16-oji nėštumo savaitė - tai metas, kai būsimoji mama jaučia vis stiprėjantį ryšį su savo kūdikiu. Šiuo laikotarpiu vyksta intensyvi vaisiaus raida, o moters organizme - svarbūs pokyčiai. Vienas iš esminių aspektų, užtikrinančių sveiką nėštumo eigą, yra reguliarūs kraujo tyrimai. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie tyrimai yra svarbūs 16-ąją nėštumo savaitę, ką jie parodo ir kaip jie susiję su kūdikio vystymusi.
Kūdikio vystymasis 16-ąją nėštumo savaitę
16-ąją nėštumo savaitę kūdikis sparčiai auga ir tobulėja. Jo ūgis siekia apie 11,6 cm, o svoris - apie 100 gramų. Palyginimui, jis yra maždaug avokado dydžio. Kūdikis aktyviai juda gimdoje, plaukioja, spardosi, todėl moteris gali pradėti jausti pirmuosius judesius. Dažnai jie apibūdinami kaip drugelio plasnojimas, spragėsių spraginėjimas ar dujų burbuliavimas pilve.
Alfa-fetoproteino tyrimas (AFP)
16-18 nėštumo savaitę (kai kurių šaltinių duomenimis 15-20 savaitę) rekomenduojama atlikti alfa-fetoproteino (AFP) tyrimą. Tai kraujo tyrimas, kuris gali parodyti vaisiaus apsigimimus, tokius kaip Dauno sindromas. Svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, ar šis tyrimas yra reikalingas. Tačiau prieš atliekant tyrimą, verta pagalvoti, ką darysite, jei rezultatai rodys galimą apsigimimą.
Kiti svarbūs tyrimai 16-ąją nėštumo savaitę
Be AFP tyrimo, 16-ąją nėštumo savaitę gali būti atliekami ir kiti svarbūs kraujo tyrimai, siekiant įvertinti motinos ir vaisiaus būklę:
- Šlapimo pasėlio tyrimas besimptomei bakteriurijai nustatyti: šis tyrimas atliekamas 12+0-16+6 nėštumo savaitę, prieš siunčiant nėščiąją pas gydytoją akušerį ginekologą. Jeigu šlapimo pasėlio tyrimas besimptomei bakteriurijai nustatyti neigiamas, šis tyrimas nekartojamas, o bendras šlapimo tyrimas gali būti atliekamas nuo 24+0 nėštumo savaitės. Jeigu šlapimo pasėlio tyrimas besimptomei bakteriurijai nustatyti teigiamas (yra bakterijų augimo požymių), tyrimas tęsiamas - atliekama antibiotikograma.
- Bendras kraujo tyrimas: tai pats pirminis profilaktinis laboratorinis kraujo tyrimas, rodantis eritrocitų, trobocitų, leukocitų kiekius, tūrį, formą, pasiskirstymą pagal rūšį. Jei visi bendro kraujo tyrimo rodikliai yra normos ribose, tai galima teigti, kad išsityręs asmuo daugelio ligų atžvilgiu yra sveikas. BKT parodo uždegimus, padeda atskirti bakterinės kilmės ir virusinės kilmės infekcijas. Parodo mažakraujystę.
- Glikemijos tyrimas: Tiriant glikuoto hemoglobino kiekį eritrocito ląstelėje, galima spręsti apie tai koks vidutiniškai buvo paciento cukraus kiekis kraujyje 2-3 mėnesių laikotarpiu.
- Kraujo grupės ir Rh faktoriaus nustatymas: nustatoma kraujo grupė ir rezus (Rh (D)) faktorius pirmojo apsilankymo metu. Jei moters Rh (D) faktorius neigiamas, tai 12 sav. ir 27+0-28+6 sav. paimamas kraujo tyrimas Rh (D) antikūnams nustatyti. Jei antikūnų nerandama, 28-30 sav. 24-28 sav. 11+0-13+6 sav. 18+0-20+0 sav.
- Rh antikūnų nustatymas: jei moteris Rh (-), o vyras Rh (+). Jeigu moters kraujo grupė yra Rh(-), o jos partnerio kraujo grupė yra Rh(+), kūdikis gali būti Rh(+). Jeigu šis tyrimas buvo teigiamas, tai reiškia, jog motina, kurios kraujas yra Rh- gamina antikūnius prieš Rh+ vaisių. Šie antikūniai gali pereiti per placentos barjerą ir sunaikinti vaisiaus eritrocitus dar prieš vaisiaus gimimą arba jo gimimo metu.
- PRISCA I arba II: Kompleksas kraujo tyrimų, kuriuo siekiama išsiaiškinti būsimo vaikelio kai kurių apsigimimų riziką. PIRMĄJĮ nėštumo trimestrą (PRISCA-I) - nuo 11 iki 13 +6 d. nėštumo savaitės. Optimalus tyrimo atlikimo laikas - 11-12 nėšt. sav. RegistracijaANTRĄJĮ nėštumo trimestrą (PRISCA-II) - nuo 14 + 3 d. iki 22 nėštumo savaitės. Optimalus tyrimo atlikimo laikas - apie 15-16 nėšt. sav.
- Skydliaukės funkcijos tyrimai: Vertinant skydliaukės hormonų tyrimus, kraujyje nustatomas laisvų FT4 ir FT3 kiekis, nes tik su plazmos baltymais nesusijungę hormonai yra biologiškai aktyvūs. Diagnostika pagrįsta skydliaukės hormonų kiekio kraujyje nustatymu. Taigi, esant tirotoksikozei, bus dideli FT4 ar FT3 kiekiai ir mažai TTH. Skydliaukės hormonų normos skiriasi kiekvieną nėštumo trimestrą.
- Tyrimai dėl lytiškai plintančių ligų: Rekomenduojamas toms, kurios turi lytiškai plintančių ligų rizikos veiksnių Chlamydia trachomatis, Neisseria gonorrhoeae, Trichomonas vaginalis, Mycoplasma hominis, Mycoplasma genitalium, Ureaplasma urealyticum.
- RPR ir TPHA tyrimai sifilio diagnostikai
- Tyrimas dėl ŽIV
Amniocentezė
Jeigu AFP tyrimo rezultatas teigiamas arba moters amžius yra daugiau nei 35 metai, tarp 15 ir 18 savaičių gali būti atliekama amniocentezė - tai vaisiaus vandenų tyrimas nėštumo metu. Šio tyrimo metu punkcine adata per pilvo sieną paimama 15-20 ml vaisiaus vandenų biocheminiam arba genetiniam ištyrimui. Paprastai jis atliekamas siekiant atmesti vaisiaus vystymosi sutrikimus. Apie šį invazinį tyrimą reikėtų pasitarti su savo ginekologu, nes jis kelia pavojų vaikeliui, tad nepatartina jo daryti „šiaip sau“.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Kūno pokyčiai ir savijauta 16-ąją nėštumo savaitę
16-ąją nėštumo savaitę dėl nuolatos augančio pilvuko gali būti nepatogu miegoti ant pilvo. Gydytojai rekomenduoja nemiegoti ir ant nugaros, nes tai gali padidinti spaudimą tuščiajai venai ir sukelti nugaros skausmus. Patogiausia miegoti ant šono, ypač kairiojo.
Darbų sąrašas 16-ąją nėštumo savaitę
- Pasisverkite. Kiekvienos savaitės svorį užsirašykite, kad galėtumėte stebėti prieaugį.
- Fotografuokitės. Jeigu fotografuojatės kas savaitę, tai bus jau vienuoliktoji pilvelio nuotraukėlė. Jei fotografuojatės kas mėnesį - tai bus jau ketvirtoji augančio pilvelio nuotrauka.
- Paatostogaukite. Šis nėštumo laikotarpis yra pats dėkingiausias, jeigu planuojate kur nors išvykti atostogų.
Infekcijos nėštumo metu
Nerekomenduojama visas nėščiąsias tirti dėl citomegalo viruso ar toksoplazmozės. Šios infekcijos vaisiui yra pavojingos, tačiau gydymo veiksmingumas ir saugumas neįrodyti. Veiksmingiausia laikytis profilaktinių priemonių: plauti rankas po kontakto su gyvūnais, prieš ruošiant ar pateikiant maistą, tinkamai termiškai paruošti mėsos ir žuvies produktus, plauti vaisius ir daržoves.
- Toksoplazmozė (Toxoplasma gondii). Nėščiajai I-ame nėštumo trimestre susirgus toksoplazmoze, liga gali sukelti vaisiaus apsigimimą, savaiminį persileidimą, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus augimo sulėtėjimą ar žūtį gimdoje.
- Raudonukė. Vaisius jautrus raudonukės virusui pirmus 3 nėštumo mėnesius. Užsikrėtus nėštumo metu vaisiui išsivysto sisteminė infekcija vystymosi/ formavimosi pažeidimai: katarakta, kurtumas, širdies ydos, sklaidos sutrikimai, mokymosi sutrikimai, kepenų ir blužnies padidėjimas, hepatitas, ausų defektai, mažas svoris.
- Citomegalo viruso (CMV) sukelta infekcija. Užkrėstam naujagimiui būdingas sulėtėjęs vystymasis, galvos smegenų, akių, vaisiaus organų pažeidimai, širdies ydos.
- Hepatitas B. Nėščiajai sergant ūmia ar aktyvia lėtine infekcija, nėštumo metu vaisius užkrečiamas 5 proc., gimdymo metu - 95 proc. atvejų. Virusu užkrėsti naujagimiai suserga besimptomiu lėtiniu hepatitu. Liga sukelia kepenų uždegimą, cirozę, kuri vėliau gali išvirsti į kepenų vėžį.
- Gonorėja. Šia liga sergančios moterys skundžiasi išskyromis iš makšties.
- Chlamidiozė. Kadangi dauguma atvejų būna besimptominiai, didžioji dalis pacientų lieka nediagnozuoti.
- B grupės beta hemolizinis streptokokas (BGS). Randamas makštyje apie 20 proc. nėščiųjų. Diagnozuojama atliekant pasėlį po 35 nėštumo savaitės.
- Ureaplasma urealyticum. Sukelia vyrams uretritus - šlaplės uždegimus, moterims cervicitus - gimdos kaklelio uždegimus.
- Mycoplasma hominis PGR / Mycoplasma genitallium PGR: Mikoplazmos sunkiai pasiduoda gydymui, jos neturi sienelės, todėl nejautrios vaistams, veikiantiems į sienelės receptorius.
Tinkama priežiūra nėštumo metu
Sužinojus apie nėštumą, svarbu laikytis holistinio požiūrio, kuris apima tiek fizinę, tiek emocinę gerovę. Svarbu kuo greičiau apsilankyti pas savo gydytoją ginekologą. Vėliau nėštumo metu apsilankymai pas gydytoją yra reguliarūs - antrąjį trimestrą (13-28 nėštumo savaitės) - kartą per mėnesį, trečiąjį trimestrą (29-40 nėštumo savaitės) - kas dvi savaites, o vėliau - kas savaitę. Taip pat iki 12 nėštumo savaitės reikėtų apsilankyti ir pas savo šeimos gydytoją bei odontologą, o moterims, kurios serga cukriniu diabetu ar turi kitų endokrininių sutrikimų - pas gydytoją endokrinologą. Kai yra padidėjusi genetinių ligų rizika, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju genetiku.
Svarbu valgyti subalansuotą maistą - daug vaisių, daržovių, viso grūdo produktų, baltymų bei sveikųjų riebalų ir gerti pakankamai vandens (apie 8 stiklines per dieną). Nėštumo metu reikėtų vengti žalios mėsos ir žuvies, nepasterizuoto pieno ir sūrio, kiaušinių su skystu tryniu, perdirbtos mėsos, sūraus maisto, cukraus, saldumynų, sočiųjų riebalų ir perdirbtų produktų. Reikėtų nepamiršti ir fizinio aktyvumo - reguliariai mankštintis bent 30 min. per dieną, 5 kartus per savaitę, pasirinkus tinkamą ir saugią fizinę veiklą, pavyzdžiui, ėjimą, plaukimą ar nėščiųjų jogą. Taip pat svarbu skirti dėmesio kokybiškam poilsiui - apie 8 val. miego per naktį, vengti streso bei atsipalaiduoti.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
Taip pat skaitykite: Skubios kontracepcijos tablečių veikimas