Šiame straipsnyje aptariama situacija, kai naujagimio kraujo grupė yra RhD neigiama, o motinos - RhD neigiama. Aptarsime galimus pavojus, diagnostikos būdus ir prevencines priemones, susijusias su rezus konfliktu.
Rezus konfliktas: kas tai?
Serologinio konflikto rizika atsiranda, kai nėščioji yra Rh neigiama (Rh-), o kūdikio tėvas - Rh teigiamas (Rh+). Tokiu atveju yra 50% tikimybė, kad vaisius paveldės teigiamą rezus faktorių (Rh+). Jei vaisius yra Rh teigiamas, o motina Rh neigiama, gali išsivystyti rezus konfliktas. Tai reiškia, kad motinos organizmas gali pradėti gaminti antikūnus prieš vaisiaus eritrocitus, jei į motinos kraujotaką pateks vaisiaus kraujo ląstelių su teigiamu rezus faktoriumi (Rh+). Dažniausiai tai įvyksta gimdymo metu arba po jo, kai atsiskiria placenta.
Pavojai mamai ir vaisiui
Jei moteris, kurios kraujyje nėra rezus D faktoriaus (Rh-), nešioja kūdikį, kurio kraujyje yra rezus D faktorius (Rh+), nėštumo metu gali kilti pavojus. Tai ypač aktualu ne pirmojo, o vėlesnių nėštumų metu. Esant tam tikriems veiksniams (persileidimui, nėštumo nutraukimui, kraujavimui nėštumo metu, negimdiniam nėštumui, pilvo traumoms ar procedūroms nėštumo arba gimdymo metu), į motinos kraujotaką gali patekti rezus teigiamo vaisiaus eritrocitų.
Kadangi moters organizme nėra D antigenų, imuninė sistema tuos eritrocitus atpažįsta kaip svetimkūnius ir pradeda gaminti antikūnus. Dažniausiai pirmojo nėštumo metu konfliktas didelių problemų nesukelia, tačiau susiformuoja "imunitetas" rezus D faktoriui ir pasigamina specialūs antikūnai prieš rezus D faktorių. Šie antikūnai yra labai smulkūs ir praeina pro placentą į vaisiaus kraujotaką. Jei vėlesnių nėštumų metu moteris nešioja rezus D teigiamą vaisių, mamos imuninė sistema ima naikinti vaisiaus eritrocitus, išsivysto vaisiaus mažakraujystė, pažeidžiami vidaus organai, organizme ima kauptis skysčiai, sutrinka širdies veikla, pažeidžiamos vaisiaus smegenys. Kuo anksčiau prasideda pažeidimas, tuo blogesnė išeitis, vaisius gali žūti.
Hemolizinė liga
Motinos organizmas prieš vaiko eritrocitus kovojančius antikūnus ima gaminti tik tuomet, kai į motinos kraują patenka kūdikio kraujo ląstelių su teigiamu rezus (Rh+). Tai paprastai nutinka vykstant gimdymui arba po jo, dažniausiai, kuomet atsiskiria placenta. Hemolizinės ligos simptomai ne visada akivaizdūs, ypač jei liga nėra sunkios formos.
Taip pat skaitykite: Kaip gydyti pienligę?
- Anemija: Nėščiosios imuninei sistemai naikinant vaisiaus eritrocitus vystosi anemija (mažakraujystė). Po gimimo, anemija gali išduoti labai tankus kūdikio kvėpavimas, išblyškusi oda, prastas apetitas.
- Gelta: Yrant eritrocitams vaisiaus organizme kaupiasi šalutinis jų irimo produktas - pigmentas bilirubinas. Prasideda hemolizinė gelta, kuri ypač sustiprėja gimus naujagimiui.
- Vandenė: Dėl anemijos gali kilti vaisiaus hipoksija (deguonies stoka), gali būti pažeisti vaisiaus vidaus organai. Gimęs naujagimis kenčia nuo kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumo, edemos (skysčių susikaupimo audiniuose), berniukams pasireiškia kapšelio vandenė. Labai sunkiais atvejais nustatomas ascitas (skysčių susikaupimas pilvaplėvės ertmėje), hidroperikardas (skysčių susikaupimas širdyje).
Kaip nustatoma vaisiaus kraujo grupė?
Praktiškai neįmanoma nustatyti vaisiaus kraujo grupės nėštumo metu. Kai nėščioji yra Rh neigiama, medikai ją atitinkamai prižiūri. Įvykus tam tikriems nutikimams nėštumo metu, skiriama profilaktika ir laiku suleidžiamas anti-D imunoglobulinas. Jei tėtis ir mama yra Rh neigiami, vaisius negali turėti teigiamos kraujo grupės, todėl rizikos nėra ir profilaktika nėra būtina. Tačiau yra situacijų, kai moters vyras ir vaisiaus tėvas būna skirtingų kraujo grupių, todėl tokiu atveju profilaktika taip pat būtina.
Jei tėčio grupė yra Rh teigiama, dalis vaisių bus Rh neigiamos kraujo grupės, kita dalis - teigiamos. Iki gimimo to nustatyti negalima. Todėl visoms moterims, kurių kraujo grupė Rh neigiama, įvykus minėtiems nelaimingiems atsitikimams, arba po gimdymo nustačius naujagimio kraujo grupę ir jeigu ji yra Rh D teigiama, profilaktiškai suleidžiamas anti-D imunoglobulinas.
Jei nieko panašaus nenutiko, ištiriami antikūnai nėštumo pradžioje. Jei jų nėra, tyrimas pakartojamas apie 28-32 nėštumo savaitę. Jei vėl nerasta, reiškia, kad šio nėštumo metu imunizacija neįvyko ir jokių problemų nebuvo. Vaisiaus eritrocitų patekimo į moters organizmą tikimybė didėja kartu su nėštumu, todėl trečiame trimestre bet kokiu atveju suleidžiamas anti-D imunoglobulino profilaktiškai visoms Rh D neigiamos grupės nėščiosioms.
Jeigu nėštumo metu nustatoma, kad yra antikūnų, profilaktiką taikyti beprasmiška. Tada belieka stebėti vaisių ir jo būklę, gydyti jį dar gimdoje, kiek įmanoma, kad vėliau būtų išvengta sunkių pasekmių. Jei gydymas nepadeda, matoma, kad būklė blogėja, galvojama apie nėštumo užbaigimą ir gimdymą. Tas pats ir jei randama antikūnų prieš rezus D antigeną nėštumo pradžioje - profilaktika nebetaikoma, vaisius stebimas, nėštumas tampa labai didelės rizikos.
Profilaktika ir gydymas
Kad būtų išvengta hemolizinės ligos, moteriai pastojus nustatoma jos kraujo grupė. Jeigu nėščiosios kraujo grupė turi rezus neigiamąjį faktorių (Rh-), tiriama, ar jos kraujyje nėra antikūnų prieš rezus teigiamąjį faktorių (Rh+). Jeigu antikūnų nėra, nėščiajai 28-ąją nėštumo savaitę suleidžiama anti-D imunoglobulino. Jeigu rezus neigamą faktorių (Rh-) turinčiai moteriai gimsta rezus teigiamą faktorių (Rh+) turintis naujagimis, jai pakartotinai suleidžiamas anti-D imunoglobulinas. Jis skirtas sunaikinti gimdymo metu į motinos kraujotaką patekusias kūdikio kraujo ląsteles su teigiamu rezus (Rh+).
Taip pat skaitykite: Viskas apie Apgar skalę
Nėra leidžiami jokie preparatai gimdymo metu, bet suleidžiama per trečia trimestrą ir po gimdymo. Kai naujagimis gimsta, nustatoma jo kraujo grupė ir jei ji yra rezus D teigiama, moteriai suleidžiamas imunoglobulinas.
Jei kūdikiui viskas gerai - nieko. Kūdikiui, kuris gimsta su teigiama kraujo grupe, ir visą nėštumą buvo stebėtas, nes buvo prasidėjęs rezus konfliktas, be abejo, taikomas gydymas ir dažniausiai toks nėštumas užbaigiamas anksčiau. Kartais reikia labai sudėtingų veiksmų ir procedūrų, kad būtų išgelbėta kūdikio gyvybė. Bet jei nėštumo ar juo labiau ankstesnių nėštumų metu moteris nebuvo imunizuota, rizika minimali.
Kiti gydymo būdai
Jeigu antikūnų koncentracija didelė arba vis didėja, atliekama amniocentezė (vaisiaus vandenų tyrimas), siekiant nustatyti bilirubino koncentraciją ir įvertinti hemolizinės ligos sunkumą. Jei tyrimų rezultatai prastėja, gali būti keliomis savaitėmis paankstinamas gimdymas jį skatinant ar atliekant Cezario pjūvio operaciją.
Rezus imunizacijos dažnumas ir diagnostika
Nuo 1968 metų, kai pradėta taikyti visuotinė anti D imunoprofilaktika, rezus imunizacijos rizika sumažėjo iki 0,2 proc. Taikant šiuolaikines priemones laiku ir vietoje, rizika yra labai maža. Rezus imunizacija nustatoma, jei nėščiosios kraujyje nustatomi antikūnai prieš rezus D faktorių.
Rezus neigiamų žmonių dažnis priklauso nuo rasės: tarp baltaodžių neigiamą kraujo grupę turi apie 15 proc. žmonių, tarp azijiečių ir amerikos indėnų apie 1-2 proc., afroamerikiečių 7-8 proc. Rezus D faktoriaus imunizacija yra pati dažniausia ir rimčiausia, tačiau egzistuoja dar apie 50 įvairių eritrocitų antigenų galinčių sukelti nėščiosios imunizaciją.
Taip pat skaitykite: Vaikų mezginiai
Laboratoriniai tyrimai nėštumo metu
Nėštumo laikotarpiu itin svarbu tinkama nėščiosios ir kūdikio vystymosi priežiūra, įvertinant visus veiksnius, galinčius turėti įtakos jo sveikatai gimus ir ateityje.
Privalomi tyrimai pirmame nėštumo trimestre:
- Automatinis kraujo tyrimas (bendras kraujo tyrimas): profilaktiškai atliekamas bent 3-4 kartus nėštumo laikotarpiu.
- Automatinis šlapimo tyrimas.
- Gliukozės tyrimas.
- Hepatito B (HbsAg) tyrimas.
- Jeigu nėščiosios rezus faktorius RhD (-), o vyro rezus faktorius RhD (+), antrojo nėštumo metu tokioms moterims papildomai atliekami tyrimai pirmajame trimestre ir 27-28 nėštumo savaitę dėl rezus (RhD) antikūnų - netiesioginė kumbso reakcija.
Rekomenduojami tyrimai pirmame nėštumo trimestre:
- Rubella IgG antikūnų tyrimas: imunitetui prieš raudonukę įvertinti.
- Toxoplasma gondii IgG ir IgM antikūnų tyrimai: parodo, kad buvote ar esate užsikrėtusi toksoplazmoze.
- CMV IgG ir IgM antikūnų tyrimai: rodo esamą ar buvusią citomegalo viruso infekciją.
- Tymų IgG antikūnų tyrimas: imunitetui prieš tymus įvertinti.
- PRISCA (prenatal risk calculation) tyrimas: įvertinama vaisiaus chromosominių ligų ar kitų apsigimimų rizika.
- Neinvazinis prenatalinis tyrimas (NIPT): neinvazinis mamos kraujo tyrimas dėl vaisiaus genetinių ligų rizikos.
Naujagimių gelta
Naujagimių gelta pasireiškia 60-80 proc. visų naujagimių. Neišnešiotiems naujagimiams ji pasitaiko dažniau. Gelta atsiranda per pirmąsias 2-3 gyvenimo paras. Gelta skirstoma į fiziologinę ir pataloginę. Jeigu naujagimis pagelsta pirmąją gyvenimo parą, tai greičiausiai yra pataloginė gelta ir gydytojai turi ieškoti priežasties, sukėlusios šį susirgimą. Gelta dėl kraujo rezus faktoriaus netapatumo tarp mamos ir naujagimio pasitaiko rečiau, nes mamos, kurios turi neigiamą rezus faktorių yra tiriamos ir joms suleidžiamas anti-D imunoglobalinas 28 nėštumo savaitę. Dažnesnė gelta gali būti dėl kraujo grupių netapatumo. Jeigu mamos kraujo grupė yra O, o naujagimio A arba B, irgi gali atsirasti ryškesnė gelta dėl hemolizės.
Rezus sistema: kas tai?
Rezus (Rh) sistema yra viena iš svarbiausių kraujo grupių sistemų, kuri nustato tam tikro antigeno (baltymo) buvimą ar nebuvimą raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) paviršiuje. Šis antigenas yra vadinamas Rezus D (RhD) antigenu. Jei šis antigenas yra eritrocitų paviršiuje, asmuo laikomas Rh teigiamu (Rh+); jei jo nėra, asmuo laikomas Rh neigiamu (Rh-).
Rh sistemos tyrimas atliekamas prieš kraujo perpylimą, nėštumo metu (motinoms, kurios yra Rh neigiamos), prieš organų ir audinių transplantaciją ir rizikos grupėms.
Kraujo grupės paveldėjimas
Vaikai paveldi tėvų kraujo grupes, bet paveldėjimo mechanizmas yra sudėtingas. Vaiko kraujas gali būti ne tik kaip tėvų, bet ir kaip senelių, prosenelių ir proprosenelių.
tags: #naujagimio #kraujo #grupe #arhd #neigiama