Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga (LLVS) 2010 metais antrą kartą surengė Metų verstinės knygos rinkimus, siekdama padėti skaitytojams, bibliotekoms ir knygynams atrinkti reikšmingus pasaulio literatūros kūrinius bei skatinti skaitymą. Šiuo projektu taip pat siekiama pristatyti ir populiarinti grožinės literatūros vertėjo profesiją. LLVS ekspertai, tarp kurių buvo dr. Dalia Zabielaitė, Jurga Katkuvienė, Giedrė Kazlauskaitė, dr. Manfredas Žvirgždas ir Rasa Drazdauskienė, iš visų 2010 m. išleistų grožinių verstinių knygų atrinko šešias. Šiame straipsnyje apžvelgsime šias knygas, ekspertų nuomones ir kitus reikšmingus vaikų literatūros įvykius tais metais.
Metų Verstinės Knygos Rinkimai: Ekspertų Nuomonės
Jurgita Mikutytė pažymėjo, kad 2010 m. verstinių knygų sąrašas, gautas iš Nacionalinės bibliotekos, buvo trumpesnis nei 2009 m. Giedrė Kazlauskaitė pastebėjo, kad knygynuose geros knygos dažnai paskęsta tarp blizgančių viršelių. Jurga Katkuvienė patvirtino, kad sąrašas buvo mažesnis, todėl greičiau pavyko išrinkti svarstytinas knygas.
Ekspertai pripažino, kad šešetuko knygos nėra lygiavertės, skiriasi tematika, kalbos pobūdžiu ir žanru. Giedrė Kazlauskaitė lyderiais įvardijo Herta Müller ir Grahamą Swiftą. Jurga Katkuvienė pritarė, kad H. Müller knyga „Amo sūpuoklės“ yra neginčytina lyderė dėl vertingos tematikos ir kalbos kokybės. Dalia Zabielaitė pabrėžė, kad H. Müller išsiskyrė iš kitų Nobelio premijos laureatų dėl puikios vertimo kokybės.
Šešetukas: Atrinktos Knygos
Šešetuką sudarė šios knygos:
- Kader Abdolah. „Mečetės namai“ (iš olandų k.).
- Philippe Claudel. „Pilkosios sielos“ (iš prancūzų k.).
- Herta Müller. „Amo sūpuoklės“ (iš vokiečių k.).
- Ugo Riccarelli. „Tobulas skausmas“ (iš italų k.).
- Elif Shafak. „Stambulo pavainikė“ (iš anglų k.).
- Graham Swift. „Vandenų žemė“ (iš anglų k., vertė Laimantas Jonušys).
Aptarimas
Rasa Drazdauskienė išskyrė Elif Shafak „Stambulo pavainikę“ kaip kūrinį, kurio vertę įrodys laikas. Manfredas Žvirgždas pritarė, kad ši knyga verta būti sąraše, nes dėmesio centre - dabarties momentas, pasitelkiami pasakų, mitų motyvai ir turkų bei armėnų kulinarinių tradicijų „metakalba“. Giedrė Kazlauskaitė, išgyrusi „Stambulo pavainikę“, uždavė klausimą, kodėl nekalbama apie Orhano Pamuko „Nekaltybės muziejų“. Jurga Katkuvienė nusivylė O. Pamuko pataikavimu skaitytojams, pristatant egzotiškos Turkijos gyvenimo peripetijas. Ji teigė, kad Kadero Abdolaho „Mečetės namai“ yra panaši, bet „šviežesnė“ knyga. Rasa Drazdauskienė pastebėjo, kad K. Abdolah nebruka egzotiškumo ir rašo olandų, o ne gimtąja kalba.
Taip pat skaitykite: 1970-ųjų vaikų literatūros apžvalga
Giedrė Kazlauskaitė Ugo Riccarelli’o „Tobulą skausmą“ pavadino kiek retrogradišku. Manfredas Žvirgždas teigė, kad „Tobulo skausmo“ stilius pakeri, o XIX-XX a. klasikinės prozos mokykla dar nėra pasenusi. Jurga Katkuvienė pastebėjo, kad ši knyga primins Garcíos Gabrielio Márquezo „Šimtą metų vienatvės“. Dalia Zabielaitė teigė, kad magiškasis realizmas čia labai gražiai susietas su istoriniu žanru.
Jurga Katkuvienė Philippe’o Claudelio „Pilkąsias sielas“ ir Grahamo Swifto „Vandenų žemę“ pavadino panašiomis, nes abi knygos vynioja detektyvinę intrigą. Dalia Zabielaitė teigė, kad „Pilkosios sielos“ įdomios tuo, kad rašytojas labai gražiai sujungia detektyvo ir istorinio romano žanrus, o detektyvine intriga gražiai žaidžiama iki pat pabaigos. Giedrė Kazlauskaitė džiaugėsi, kad šiame romane yra šiek tiek grotesko, kuris gelbėja nuo niūrumo. Ji taip pat teigė, kad G. Swiftas jai iš tikrųjų patiko, nes tai grynai britiška knyga su labai įdomiu siužetu.
Ilgasis Sąrašas: Knygos, Vertos Dėmesio
Sudarėme ir „ilgąjį“ sąrašą iš knygų, nepatekusių į šešetuką, bet vis tiek vertų skaitytojų dėmesio. Giedrė Kazlauskaitė Philipo Rotho „Apmaudą“ pavadino J. D. Salingerio atšvaitu. Jurga Katkuvienė nustebino, kad nemažai ilgojo sąrašo romanų buvo lygiaverčių. Ji džiaugėsi Jaceko Dehnelio „Liale“ ir Serhijo Žadano knyga „Anarchy in the UKR“.
Kriterijai ir Tikslai
LLVS ekspertai, atrinkdami šešias knygas, vadovavosi šiais kriterijais:
- Grožinė šiuolaikinė užsienio literatūra: suaugusiųjų proza, dramaturgija, poezija, literatūrinė eseistika.
- Kūrinio originalas pirmąkart išleistas užsienyje ne seniau nei prieš 30 metų.
Ekspertai pabrėžė, kad nei knygų perkamumas, nei tiražų dydis, nei leidyklų reklama, nei liaupsės užsienyje jų sprendimui neturėjo įtakos.
Taip pat skaitykite: Rizikos vertinimo metodika
Skaitytojų Balsavimas ir Rytų Tematikos Knygos
Skaitytojai aktyviai palaikė abi rytų tematikos knygas: Elif Shafak romanas „Stambulo pavainikė“ surinko 20% balsų ir atsidūrė antrojoje vietoje; Kadero Abdolaho knyga „Mečetės namai“.
Leidybinių Metų Apžvalga ir Rekomendacijos
Literatūros vertėjų sąjunga atkreipė dėmesį ir į rekomenduojamų klasikos bei kitų reikšmingų verstinių knygų sąrašą. Taip pat skaitytojai galėjo rasti daugiau rekomenduojamų šiuolaikinių knygų, kurios į šešetuką nepateko, bet galėjo būti įdomios ir vertos paskaityti.
Vaikų Literatūros Apžvalga ir Tendencijos
Analizuojant 2010 m. vaikų literatūrą, galima pastebėti, kad didelis dėmesys buvo skiriamas verstinėms knygoms. Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga antrus metus rengė Metų verstinės knygos rinkimus, siekdama padėti skaitytojams atrinkti reikšmingus pasaulio literatūros kūrinius. Ekspertai iš visų 2010 m. išleistų grožinių verstinių knygų atrinko šešias, vadovaudamiesi tam tikrais kriterijais.
Vaikų Knygų Populiarumas
Praeitų metų vasarą skaitančiajai suaugusiųjų bendruomenei buvo pateiktas 500 vaikų, paauglių ir jaunimo knygų, išleistų nuo XIX a. vidurio iki šių dienų, sąrašas. Juo remiantis buvo galima viešai virtualioje erdvėje balsuoti už labiausiai įsiminusias, meniniu ir ugdomuoju požiūriu vertingas knygas. Rinkimuose dalyvavo beveik 2000 žmonių - 40 proc. jų sudarė mokytojai ir bibliotekininkai, taip pat aktyviai balsavo tėvai ir vaikų literatūros entuziastai. Atskirai už knygas balsavo ir šešiolika vaikų literatūros žinovų: vaikų literatūros dėstytojų ir doktorantų bei šia sritimi nuosekliai besidominčių mokytojų, bibliotekininkų, literatūrologų.
Žvilgtelėjus į sąrašą akivaizdu, kad ne veltui Lietuva vadinama lyrikų kraštu. Pirmajame sąrašo dešimtuke karaliauja eiliuoti tekstai - net 8 iš 10 pozicijų užima poezija, poemos ir eiliuotos pasakos, o pirmose vietose atsidūrė Salomėjos Nėries „Eglė Žalčių karalienė“, Sigito Gedos „Baltoji varnelė“ ir Maironio „Jūratė ir Kastytis“. Iš viso eiliuotų knygų į šimtuką pateko net 30. Likusios dvi knygos pirmajame dešimtuke yra pasakos.
Taip pat skaitykite: Literatūros pasaulis vaikams
Net 65 sąrašo knygos yra išleistos sovietmečiu - tai daugeliui tikrai girdėta lietuvių vaikų literatūros klasika, sukurta Eduardo Mieželaičio, Ramutės Skučaitės, Kazio Sajos ir kitų. 14 knygų išleistos jau XXI a., likusios - XIX a. pabaigos, ikikarinės, tarpukario bei paskutiniojo XX a. dešimtmečio knygos. Seniausia sąrašo knyga - Motiejaus Valančiaus „Vaikų knygelė“ (1868); prie jos glaudžiasi Žemaitės „Rinkinėlis vaikams“ (1904), Vinco Pietario „Lapės gyvenimas ir mirtis“ (1905).