Įvadas
Vaiko smegenys - tai nuostabus ir sudėtingas mechanizmas, kuris nuolat vystosi ir keičiasi. Ankstyvieji gyvenimo metai yra itin svarbūs smegenų formavimuisi, nes patirtys, įspūdžiai ir pojūčiai daro didelę įtaką vaiko ateičiai. Šiame straipsnyje aptarsime penkis įdomius faktus apie vaiko smegenų darbą, kurie padės geriau suprasti, kaip veikia mažųjų protas ir kaip galime jį tinkamai stimuliuoti.
Augant prisiminimai slopsta: vaikystės amnezija
Ar prisimenate savo pirmąjį gimtadienį? O gal pirmąją dieną darželyje? Daugelis mūsų sunkiai prisimena įvykius, nutikusius iki 3-4 metų amžiaus. Šis reiškinys vadinamas vaikystės amnezija.
Manoma, kad įvykius įsimename nuo mažų dienų, tačiau dėl tam tikrų aplinkybių mes negalime prie jų prieiti, t.y. nauji neuronai (nervinės ląstelės) blokuoja priėjimą prie senesnių prisiminimų. Maždaug iki 7-8 metų amžiaus mūsų vaikystės prisiminimai yra nepastovūs, jais per daug pasikliauti negalime. Kai kurie tyrimai atskleidžia, kad vaikai gali atsiminti nuo 1 metų, tačiau bėgant laikui šie prisiminimai išnyksta.
Kanados mokslininkų komanda, kurios vadovas buvo psichologas Karlas Petersonas (2005), nustatė, kad vaikai, būdami 3 metų amžiaus, prisimena daugiausiai savo vaikystės prisiminimų, tačiau augant ankstyvieji prisiminimai slopsta. Tyrimas atskleidė, kad būdami 5-7 metų vaikai galėjo prisiminti apie 63-72 proc. savo gyvenime nutikusių įvykių, o sulaukę 8-9 metų - tik 35 proc.
Žinoma, kūdikiai ir maži vaikai taip pat geba prisiminti. Jie atpažįsta tėvų veidus ir balsus, jie mokosi kalbos, prisimena, kokios elgesio pasekmės jų laukia, visi šie prisiminimai vadinami semantiniais. Visgi mes esame linkę pamiršti atsitiktinius, epizodinius prisiminimus, kitaip sakant, prisiminimus apie konkretaus įvykio detales, už kuriuos atsakinga smegenų sritis, vadinama hipokampu, išsivysto vaikui sulaukus 2-4 metų.
Taip pat skaitykite: Ką veikti su 6 mėnesių kūdikiu?
Kas lemia ankstyvųjų prisiminimų išnykimą?
Vis dėlto kokie procesai vyksta mažylio smegenyse, tiksliai nėra nustatyta, tačiau yra aišku, kad vaikystės amnezija pasireiškia kiekvienam. Šį reiškinį nagrinėjo daugelis psichologų, psichoterapeutų. Vienas iš jų buvo ir Zigmundas Freudas, kuris manė, jog tam tikrų prisiminimų praradimas susijęs su trauminiais įvykiais vaikystėje, pvz., pamirštame gimimą, nes tai skausminga, ir pan. Tačiau šiuolaikiniai mokslininkai šį reiškinį aiškina kiek kitaip.
Tyrėjai mano, kad vaikų iki 4 metų amžiaus smegenys dar nėra pilnai išsivysčiusios, tiksliau sakant, nėra pilnai susiformavę keliai, kurie sieja prisiminimus su žodžiais ir vaizdiniais. Būtent todėl dažniausiai mes nesugebame prisiminti to, kas vyko su mumis anksčiau.
Mokslininkai nustatė, kad viena iš smegenų sričių, kurioje gimsta naujos nervinės ląstelės yra hipokampas, atsakingas už pažintinių gebėjimų formavimąsi ir atminties veiklą. Šioje srityje pirmaisiais gyvenimo metais pagaminama daugiausiai nervinių ląstelių, todėl iki 3-4 metų amžiaus smegenys vystosi labai sparčiai ir nauji prisiminimai labai greitai suardo ankstesnius prisiminimus. Panašiai, kaip su kompiuterio atmintimi, kuomet ji prisipildo, norint įrašyti naują informaciją, tenka ištrinti mažiausiai naudingą seną informaciją, tokiu būdu atlaisvinant vietos naujajai. Dėl šios priežasties ankstyvosios vaikystės prisiminimus mes atsimename mažiausiai.
Vėliau, hipokampui subrendus, naujų nervinių ląstelių gimimas slopsta, todėl smegenys sugeba sudaryti ilgalaikius prisiminimus. Kita prielaida yra tokia, kad ankstyvieji prisiminimai yra netvarkingai patalpinami ilgalaikės atminties saugykloje. Smegenys pirmųjų gyvenimo metų vystymosi laikotarpiu negeba atgaminti, kur tiksliai tuos prisiminimus patalpino, jos tarsi „pamiršta“, kur padėjo prisiminimus, panašiai kaip mes pamirštame, kur padėjome kokį senai naudojamą daiktą. Vaikui ūgtelėjus, vystymosi tempas sulėtėja, todėl smegenys gali geriau susekti, kur viskas patalpinta, dėl to gėrėja ilgalaikė atmintis.
Sąmoningai pamiršti įvykiai
Sakoma, kad vaikai neprisimena vaikystėje patirtų skaudžių išgyvenimų, sukrėtimų, patirto smurto. Sunku pasakyti, ar tai yra tiesa. Norint, kad vaikas atsimintų vaikystėje patirtus išgyvenimus, jis turi juos suprasti. Jei vaikas to sąmoningai nesuvokia arba supranta, kad vyksta kažkas negerai, smegenys tokią informaciją tarsi ištrina iš savo atminties, tokiu būdu apsaugodamos vaiką nuo galimų pavojų ir neužimdamos vietos naujiems, „reikšmingesniems“ prisiminimams. Priešingu atveju, jeigu vaikas supranta, kas įvyko, nervų sistema „nusprendė”, kad ją įsimins, ir prireikus galės tą informaciją atkurti.
Taip pat skaitykite: Velykiniai margučiai: tradicijos ir modernumas
Vaikų ir suaugusiųjų atmintis: skirtumai
Vaikų atmintis skiriasi nuo suaugusiųjų atminties ne tik savo apimtimi, bet ir funkcionavimo mechanizmais. Vaikai iki 3-4 metų turi nepakankamai išvystytą epizodinę atmintį, atsakingą už konkrečius patirtus įvykius, jų vietą ir laiką. Manoma, kad taip yra ne be priežasties.
Psichologijos mokslų daktarės Noros Newcombe (JAV) teigimu, kūdikiai ir maži vaikai dar tik mokosi pažinti pasaulį, todėl epizodinė atmintis tik apsunkintų šį procesą ir apkrautų smegenis ne tokia svarbia informacija. Šio amžiaus vaikams svarbiausia sukaupti semantines žinias, t.y., informaciją apie juos supantį pasaulį, bendras žinias ir žodžių reikšmes, nes be jų sukuriamos informacijos epizodinė atmintis negali būti tinkamai panaudojama.
Taip pat vaikai iki 9 metų amžiaus įsimena žodžius, mintis ir konkrečius veiksmus, o gebėjimas mąstyti logiškai dar neišsivystęs. Dėl šios priežasties vaikams nereikėtų vartoti apibendrintų sąvokų, vietoje to naudoti aiškias, trumpas instrukcijas, pvz. „susitvarkyk, prašau, žaislus“, o ne „jei nesitvarkysi, būsi netvarkingas“.
Judesiai aktyvina atmintį
Įdomus dalykas tas, kad judesiai stipriai aktyvina vaikų atmintį. Galime pastebėti, kad suaugę geriau įsimena užsiimdami viena veikla, pvz., skaitydami, rašydami, žiūrėdami. Mažyliai, norėdami atgaminti prisiminimus, pvz., deklamuodami eilėraštį, pradeda judėti, linguoti, mosikuoti rankomis. Pasirodo taip yra ne veltui, tuo metu geriau veikia atmintis, nes judesių raida, atminties ir pažintiniai procesai smegenyse yra labai arti vienas kito ir yra tarsi tarpusavyje susipynę. Dėl šios priežasties nereikėtų ikimokyklinukams liepti būti ramiems.
Atminties lavinimas: būtina sąlyga vaiko vystymuisi
Vaikų atmintį ne tik verta, bet ir būtina lavinti. Atmintis yra svarbi sąlyga vaiko gebėjimams vystytis. Yra kelios atminties rūšys: regimoji, girdimoji, emocinė ir judesio. Vaikų atmintis labiausiai lavinama žaidžiant, tačiau, ne kompiuterinius žaidimus. Geriausiai atmintis lavėja užsiimant su vaiku aktyvia veikla: bėgiojant, laipiojant, šokant, dainuojant ir pan. Tokiu būdu lavinamas gebėjimas susikaupti, girdimoji ir regimoji atmintis.
Taip pat skaitykite: Pažintiniai testai vaikams
Taip pat patartina dėlioti dėliones, mažylio klausinėti „Kas čia?“, dėlioti daiktus pagal formas, spalvas, funkcijas, kategorijas. Ugdant vaikų atmintį svarbu naudoti įvairius paveikslėlius, iliustracijas, informaciją pateikti vizualiai, kadangi vaikų geriau susiformavusi atmintis, paremta emocijomis ir vaizdiniais, nei žodžiais ir simboliais.
Žaidimai atminčiai lavinti
Yra įvairiausių žaidimų atminčiai lavinti. Vienas iš jų yra Memo žaidimas, kuris žaidžiamas tokiu principu: ant stalo išdėliojamos užverstos porų kortelės. Žaidėjai verčia po dvi korteles ir ieško tokios pačios poros.
Kitas žaidimas atminčiai lavinti: prieš vaiką išdėliokite 5-6 daiktus ar žaislus (pradžioje gali būti ir mažiau, atsižvelgiant į vaiko amžių), duokite jam 10-20 sekundžių, kad įsimintų eilės tvarką, po to vaikui nusisukus, sumaišykite daiktų eiliškumą. Atsisukęs vaikas turi viską sudėti eilės tvarka kaip buvo. Pasunkinimui galite visai nuimti kelis daiktus ir vietoje jų įdėti kelis naujus.
Taip pat tinkamas žaidimas atminčiai lavinti yra toks: pirmasis žaidėjas pradeda žaidimą tokiu sakiniu, pvz. „Aš ėjau į parduotuvę ir pirkau… ledų“, kitas žaidėjas turi pakartoti prieš tai buvusį sakinį ir pridėti naują žodį, pvz. „Aš ėjau į parduotuvę, pirkau ledų ir sulčių“. Žaidimas tęsiamas tol, kol kuris nors žaidėjas nebepamena kurio nors žodžio.
Svarbūs veiksniai vaiko atminčiai vystytis
Vaikų atminčiai vystytis labai svarbus poilsis - ikimokyklinukai turėtų miegoti 9-10 val. Taip pat svarbi subalansuota mityba, kurioje būtų gausu baltyminių produktų, pakankamas vitaminų (dažniausiai B grupės) ir mineralų (ypač magnio) kiekis. Smegenims labai naudinga žuvis, kurią reikėtų valgyti mažiausiai 3 kartus per savaitę. Taip pat informacijai prisiminti įtakos turi aplinka, nuotaika, susikaupimas, todėl namuose turėtų būti rami, nekelianti streso.
Patirtis formuoja smegenų struktūras
Šiuolaikiniai smegenų tyrimai pakeitė mūsų požiūrį į vaikus ir jų ugdymą. Šiandien mes žinome, kad patirtis keičia ir formuoja smegenų struktūras. Ankstyvos patirtys gali palikti pėdsakus, kurie gali turėti naudos arba žalos visam likusiam jų gyvenimui.
Vaikų smegenys yra imlesnės formavimui nei ilgą laiką buvo manyta. Nuo tada, kai atsirado techninės galimybės pasitelkus medicininę vizualizaciją atidžiau pažvelgti į smegenis jų veikimo metu, galima suprasti, kaip patirtis paveikia smegenų struktūrą. Pavyzdžiui, gebėjimas susikaupti gali atsirasti tik tada, kai vaikas turi galimybę ramiai kažkuo pats vienas užsiimti. O kalbos pojūtį vaikai lavina tada, kai su jais daug kalbama.
Smegenų sandara ir vystymasis
„Smegenys primena svogūną“, - sako Geraldas Huetheris. Viduje yra smegenų kamienas, kontroliuojantis gyvybiškai svarbius organizmo procesus, pavyzdžiui, kvėpavimą ar virškinimą. Aplink jį esantys „svogūno sluoksniai“ yra limbinė sistema. Čia kaupiama iš smegenų kamieno gaunama informacija ir ji suvokiama kaip jausmai. Išoriniame svogūno sluoksnyje slypi sąmonė. Jis vadinasi smegenų žieve ir joje slypi sąmonė.
Kalbant apie vaiko smegenų vystymąsi, svarbiausias yra sąmonės lygmuo. „Naujagimiai turi tik du vidinius svogūno sluoksnius. Trečiasis sluoksnis - sąmonė - dar turės būti suformuotas, - aiškina Geraldas Huetheris. - Čia kalbame apie informacijos kanalus, kurie priklausomai nuo aktyvavimo iš takelio virsta greitkeliu arba kažkada visiškai išnyksta, nes nėra naudojami“.
Būtent dėl šios priežasties ne tas pats, ar ketverių metų vaikas sėdi visą popietę prie televizoriaus, ar su bendraamžiais žaidžia žaidimų aikštelėje. Žaidimų aikštelėje dienas leidžiančio vaiko smegenys bus kitokios nei to, kuris kiauras dienas sėdi prie televizoriaus. Kitokias smegenis turintis vaikas yra kitoks žmogus.
Problemos ir iššūkiai
Ši žinia sukrėtė daugumą mokslininkų: nervinių ląstelių jungčių įvairovė ir sudėtingumas kalbos centre pastaruoju metu sumenko. Akivaizdu, jog to priežastis slypi štai kame - dauguma jaunų žmonių šiandien bendraudami vartoja ganėtinai paprastą kalbą. O štai už nykščio valdymą atsakinga vaikų ir paauglių smegenų zona nuo tada, kai atsirado žaidimų konsolės ir trumpųjų žinučių technologija, priešingai, darosi vis didesnė.
Ar tikrai dukra privalo lankyti baleto pamokas, anglų kalbos būrelį ir muzikos mokyklą vienu metu? Kur dingo gebėjimas atsipalaiduoti? Kas nukenčia, kai vienu metu lavinama tiek daug „gabumų“? Ar tik ne gebėjimas atsipalaiduoti? Gebėjimas kažkuo tikrai susidomėti? Tiesą sakant, daug tyrimų rodo, kad vaikai džiaugiasi kai ką nors pasiekia, tačiau čia kalba eina ne apie ypatingus pasiekimus ir geriausius pažymius. Ilgainiui laimingais ir patenkintais tampa tie žmonės, kurie turi fantaziją bei savimonę bei disponuoja empatija.
Kad visa tai susiformuotų, smegenims reikia ne tik intensyvios veiklos, bet ir ramybės fazių. „Neramių ir tų vaikų, iš kurių pernelyg daug reikalaujama, smegenyse aptinkami pokyčiai daugelyje zonų. Šie pokyčiai veikiausiai apsunkina perėjimą į taip svarbų ramybės laikotarpį“, - samprotauja mokslininkas Geraldas Huetheris. Panašius pokyčius mokslininkai pastebi ir tų berniukų bei mergaičių smegenyse, kurie kasdien ilgas valandas sėdi priešais kompiuterį.
Problemų sprendimas ir savarankiškumas
Pernelyg globojami vaikai vėliau patiria sunkumus, nes jie nelabai pasitiki savo jėgomis. Arba, kalbant mokslininkų terminais, kadangi jų smegenyse trūksta jungčių, padedančių išspręsti problemas.
Kad tai įvyktų, vaikams reikia įvairių ir vis naujų bei labai skirtingais būdais išsprendžiamų užduočių. Tik taip auga suvokimas: „Aš buvau susidūręs su sunkumais, tačiau pats išsikapsčiau“.
Baimės įtaka
Baimė slopina vaikų smegenų vystymąsi. Suaugusieji atslūgus jausmų bangai gali sugrįžti prie įprastų sudėtingų priekinių smegenų jungčių, - tvirtina neurobiologas Geraldas Huetheris. - Vaikas to dar negali. Vaikams reikia šias jungtis pirmiausia susikurti. Esant baimei ar spaudimui to padaryti nepavyksta.
Jeigu to nebus, nerviniai pluoštai, kuriais perduodama baimė limbinėje sistemoje, vis labiau platės ir vargu ar susiformuos jungtys į sąmonės lygį, kurios yra būtinos norint suvaldyti baimę. Taip panika ir abejonės savimi gali pernelyg įsitvirtinti. Kartais tai trunka visą likusį gyvenimą.
Teisingas auklėjimas
Tai, ką psichologai ir pedagogai jau seniai nujautė, dabar gali įrodyti smegenų tyrimai, atliekami pasitelkus magnetinio rezonanso tyrimus. Nauja mokymosi patirtis esant palankioms ir pagarbioms aplinkybėms ypač gerai susiejama su jau turimomis žiniomis ir geriau įsitvirtina atmintyje.
Turbūt arčiausia idealo būtų toks, kai su vaiku nuo pat pradžių elgiamasi kaip su maža asmenybe ir jam padedama susitvarkyti su savo jausmais ir patirtimis. Todėl labai svarbu, kad tėvai padėtų vaikui susiorientuoti. Taip pat ne mažiau svarbu orientuotis į patį vaiką.
„Esmė ne tame, kad vaikai turėtų tapti tėvų troškimų atvaizdais. Vaikus mylintys tėvai leidžia jiems patiems nustatyti mokomąją medžiagą“, - įsitikinęs Geraldas Huetheris. Tokie tėvai netaiko nuolatinio spaudimo savo vaikams, o kaip tik laukia, kol jie patys norės veikti. Tokie tėvai atsakinėja kantriai ir jautriai į klausimus, tačiau baigia kalbėti, kai tik vaikas nustoja klausinėjęs. Kiekvienas vaikas turi savo tempą, savo individualų kelią link pasitikėjimo tam tikrais dalykais ir domėjimosi tam tikromis temomis.
Ankstyvasis skaitymas: investicija į ateitį
2015 m. VšĮ „Laikas skaityti“ užsakymu atliktas tyrimas „Lietuvių skaitymo įpročiai“ privertė susigriebti už galvų ne vieną skaitymo ir vaikų ugdymo specialistą. Tyrimo rezultatai skelbia, kad savo 0-2 metų vaikams neskaito net 73 proc. respondentų. Tačiau ankstyvasis skaitymas yra be galo svarbus vaiko smegenų vystymuisi.
Pasak mokslininkų, pirmaisiais gyvenimo metais kūdikių nepaprastai greita raida sutampa su laikotarpiu, kai formuojasi neuronų grandinės: „Gimusio kūdikio smegenyse yra apie šimtą milijardų neuronų - beveik tiek pat, kiek ir suaugusio žmogaus. Augantį kūdikį užplūdęs tikras jutiminės informacijos potvynis priverčia vienus neuronus jungtis su kitais, tad 3 metų sulaukęs vaikas jau turi keletą šimtų trilijonų tokių jungčių.“ Tačiau tiek daug jungčių kūdikio smegenyse būna tik kurį laiką: iki 5-erių metų jo smegenys transformuojasi ir išlieka tik tos jungtys, kurios yra naudojamos ir jam naudingos.
Gyvas kalbėjimas ir knygos
Be galo svarbu su vaikais daug kalbėti - kad jie girdėtų kuo įvairesnę ir turtingesnę kalbą. Reikia pabrėžti, kad turimas omenyje gyvas kalbėjimas, o ne per išmaniuosius įrenginius, TV ar radiją sklindantys garsai. Taigi niekas nepakeis gyvos kalbos, nebent… garsiai skaitomos knygos. Jų kalba gali būti ir gerokai turtingesnė nei vartojama tėvų ar kitų šeimos narių.
2015 m. Psichologijos mokslo asociacijos žurnale publikuotas Kalifornijos universiteto mokslininkų tyrimas rodo, kad paveikslėlių knygos pasižymi didesne kalbos konstrukcijų ir žodžių įvairove nei įprasti tėvų pokalbiai su vaiku. Todėl paveikslėlių knygos, daugumai vaikų tampančios pirmąja pažintimi su knyga apskritai, gali būti naujų, neįprastų, nekasdienių ar net retų, bet ne mažiau svarbių ir reikalingų, žodžių šaltinis.
Skaitymo nauda
Kalbos ugdymas - tik viena iš priežasčių, kodėl reikia skaityti nuo pat pirmųjų dienų ar netgi dar kūdikiui būnant mamos pilve: „Mes pradedame skaityti ne tada, kai jau galime suprasti parašytus žodžius. Kūdikis mokosi skaityti dar prieš gimdamas, kai girdi tėvų balsus ir jaučia jų lytėjimą.“
Tyrimais įrodyta, kad nuo gimimo iki septynerių metų vystosi vaikų mąstymas ir emocijos - intelekto ir bendravimo pagrindas. Šiuo metu labai praverčia šeimyniniai skaitymai - tai puiki proga pasikalbėti apie kitus kraštus, mums neįprastas situacijas, apie personažus, panašius į mus arba visiškai skirtingus.
Skaitymas gali būti naudingas ir vaiko sveikatai - ypač psichinei. Didžiojoje Britanijoje, Sasekso universitete, atliktas sociologinis tyrimas atskleidė, kad skaitymas - geriausias būdas atsipalaiduoti, o bent 6 minučių, praleistų skaitant knygą, pakanka, kad daugiau nei 60 proc. būtų sumažintas patirto streso lygis. Be to, paaiškėjo, kad skaitymas efektyvesnis už kitus būdus - muzikos klausymąsi, pasivaikščiojimą ar arbatos puodelį, - padeda nurimti po patirto nervinio sukrėtimo.
Vaikų psichologas Vytis Valantinas teigia, kad skaitymas padeda ugdyti vaikams psichologinį atsparumą, veikia kaip vienas apsauginių veiksnių ir jo veikimo mechanizmas.