo darbą Dzūkijoje.
Taip pat skaitykite: Partizanų vadas
1945 m. gruodžio 15 d. A. Ramanauskas vadovavo Merkinės puolimui.
Vadovavimas Dainavos apygardai ir Pietų Lietuvos sričiai
1946 m. balandžio 23 d. A. Ramanauskas buvo paskirtas Dainavos apygardos vado pirmuoju pavaduotoju. Nuo 1947 m. rugpjūčio mėn. laikinai ėjo Dainavos apygardos vado pareigas. 1947 m. rugsėjo 24-25 dienomis Dainavos apygardos vadų sąskrydyje per surengtus slaptus rinkimus Vanagas buvo išrinktas Dainavos apygardos partizanų vadu. Tapęs kovojančios Dzūkijos vadu, A. Ramanauskas pradėjo vizituoti visus Dainavos apygardos kovojančius vienetus, stengėsi susitikti ir atvirai pakalbėti su visais kovotojais, sužinoti ir įvertinti eilinių karių ir jų vadų veiksmus ir tik po to priimti reikalingus sprendimus.
1948 metais A. Ramanauskas-Vanagas buvo išrinktas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu. 1949 m. vasario 2-22 dienomis A. Ramanauskas-Vanagas dalyvavo visos Lietuvos vyriausiųjų partizanų vadų suvažiavime Žemaitijoje, kuriame buvo įkurtas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis, sudaryta vyriausioji partizanų vadovybė - LLKS prezidiumas ir LLKS prezidiumo taryba. A. Ramanauskas-Vanagas tapo LLKS prezidiumo ir prezidiumo tarybos nariu. Suvažiavimas jį išrinko Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio prezidiumo tarybos pirmininko J. Žemaičio pirmuoju pavaduotoju, taip pat patvirtino Pietų Lietuvos srities partizanų vadu. A. Ramanauskas-Vanagas yra 1949 m. vasario 16-osios LLKS Tarybos Deklaracijos signataras.
Suvažiavimo metu A. Ramanauskui-Vanagui buvo suteiktas laisvės kovotojų partizanų majoro laipsnis, 1949 metų rudenį - partizanų pulkininko laipsnis, be to, A. Ramanauskas-Vanagas paskirtas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Vyriausiuoju Gynybos Pajėgų vadu. Po kelių mėnesių LLKS prezidiumo tarybos pirmininkas pasiūlė A. Ramanauskui-Vanagui suteikti partizanų generolo laipsnį.
Partizaninė spauda ir ideologinė kova
A. Ramanauskas gerai suprato, kad norint išlaikyti tautos sąmonėje valstybingumo atkūrimo siekius, šalia ginkluoto pasipriešinimo reikalinga ir politinė idėjinė kova. Jis daug dėmesio skyrė pogrindžio spaudai - organizavo jos leidybą, redagavo ir pats rašė straipsnius į įvairius partizanų laikraščius:
Taip pat skaitykite: Algirdo Ramanausko karjera
- 1945 m. rudenį - Merkio bataliono laikraštį „Trečias skambutis“;
- 1946-1947 m. - Merkio laikraštį „Mylėk Tėvynę“;
- 1947-1949 m. - Dainavos apygardos laikraštį „Laisvės Varpas“;
- 1947-1949 m. - laikraštį „Svobodnoje slovo“ (skirtą okupacinės kariuomenės kariams);
- 1949-1950 m. - Pietų Lietuvos partizanų srities laikraštį „Partizanas“;
- 1951-1952 m. - laikraštį „Miško Brolis“.
Atsiminimai ir įvertinimas
Nuslopinus ginkluotą pasipriešinimą, A. Ramanauskas-Vanagas ir jo šeima slapstėsi. Tuo metu jis parašė trijų dalių atsiminimus „Partizanų gretose“. Juose aprašoma Dainavos apygardos, Pietų Lietuvos srities, iš dalies - visos Lietuvos Laisvės Kovų sąjūdžio istorija. Jų rašymas tuo metu liudija nepalaužiamą A. Ramanausko-Vanago tikėjimą, kad Lietuva ateityje vis tiek bus laisva ir tikroji laisvės kovų istorija bus reikalinga.
Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, A. Ramanausko-Vanago nuopelnai buvo deramai įvertinti:
- 1997 m. jam suteiktas Kario savanorio statusas;
- 1998 m. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu - dimisijos brigados generolo laipsnis;
- 1998 m. kovo 3 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu A. Ramanauskui-Vanagui suteiktas 2-ojo laipsnio Vyčio kryžiaus ordinas (po mirties);
- 1999 m. vasario 2 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu - 1-ojo laipsnio Vyčio kryžiaus ordinas (po mirties).
Suėmimas, kankinimai ir mirtis
Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, A. A. Ramanausko-Vanago paieškai ir likvidavimui KGB skyrė ypač daug dėmesio. Iš kvalifikuočiausių KGB darbuotojų buvo sudaryta nuolatos veikianti operatyvinė grupė, kuriai talkino daugybė KGB agentų. A. Ramanausko-Vanago paieškai vadovavo Rainių budelis, KGB 4-osios valdybos vadovas Petras Raslanas ir KGB 4-osios valdybos 2-ojo skyriaus majoras Nachmanas Dušanskis.
1956 m. spalio 11 d. buvęs bendramokslis Kauno karo mokykloje, KGB agentas Antanas Urbonas (slapyvardis „Žinomas“), išdavė A. Ramanauską-Vanagą ir jo žmoną Birutę Mažeikaitę. Slapta, netikėtai suimtas ir nuvežtas į Vilniaus KGB kalėjimą, partizanų vadas KGB požemių kameroje buvo iš karto sadistiškai kankinamas. Supjaustytas, išpjaustytas, išdurta akim po kelių kankinimo valandų A. Ramanauskas buvo nugabentas į kalėjimo ligoninę.
1957 m. rugsėjo 25 d. A. Ramanauskas LTSR aukščiausiojo teismo nuteistas mirties bausme. 1957 m. lapkričio 29 d. A. Ramanauskas-Vanagas buvo sušaudytas Vilniuje.
Ilgą laiką partizano palaidojimo vieta buvo nežinoma.
Palaikų radimas ir perlaidojimas
Po beveik dešimtmetį trukusių paieškų, 2018 m. vasarą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) ir Vilniaus universiteto (VU) tyrėjai pranešė, kad Vilniaus Našlaičių kapinėse rasti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai. Palaikų autentiškumas nustatytas atlikus teismo antropologinę analizę, kaukolės ir asmens fotografijų sugretinimus bei DNR tyrimus.
2018 m. spalio 6 d. įvyko valstybinės partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvės. Jis buvo palaidotas Antakalnio kapinėse. Valstybės vadovų panteone 2020 m. atidengtas antkapinis paminklas (skulpt.
Atminimo įamžinimas
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, A. Ramanausko-Vanago atminimas buvo įamžintas įvairiais būdais:
- 1991 m. išleisti A. Ramanausko atsiminimai „Daugel krito sūnų…“.
- 1994 m. Alytaus mokyklai (nuo 2010 m. - gimnazija) buvo suteiktas Adolfo Ramanausko-Vanago vardas.
- 1999 m. A. Ramanausko-Vanago vardu pavadintas Nemenčinės kovinio rengimo centras.
- 2006 m. Nemenčinėje atidengtas paminklas A. Ramanauskui-Vanagui (skulpt. Tadas Gutauskas).
- 2007 m. A. Ramanauskui suteiktas Alytaus miesto ir Lazdijų rajono garbės piliečio vardas.
- Merkinėje pastatytas paminklinis koplytstulpis A. Ramanauskui-Vanagui (skulpt. Albertas Belevičius).
- A. Ramanausko-Vanago pavardė iškalta skulptūroje „Vienybės medis“ (skulpt. Tadas Gutauskas).
- Sukurti filmai apie A. Ramanauską-Vanagą: „Partizanai“ (1993), „Už laisvę žuvusiems mirties nėra“ (2007), „Nenugalimas“ (2018), „Vanago portretas“ (2019), „Kapas 27/3“ (2020).
- Įsteigta A. Ramanausko-Vanago premija Varėnos rajone.
- 2018 m. partizano tėviškėje Lazdijų rajone, Bielėnų kaime atidarytas A. Ramanausko-Vanago istorijos kabinetas.
- 2022 m. lapkričio 27 d. Merkinėje atidengta Adolfo Ramanausko-Vanago skulptūra „Vanagas su vanagėliu“.
tags: #adolfas #ramanauskas #gime #jungtinese #valstijose