Apie pažangų ir išskirtinį vaikų auklėjimą Norvegijoje, kurioje įsikūrę apytiksliai 35 000 lietuvių, yra girdėjęs ne vienas. Skandinavijos šalių reitingai pagal vaikų socialinius įgūdžius ir mokslo gebėjimus lenkia net pačias pažangiausias pasaulio šalis. Straipsnyje nagrinėjama, kaip ten sekasi gyventi jaunoms mamoms-lietuvaitėms, auginančioms 3 metų vaikus, kokie yra motinystės atostogų, nėščiųjų priežiūros ir gimdymo ypatumai, vaikų darželių skirtumai, ugdymo ir mokyklų sistemos bei požiūris į vaikų ligas.
Motinystės atostogos ir socialinė sistema
Norvegijoje mama ir tėtis vaiko atžvilgiu yra lygiaverčiai. Abu turi po lygiai 12 savaičių išeiti vaiko priežiūros atostogų, o likusios 32 savaitės yra dalijamos. Tėvai nusprendžia, kuris ims tą laikotarpį arba jį pasidalina pusiau. Gimdymo atostogų moteris išeina likus 3 savaitėms iki gimdymo. Jei besilaukianti jaučiasi blogai ir darbdavys negali suteikti lengvinančių darbo sąlygų, gavus darbdavio sutikimą, gimdymo atostogų moteris gali išeiti jau nuo 24 savaitės. Nėščiosios atostogos apmokamos 100 proc., o vaiko priežiūros atostogos - 80 proc.
Kaip teigia Jekaterina, motinystės atostogos Norvegijoje skiriamos dvylikai mėnesių, iš kurių du mėnesiai skirti tėčiui, todėl mama turi tik 10 mėnesių prižiūrėti mažylį. Iš tų dvylikos mėnesių pirmuosius mėnesius privalo turėti pati mama, o paskui šią užduotį perima tėtis.
Alda, gyvenanti Norvegijoje jau aštuonerius metus, antrina Jekaterinai: „Kalbant apie motinystės atostogas, kaip ir Lietuvoje, mamos turi galimybę rinktis. Kokį apmokėjimą mama nori gauti, prasidėjus „atostogoms“, priklauso nuo to, daugiau ar mažiau laiko ji nori skirti naujagimiui. Galima rinktis 80 procentų apmokėjimą nuo uždirbamos sumos, tada mamai priklauso 49 savaitės, arba galima pasirinkti visą apmokėjimą, tuomet lieka mažiau laiko. Tėtis išvis gauna dešimt savaičių tėvystės atostogoms“.
Nėščiųjų priežiūra
Iki 12 nėštumo savaitės niekas netikrina, nes manoma, kad per tą laiką visko gali nutikti vaisiui, todėl gydytojai nesikiša, nes tai natūralus procesas. Jei viskas gerai, ultragarso tyrimai atliekami tik du kartus. Visa besilaukiančios priežiūra rūpinasi pribuvėja, kuri psichologiškai ruošia motinystei, moko žindyti, supažindina su gimdymo ir nuskausminamaisiais būdais.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Visus 9 mėnesius būsimą mamą apžiūri šeimos gydytoja - matuoja pilvuką, svorį, atlieka kraujo ir šlapimo tyrimus, klausosi vaikučio širdelės plakimo. Per visą nėštumą netenka apsilankyti pas ginekologą, nedaro jokių vaisiaus tyrimų, išskyrus ultragarso (20 savaitę), kuris čia atliekamas tik vieną kartą. Norvegijoje nėštumas - natūralus dalykas, kur medicina atlieka minimalų vaidmenį.
Gimdymo ypatumai
Pasakojančiosios patirtimi, gydytojai Norvegijoje yra tik už natūralų gimdymą. Jei moteris yra ant ribos ir gali pati gimdyti, jie iki paskutinės minutės tikrins, kad įsitikintų, jog galima apseiti be cezario sekcijos. Priežiūra yra labai gera, bet jei gimdymas vyksta sezono metu (vasarą), galbūt skiriama mažiau dėmesio. Tačiau visada viena seselė būna šalia ir stengiasi padėti.
Vaikų darželiai: valstybiniai ir privatūs
Norvegijoje įprasta, kad vaikas pradeda eiti į darželį nuo vienerių metukų. Pasakojančiosios dukra eina į privatų darželį, nes valstybiniame nebuvo vietos, be to, norėta leisti ją ne nuo mokslo metų pradžios, o nuo tada, kai jai suėjo metukai. Skirtumas tarp valstybinio ir privataus darželio nėra labai didelis, o piniginiu atžvilgiu skiriasi ne daug. Darželis dirba nuo 6:30 iki 17:00 val. Pusryčiai vaikams patiekiami, kada vaikas ateina į darželį, bet būtinai turi atvesti iki 8:15 val., kad vaikas gautų pusryčius. Du kartus per savaitę vaikai valgo avižinių dribsnių košę, o likusias savaitės dienas - sumuštinius. Kiekvienas vaikas gali rinktis, ką nori dėti ant sumuštinio. Užsiėmimai prasideda nuo 9:30 val., nes visi vaikai turi būti atvesti iki 9:00 val. Apie 11:00 val. būna pietūs - du kartus per savaitę šiltas maistas, o kitas dienas - sumuštiniai. Po pietų dažniausiai eina miegoti. Auklėtojos atsižvelgia, jei tėvai yra pasakę, kad vaikas turi būti migdomas, nes kiekvieną vaiką migdo atskirai jo vežimėlyje lauko pavėsinėje. Jei tėvai nusprendžia, kad vaikas nemiegos pietų miego, tai jo ir nemigdo. Po pietų miego 14:00 val. vaikams duodami vaisiai ir sumuštiniai. Norvegiška darželių sistema yra patenkinta.
Skirtumas tas, kad privatų darželį vaikas gali pradėti lankyti, kada tėveliai pageidauja, o valstybinį - tik nuo rugpjūčio mėnesio.
Norvegiški darželių ypatumai
Abi mamytės sutinka, jog Norvegijoje yra nemažai dalykų, kuriuos Lietuvoje laikytume keistenybe. Pavyzdžiui, čia niekas neverčia vaikų miegoti pietų miego, o tai Lietuvoje yra privaloma.
Taip pat skaitykite: Kaip išrinkti vaikišką telefoną 3 metų vaikui?
„Vaikų iki 3 metų pietų miego sistema man pasirodė itin keista. Negaliu teigti, kad visi Norvegijos darželiai taiko tokį patį metodą, nes žinau, jog didelių miestų darželiuose vaikai yra guldomi pietų miego taip pat, kaip ir Lietuvoje. Bet kai pirmą kartą su vyru pamatėme, kaip mūsų vaikas miegos čia, nustėrome, nes mažyliai miega ne lovelėse, o tėvų atvežtuose vežimėliuose. Įdomiausia buvo tai, kad vežimėliai stovi namelyje darželio kieme, panašiame į pavėsinę, žinoma ten yra stogas ir tvirtos sienos, bet stebino tai, kad vaikai miega toje nešildomoje patalpoje kiaurus metus, o žiemą Norvegijoje juk siaubingai šalta.“
Dar vienas nustebinęs dalykas - adaptacija. Prieš pradedant sūnų leisti į darželį, auklėtojos pasiūlė, jog vienas iš tėvų dvi savaites prieš lankymą ateitų kelioms valandoms su vaiku į darželį ir taip jį pratintų prie naujos aplinkos. Todėl po dvi valandas būdavau su vaiku darželyje, su juo žaisdavau ir stebėjau, kaip jis po truputį adaptuojasi. Kai pradėjome vaiką į darželį leisti reguliariai, jam vis tiek buvo sunku atsiskirti nuo manęs ar vyro, todėl su auklėtojomis visi nusprendėme, kad mano vyras, atvedęs vaiką, pasiliks kartu vienai valandai.
Jekaterina sako, kad maisto atžvilgiu Norvegijoje irgi yra šiek tiek kitaip nei Lietuvoje: „Retai kuriame darželyje galima tikėtis šilto maisto, dažniausiai tėvai turi įdėti savo krepšelį su maistu, bet vaikai nesiskundžia tokiu gyvenimo būdu. Mažyliai darželyje aprūpinami šviežiais vaisiais ir daržovėmis. Taip norvegai supranta sveiką gyvenimo būdą - valgyti sumuštinį pietums jiems yra tiesiog normalu. Tikriausiai dauguma lietuvių nusistebės, kaip vaikas gali nevalgyti šiltų pietų ar vakarienės? Bet faktas, kuris priverčia susimąstyti, yra toks, kad vidutinė gyvenimo trukmė Norvegijoje yra apytiksliai 82 metai. Todėl aš dažnai keliu klausimą, ar tikrai tai reiškia, kad šalti pietūs vaikams yra labai blogai?“
„Kai vaikas, grįžęs iš darželio, paprašė manęs rytojui pietums įdėti batono su sviestu ir pieno, nustebau. Mūsų šeimoje toks maistas nėra dažnai valgomas. Apskritai, mes labai daug dėmesio skiriame valgymo kultūrai, maisto gaminimui. Mes dažnai gaminame sunkiai paruošiamus, lietuviškus patiekalus, dedame juos vaikui į darželį. Po to kalbėdamasi su darželio auklėtojomis supratau, kad batonas su sviestu ir pienas - jokia keistenybė Norvegijos darželyje.“
„Norvegijoje gana populiarūs lauko darželiai. Kaip žinoma, čia dažnai pučia stiprūs vėjai, neretai būna šalta, dėl to labai jaudinomės, kad vaikas per šalčius nebus prižiūrėtas. Bet būtent šitaip čia vaikai yra grūdinami, jie į lauką eina bet kokiomis oro sąlygomis, pučiant vėjui ar sningant. Tikiu, kad vaiko peršalimui labai didelės įtakos turi tėvų požiūris. Mes nuo mažens savo berniuką pratinome prie grūdinimosi, aišku, neperžengdami ribų.“
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
Vaikų ugdymas ir mokyklų sistema
Iki aštuntos klasės Norvegijoje nėra tokios vertinimo sistemos kaip Lietuvoje. Žemesniųjų klasių vaikai daug dalykų mokosi žaidimo forma. Nėra kažkokio nesuprantamo spaudimo, kad vaikas privalo mokytis skaityti ar rašyti.
„Nuo aštuntos klasės į vaiko laimėjimus pradedama žiūrėti rimčiau, prasideda vertinimas. Vienas iš geriausių švietimo sistemos Norvegijoje bruožų yra tai, kad mokytojas pats negali spręsti, kokį pažymį parašyti moksleiviui. Tarkime, atlikdamas testą, moksleivis gauna tam tikrą rezultatą ar procentinę dalį, kuri jau yra nustatyta testo sudarytojų, tai ir parodo, kiek vaiko darbas yra vertas.“
Norvegijoje yra įprasta, kad 16 metų sulaukęs vaikas dirbtų, nes tėvų tikslas yra supažindinti vaiką su darbo rinka, kad galėtų lengviau pasirinkti, ką mokytis ateityje.
Štai keletas vaikų ugdymo Norvegijoje ypatumų:
- Nėra blogo oro. Vaikai jau darželyje mokomi, kaip rengtis kiekvienu metų laiku. Tai reiškia, kad ne tėvai rūpinasi, ką jis šiandien dėsis, o pats vaikas jau žino, ką ir kada reikia apsirengti. Vaikai per pertraukas vedami į lauką bet kokiu oru - ar lyja, ar sninga, nes manoma, kad vaikščiodamas bei lakstydamas gryname ore vaikas grūdinasi ir tuo pačiu pailsi, sukaupia jėgas kitai pamokai. Mokykloje vaikams dėstomos gamtos pamokos, būtent jose aiškinama, kaip tinkamai rengtis, atsižvelgiant į oro prognozę. Pavyzdžiui, jei lauke minus dešimt, tu turi būti apsirengęs kaip kopūstas - keliais rūbų sluoksniais. Pirmasis sluoksnis glaudžiai prigludęs prie kūno: vilnonės apatinės kelnės ir marškinėliai. Antrasis sluoksnis, viršutiniai rūbai - džinsai, džemperis ir t. t. Trečias sluoksnis - šiltas, atsparus drėgmei apsiaustas, tokie pat šilti, atsparūs drėgmei batai, pirštinės, vilnonė kepurė.
- Maitinimas. Karštas maistas mokyklose nenumatytas. Tėvai vaikams paruošia sumuštinius, bandeles, vaisius, jogurtus ir sudeda juos į plastikinius indelius. Tarp pamokų yra pusantros valandos pertrauka, kurios metu galima pavalgyti. Saldumynai draudžiami: jokių limonadų, saldumynų, traškučių. Riešutai taip pat draudžiami, kad išvengti alergijos atvejų. Visose mokyklose ir darželiuose kabo lentelės: „Nuts Free Zone“ („Laisva nuo riešutų zona“).
- Savarankiškumas. Jau pirmoje klasėje vaikai patys keliauja į mokyklą, tėvai tik juos prižiūri. Vaikai eina į mokyklą savarankiškai, be tėvų. Automobiliais stengiamasi jų nevežti, tik išskirtiniais atvejais. Be mokyklinio krepšio, visi nešasi pietus.
Sveikatos priežiūra ir požiūris į ligas
Norvegų vaikai serga dažnai, kaip ir lietuvių, tik čia niekas į ligas dėmesio nekreipia. Tad gydomasi patiems namuose, o vaistus parsivežama iš Lietuvos, nes čia vaistų paprasčiausiai nėra. Žinoma, yra vaistinės, bet vaistai parduodami tik su receptais, o jų niekas neišrašinėja, jei nebūna mirtinas atvejis. Be recepto nieko nenusipirksi.
Prieš porą dienų mano vaikas stipriai suviduriavo, nuėjome į vaistinę paklausti, gal turi kokių nors vaistų. Vaistininkė liepė duoti kokakolos, o jei nepraeis - kreiptis į ligoninę. Tik žuvų taukai čia toleruojami - gydytojai juos liepia kūdikiams duoti nuo 3 mėnesių.
Norvegijoje, jei vaikas turi 38 laipsnių temperatūrą, tai nėra priežastis neiti į mokyklą. Skaudant galvai arba peršalus gydytojas gali išrašyti žaliąjį receptą, tai yra rekomenduoti pasivaikščioti miške. Čia medicinos priežiūra organizuota pagal principą „Skęstančiųjų gelbėjimas - pačių skęstančiųjų reikalas“. Sakydamas, jog sergate, pripažįstate, kad esate tingus ir neatsakingas: nesportavote, nesigrūdinote, todėl ir susirgote.
Laisvalaikis ir tradicijos
Nė viena pažįstama norvegų šeima, turinti mažų vaikų, nesamdo auklių. Vaikų laisvalaikis ir sportas susiję su sezonu. Žiemą populiaru slidėmis ir į mokyklą čiuožti, ir savaitgaliais su šeimomis važiuoti į kalnus paslidinėti. Vasarą važinėjama riedlentėmis, dviračiais, žaidžiami paplūdimio žaidimai. Labai populiarus futbolas, rankinis, tinklinis. Didelė dalis šeimų per vaikų atostogas keliauja svetur pasiilsėti, pažinti kitas šalis.
Čia labai populiarūs čirviniai blynai, Norvegijoje vadinami „vafler“, vaikai juos net prie parduotuvių kepa, taip užsidirbdami pinigų. Esant geram orui norvegai mėgsta grilyje keptas dešreles su blyneliu ir daržovėmis, grilyje kepami įvairūs kepsniai, lašiša, daržovių vėrinukai. Per šv. Kalėdas kepama kiaulienos šoninė, per šv.
Skandinavai stengiasi pasirūpinti, kad vaikai kuo dažniau kvėpuotų šviežiu oru, todėl kiekvieną dieną savo mažylius migdo į lauką išstumtuose vežimėliuose. Taip, net ir žiemą, kai nusistovi minusinė temperatūra. Kaip paaiškėjo po Suomijoje atlikto tyrimo, kūdikiai, pasak jų tėvų, miega ilgiau ir giliau, kada yra šiltai apkamšomi ir paguldomi lauke. Daugelis skandinavų įsitikinę, kad šviežias oras yra stiprios sveikatos šaltinis, o gydytojai nurodo, kad tokia praktika sumažina susidūrimo su bakterijomis pavojų ir tikimybę pasigauti kokią nors infekciją.
Skandinavijoje ypač palankiai vertinami lyties atžvilgiu neutralūs darželiai, kurių ugdymo programose daugiausia dėmesio skiriama dėl lytims priskiriamų vaidmenų susiformavusių stereotipų paneigimui.
Lankyti mokyklą skandinavų vaikai pradeda tiktai sulaukę šešerių arba septynerių metų (tikslus amžius priklauso nuo konkrečios šalies). Dėl šios taisyklės jie tikrai niekaip nenukenčia. Yra net priešingai: kaip rodo JAV Stanfordo universiteto akademikų atliktas tyrimas, vėliau prasidedantis ugdymas mokykloje lemia mažesnį dėmesio sutrikimų ir hiperaktyvumo atvejų skaičių. Skandinavijoje vaikai lanko nebrangiai kainuojančias, valstybės subsidijuojamas ikimokyklines įstaigas ir, žaisdami improvizuoti skatinančius žaidimus, mokosi socialinių įgūdžių, lavina kūrybiškumą ir vaizduotę. Vaikams nedaroma jokio spaudimo dėl pažangumo, kadangi didžiausiomis vertybėmis laikomos galimybės turėti vaikystę ir mėgautis gyvenimu.
1979-aisiais Švedija tapo pirmąja pasaulio šalimi, įstatymais uždraudusia fizines bausmes. Netrukus jos pavyzdžiu pasekė ir Suomija bei Norvegija. Skandinavijoje ypač atsakingai žvelgiama į vaikų teises. Pavyzdžiui, švedai yra įsitikinę, kad vaikai neturi kęsti smurto, lygiai kaip suaugusieji. Taigi, disciplinavimas, vykdomas bet kokios formos fizinėmis priemonėmis, yra neįsivaizduojamas dalykas Skandinavijos šalyse.
Vaikams Skandinavijoje leidžiama karstytis po medžius, naudotis įvairiais įrankiais ir mokytis kurti laužus. Vieni į žaidimų aikšteles, pasiekiamas pėsčiomis, dviračiu arba viešuoju transportu, vaikai išleidžiami anksčiau nei JAV arba Jungtinėje Karalystėje. Tėvai įsitikinę, kad taip vaikai išmoksta įvertinti iškylančias rizikas ir priimti tinkamus sprendimus.
"Barnevernet" tarnyba ir lietuvių patirtis
Pastaruoju metu daug diskusijų kelia Norvegijos "Barnevernet" tarnyba, atsakinga už vaikų teisių apsaugą. Nors tarnybos statistika rodo, kad lietuviams tenka tik 1,3 procento visų tiriamų atvejų, kai kurie lietuviai emigrantai mano, kad tarnyba yra per griežta ir kartais nepagrįstai atima vaikus iš šeimų.
Oficialiai skelbiama, kad vaikai iš tėvų atimami tik ypatingais atvejais, tai yra jei prieš juos taikomas fizinis ar psichologinis smurtas, jei jie seksualiai išnaudojami, jei tėvai nesirūpina atžalomis, vartoja narkotikus, girtauja.
Jau daug metų tarp Norvegijos ir Lietuvos gyvenančiai žurnalistei Jurgitai Kirkilaitei neatrodo keista, kad mūsų emigrantus reikia supažindinti su vaikų auklėjimo ir rūpinimosi jais pradžiamoksliu.
„Dažnai pasikalbu su lietuviais apie „Barnevernet“ agentūrą. Jie visi labai daug apie tai galvoja. Tos šeimos, kurios atvyko neseniai ir nespėjo apsiprasti, yra gana įsitempusios. Jos įpratusios vaikus auklėti lietuviškai: „valgyk-nevalgyk, eik ruošti pamokų, gausi diržo, jei neklausysi“… Mūsų auklėjamas, deja, paremtas muštro pedagogika, ypač vidutiniame statistiniame sluoksnyje, iš kurio daugiausia ir emigruojama."
Tačiau Norvegijoje įsitvirtinusios lietuvės tikina, kad savavališkai, be jokio įspėjimo vaikų iš jų šeimos niekas neišplėšia. Prasidėjus stebėjimui ar net priėmus sprendimą perduoti vaiką laikiniems globėjams daroma viskas, kad tik patys tėvai išmoktų tinkamai auklėti savo vaiką.
Laura paaiškina, kad jei yra bent menkiausia tikimybė, kad su vaiku elgiamasi netinkamai, į gautą pranešimą vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai reaguoja iškart.
„Ar tam skundui yra pagrindo, geriau patikrinti nedelsiant, nei praleisti pro akis, - teigia ji. - Neduok Dieve, tai gali būti seksualinis išnaudojimas ar fizinis smurtas. O pranešimų apie galimą netinkamą elgesį su vaikais bendruomeniškoje Norvegijoje netrunka pateikti bet kas - nuo susirūpinusių kaimynų iki gydytojų."
Pedagogė Indra yra viena iš tų žmonių, kurie Norvegijoje vaiko teisių sergėtojams turi pranešti apie bet kokias abejones dėl vaiko gerovės. Jei ji, kaip mokytoja, įtaria, kad su vaiku elgiamasi netinkamai, turi informuoti mokyklos direktorių.
Pavyzdžiui, net jei tėvai turi narkotikų ar alkoholio priklausomybės problemų, tai nėra pats blogiausias scenarijus, nes jiems paskiriamas gydymas, o jei pavyksta pasveikti, jie gali susigrąžinti ir patys auginti savo vaikus.
tags: #3 #metu #vaikas #norvegijoje