Kalbos raida - vienas svarbiausių ir sudėtingiausių procesų vaiko gyvenime, pradedantis formuotis dar įsčiose ir besitęsiantis visą gyvenimą. Atkreipkite dėmesį į vaiko kalbos raidą nuo pat pirmųjų gyvenimo mėnesių. Juk kalba - vienas svarbiausių įgūdžių, kurį tobuliname nuo gimimo iki pat mirties. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius vaiko kalbos raidos etapus, nuo pirmųjų garsų iki rišlaus pasakojimo, bei atsakysime į dažniausiai tėvams kylančius klausimus.
Pirmieji žingsniai: nuo verksmo iki gugavimo (0-6 mėnesiai)
Kūdikio kalbos raida prasideda riksmu (verkimu). Pirmą savaitę nuo stipraus garso naujagimis krūpčioja, mirkčioja, nuo vidutinio - pasikeičia pulsas, kvėpavimas. Ketvirtosios savaitės pabaigoje pastebimas raminantis lopšinės poveikis. Naujagimio garsai (rėkimas, verkšlenimas) yra reakcija į išorinius ir vidinius dirgiklius. Suaugusieji į vaiko verkimą reaguoja kaip į pagalbos šauksmą. Iš rėkimo intonacijos mamos supranta, kas nutiko: vaikas alkanas, šlapias ar tiesiog nori bendrauti. Vos 1 mėnesio amžiaus sulaukusiam kūdikiui verkiant tėveliai jau gali pastebėti skirtingas intonacijas.
Labai svarbu pirmaisiais gyvenimo mėnesiais vaiką kalbinti, jam deklamuoti eilėraščius, dainuoti lopšines. Svarbu, kad vaikas girdėtų taisyklingą, įvairiausių intonacijų kalbą. Kūdikis dar nesupranta, kas jam kalbama, bet jau įsiklauso į kalbą ir pradeda vograuti.
Po poros mėnesių kūdikis pradeda tarti gomurinius garsus: kh, ag, gh, ch. Nuo ketvirtojo mėnesio garsus išmoksta tęsti (a-a-a, e-e-e). Įdomu tai, kad viso pasaulio vaikai iš pradžių taria tuos pačius garsus: a, e, o, vėliau - m, d, b, n, v ir t. Augantys kūdikėliai pradeda „kalbėti“ balsiais arba gerkliniais garsais „eche eche eche“, „he he he“, o netrukus ima guguoti ir čiauškėti, kartoja garsus „gu gu gu“, „de de de“. 2-3 mėnesių amžiaus kūdikis guguoja ir džiaugiasi savo balsu tiek būdamas vienas, tiek ir reaguodamas į tėvelius, pavyzdžiui, jiems pasilenkus virš mažylio, jį kalbinant. Antro mėnesio pabaigoje-trečio pradžioje prasideda aktyvesnis suaugusiojo ir kūdikio bendravimas. Kūdikis pradeda čiauškėti. Čiauškėjimas padeda susidaryti ryšiams tarp kalbos padargų. Čiauška ir kurti kūdikiai! Apytikriai iki šešių mėnesių įvairių tautybių kūdikiai čiauška vienodai.
Čiauškėjimas ir pirmieji žodžiai (6-12 mėnesių)
Šeštąjį mėnesį kūdikio burna pilna garsų: a-ba-ga-ba, ba-ga-ja, tei-di-di, a-va-ba. Tai jau vadinamasis čiauškėjimas. 5-6 mėnesiai. Kūdikiai pradeda tarti pirmuosius skiemenis: au, ai, eu. Šiuo metu jie jau turi suprasti dažnai vartojamus žodžius žinomoje aplinkoje, tariamus įprastine intonacija, sugeba parodyti, kur yra lėlė, mama, brolis. Kartu su čiauškėjimu atsiranda vaiko sugebėjimas mėgdžioti garsus. Kad pradėtų mėgdžioti, jis turi gerai girdėti mėgdžiotinus garsus, gerai įsiklausyti į jų tarimą. Pasistenkite rengiant, migdant, valgydinant mažylį tarti tuos pačius žodžius - aiškiai ir lėtai. Dažnai girdimus žodžius, kūdikis pradeda sieti su jam rodomu daiktu ar veiksmu. Labai svarbu, kad kūdikis galėtų stebėti suaugusiojo lūpų judesius. Mėgdžiojimas paįvairina vaiko kalbinę patirtį.
Taip pat skaitykite: Skiepijimo nuo hepatito svarba
Augantis kūdikis ne tik guguoja ar „kalba“ trumpais, vis geriau artikuliuotais garseliais, bet ir krykštauja, šūkauja, šnibžda, bando atkartoti tėvelių sakomus garsus, būtent todėl su 6-8 mėnesių amžiaus vaikučiu reikėtų bendrauti kuo daugiau. Kalbinkite vaikelį jo „kalba“, skleiskite įvairius garsus ir entuziastingai reaguokite kūdikiui pabandžius juos atkartoti. Nepamirškite ir „suaugusiųjų“ kalbos - rodykite vaikui įvairius daiktus, raiškiai ir lėtai pasakykite jų pavadinimus.
Antrąjį pusmetį kūdikis aktyviau bendrauja su suaugusiais, plečiasi jo veiklos ir pažinimo galimybės. Sėdėdamas mažylis gali daugiau matyti, atlikti įvairesnius veiksmus su žaislais. Kūno padėties pasikeitimas, dantų atsiradimas, maisto kramtymas, sudaro sąlygas sudėtingesnių garsų tarimui. Taigi kūdikio kalbos raida glaudžiai susijusi su jo motoriniu aktyvumu, fiziniu ir psichiniu vystymusi.
Maždaug 9-10 mėnesių kūdikiai pagaliau ištaria pirmuosius žodelius. Pirmieji mažylio ištarti žodžiai paprastai yra sudaryti čiauškant iš dažniausiai kartojamų garsų. Žodžius kūdikis gali pradėti tarti 10 - 11 mėnesį, nors kai kurie jau taria ir 8 - 10 mėn. Čiauškėdamas vaikas gali kreiptis į artimuosius (“mama”, “tete”), išreikšti savo norus (“do” - duok, “nio” - noriu, “ate”) ir poreikius (“am am” - valgyti ) ir t.t. Daugėja suprantamų žodžių ir vaikas jau gali parodyti šeimos narius, kūno ir veido dalis (kur akys? kur kojytė?), kasdieninės aplinkos daiktus (lempa, kėdė, batai). Baigdamas pirmuosius metus vaikas žino apie 30 (ir daugiau), dažniausiai girdimų žodžių, pažįsta paveikslėlyje nupieštus daiktus.
6-7 mėnesiai. Kūdikis čiauškėdamas vis dažniau pradeda tarti gimtosios kalbos garsus. Bendraujant nuolat girdimi garsai įtvirtinami. Nuo šiol vis svarbesnį vaidmenį atlieka klausos analizatorius. Kūdikis kas mėnesį balsių ir priebalsių taria vis daugiau. 10-12 mėnesių. Garsų sumažėja. Prasideda tylos laikotarpis - pasiruošimas prasmingam kalbėjimui. Vaikutis turi pradėti tarti pirmuosius prasmingus žodžius, garsų junginius, pažinti atskirai pavaizduotus, o pusantrų metų - ir siužetiniame paveikslėlyje nupieštus daiktus. Pirmiausia vaikas išmoksta suprasti artimiausių aplinkos daiktų pavadinimus, paskui - suaugusiųjų vardus, kūno, veido dalių pavadinimus. Vaikai sužino daugelio veiksmų ypatybių pavadinimus, vertinančius žodžius (gerai, blogai).
Per pirmuosius gyvenimo metus vaikas išmoksta pasakyti apie 10-20 žodžių.
Taip pat skaitykite: Vežimėlių atsiliepimai ir rekomendacijos
Žodyno plėtra ir sakinių formavimas (1-3 metai)
Kai kurie vienerių metų amžiaus vaikai dar visiškai nekalba, o kiti savo žodyne turi gana daug žodžių, tačiau žodyno dydis nėra svarbiausias kalbos mokymosi rodiklis. Esmė yra gebėjimas bendrauti. Viena iš sąlygų, kad vaikas sėkmingai išmoktų kalbėti, yra normaliai išsivystę kalbos mechanizmai. Vaikui gimus visi kalbos organai: liežuvis, lūpos, plaučiai ir t.t., - fiziologiškai būna susiformavę, bet naudojami lavėja toliau. Kartu bręsta ir smegenų centrai. Normaliomis sąlygomis augantis vaikas kalbėti išmoksta bendraudamas su suaugusiais žmonėmis. Jeigu kalbinio bendravimo nėra, vaikas kalbėti neišmoksta.
Vaikas ne tik išmoksta tari žodžius, sudaryti sakinius, bet ir mokosi bendrauti. Mažasis klausosi, ką kalba suaugusieji, jam patinka klausytis pasakų ir eilėraščių. Atkreipkite dėmesį, kad pasakose, kurios skirtos šiam amžiui, yra daug pakartojimų. Katinėlis eina už kalnelio net tris kartus, trys paršiukai stato tris namus, senelė vis kartoja sakinį apie dureles, kurios pačios atsidaro. Šiuolaikiniai tėvai mano, kad jei jie mokėsi „Mano batai buvo du“, tai jų vaikams reikia kažko naujo. Tačiau laiko patikrinta vaikų literatūra, natūraliai tinkanti ankstyvajam ugdymui, retai yra pakeičiama lygiaverte naujesne. Vaikams nenusibosta klausytis tų pačių pasakėlių ir eilėraštukų, dažniau atvirkščiai - jie vis prašo pasekti tą pačią pasakėlę, vėliau jau ir patys pradeda sekti, ypač jei pasakėlėje yra eiliuotų intarpų.
12-18 mėn. Vartoja žodžių, gestų derinius ir įvairias intonacijas. 18-24 mėn. Vartoja 2 žodžių sakinukus. Plečiasi žodynas.
Ankstyvajame amžiuje pasyvusis žodynas žymiai gausesnis už aktyvųjį. Vaikas pradeda suprasti ir vykdyti nurodymus, pažįsta artimuosius. Gali pasakyti apie 20 žodžių. Dažniau savo norus reiškia žodžiais, o vartojamų žodžių reikšmė gali būti plati. Vienu žodžiu gali būti vadinami keli daiktai ar veiksmai. Dėl nuolatinio domėjimosi aplinka atsiranda poreikis klausti, kas čia? Išmoksta tarti žodžius ir sudaryti sakinius. Kalba gali būti emocionali, lydima judesių. Iš trijų- keturių žodžių sudaro sakinį, kuris gramatiškai nėra taisyklingas. Išryškėja netaisyklingai tariami garsai. Pasireiškia fiziologinis šveplavimas. Pradeda atsirasti apibendrinančios sąvokos, supranta kai kuriuos prielinksnius. Maždaug 1,5-3 metų vaiko žodyne pasirodo žodžiai, iš kurių jis gali susidėlioti trumpas frazes, pavyzdžiui, „duok man gerti“, „gerti mama“ ir pan. Arčiau 3 metų jis išmoksta užduoti klausimus „Kur?“, „Kada?“, „Kodėl?“. Kai kurie vaikai praturtina savo kalbą prielinksniais. 3 metų vaikas jau bando kurti ilgesnius teiginius. Iki 3 metų amžiaus vaikas turėtų taisyklingai tarti visus balsius, nors gali būti nukrypimų, pvz., gali apkeisti balsius: ao, ea, iy, taisyklingai gebai tarti priebalsius p, b, m, f, w, k, g, t, d, gali tarti juos suminkštintais: pi, bi, mi, fi, wi, ki, gi, ti, di Šio laikotarpio pabaigoje gali pasirodyti tokie garsai kaip: s, z, c, dz kartais net ir š, č, ž dž.
1-erių sulaukęs mažylis dažnai ne tik atkartoja tėvelių kalbą, bet, atrodytų, kuria savo žodelius.
Taip pat skaitykite: Žydinčios gėlės ir kūdikių saugumas
Klausimų metas ir kalbos tobulėjimas (3-5 metai)
3-ejų metukų sulaukę vaikučiai taip pat ima klausinėti. Klausdami jie nori ne tik sužinoti naują informaciją, bet ir, pastebėję, kad klausimu lengva atkreipti dėmesį, tuo naudojasi. Pavyzdžiui, klausinėti įgudęs vaikas gali šimtus kartų rodyti į stalą ir domėtis: „Kas čia?“.
Šiuo metu stebėkite, kad vaikai nepradėtų kalbėti per greitai, tai pakankamai dažnai būna netaisyklingo kalbėjimo susiformavimo priežastimi. Neskatinkite vaikų vartodami „vaikiškus“ žodžius. Šių žodžių laikas jau praėjo, jie atliko savo vaidmenį, laikas užleisti vietą deramai tariamiems žodžiams. Bet galite vietoje sunkiai tariamo žodžio pasiūlyti lengvesnį. Tęsiasi vaikų fiziologinis šveplavimas.
4-erių metų vaiko žodynas plečiasi, jis ima kalbėti vis ilgesniais, 4-5 žodžių sakiniais, be to žodžius taria vis raiškiau, nebešvepluoja ir ištaria beveik visus garsus. Šio amžiaus vaikučiai yra tikri „kodėlčiukai“. Jie klausinėja ne tik norėdami iššaukti tėvelių reakciją, bet ir nuoširdžiai domėdamiesi aplinka. Neatstumkite žingeidaus mažylio, į jo klausimus atsakykite plačiau, naudodami daug ir įvairių žodžių, jų nesupaprastinkite, kalbėkite taisyklingai, pabrėždami detales.
Ketvirtųjų metų vaikų kalba gramatiškai gana taisyklinga, klaidų mažėja. Tinkamai vartojami linksniai, skaičiai, giminės, žodžiai tarpusavyje derinami. Sparčiai tobulėja rišlioji kalba. Pradėdami sakinį jie dažnai sako „o“, ar daro pauzę po pirmo žodžio. Tėvai gali labai prisidėti prie vaiko kalbos ugdymo be jokių specialių pratybų. Atkreipkite dėmesį į savo kalbą, kalbėkite pilnais sakiniais, net jei visiems aišku, kurį žodį turėjote mintyse. Jei kreipiatės tiesiai į vaikutį - kalbėkite lėčiau, atskirkite žodžius, reikalaukite iš vaiko to paties. Vartojamų žodžių reikšmės gana tikslios, bet šio amžiaus ir vyresni vaikai dar nesupranta daugelio žodžių perkeltinės reikšmės. Tai rodo, kad vystosi vaiko mąstymas. Žinoma, sakiniai dar neprilygsta literatūrinei kalbai.
Ketverių metų vaiko kalboje turi būti taisyklingai tariami šie garsai: s, z, c, dz. Jis nebeturėtų jų tarti suminkštintai ar iškištu tarp dantų liežuvių. Ketvirtų gyvenimo metų pabaigoje garsas r gali pasirodyti, bet gali ir nepasirodyti tai yra norma, 5 metu vaikas turi aiškiai tarti garsus š, č, ž, dž. Penkerių metų vaiko kalba turėtų būti visiškai suprantama aplinkai. Jis vis geriau susidoroja su garsais š, č, ž, dž, nors rišlioje kalboje jie gali juos iškreipti ir tarti kaip s, z, c, dz.
Pasakojimai ir pasiruošimas mokyklai (5-7 metai)
5-erių metukų vaikučiai labai dažnai išgyvena transformaciją - klausinėjantis „kodėlčiukas“ virsta plepučiu „pasakoriumi“. Vaikas turėtų sugebėti be vargo palaikyti pokalbį, papasakoti apie savo dieną, atpasakoti pasakos ar filmuko siužetą. Dažniausiai penkiamečiai tai daro labai entuziastingai - jie nuolat plepa, pasakoja būtas ir nebūtas, dažnai sunkiai suprantamas, nei pradžios, nei pabaigos neturinčias istorijas.
Penkiamečių pasakojimai dažnai be pradžios ir pabaigos, šokinėjama nuo vieno įvykio prie kito, keičiami ir painiojami erdvės bei laiko vaizdiniai. Klausytojo klausimai sukelia nepasitenkinimą. Prieš pradedant lankyti mokyklą, vaiko žodynas vis labiau artėja prie suaugusiųjų. Tobulėja sudurtinių žodžių daryba. Tėveliams reikėtų atkreipti dėmesį į išlikusius tarimo trūkumus. Jie gali peraugti į rašytinę kalbą. Vaikai, lankantys darželį, per specialias pratybas yra mokomi atskirti žodžio ribas, skiemenuoti, nurodyti garso vietą žodyje. Plečiantis pažinimo interesams, vaikas pradeda naudotis kontekstine kalba. Norint ją suprasti, nebūtina žinoti situaciją. Vyresnio amžiaus vaikams atsiranda būtinybė paaiškinti žaidimo taisykles, o aiškinant būtina nuosekliai išdėstyti faktus, nurodyti pagrindinius ryšius. Nors išsamų aiškinimą priešmokyklinukai dažnai pakeičia paprastesne situacine kalba. Taip atsitinka dėl besibaigiančios išorinės kalbos perėjimo į vidinę. Tai nėra blogai. Vaikai lengviau sugalvoja siužetą, vartoja vertinančių posakių. Bet pratybų metu kalba kur kas primityviau.
Pradėjęs kalbėti pirmaisiais gyvenimo metais mažylis moka tik keliasdešimt žodžių, tačiau ilgainiui jo žodynas tobulėja ir 6-erių sulaukęs vaikas vartoja apie 10 tūkst. Vaikai, nors moka ir gali pasakyti labai daug, gerokai dažniau tyli, užsisklendžia, nurimsta. Į mokyklą pradėjusiam eiti vaikui kalba yra išskirtinai svarbi. Per pirmuosius dvejus vaiko vystymosi metus susiformuoja ekspresyvi kalba. Vaikas kalbos garsais, ženklais ir simboliais sugeba perteikti žodinę prasmę. Vėliau kūdikio kalboje atsiranda pavieniai žodžiai, virstantys sakiniais.
Kalbos raida paprastai vystosi iki šešerių metų.
Kalbos raidos sutrikimai ir pagalba vaikui
3-ejų metukų vaiko kalboje jau galima pastebėti sutrikimų, pavyzdžiui, mikčiojimą (jis gali pasireikšti ir anksčiau, nuo 2-ejų metų, arba vėliau - nuo 4-5-erių).
Jei jūsų vaiko kalbos vystymasis, lyginant su kitais jo amžiaus vaikais, labai atsilieka. Sunku pritaikyti moksliškai pagrįstus vidurkius, todėl stebėkite vaiko bendraamžius. Nederėtų pradėti neigti vaiko kalbos būklės ir galvoti - „išaugs“ , nereikia ir panikuoti, kad čia kas nors ypatingai blogo. Patyręs logopedas paprastai gali atsakyti į šiuos klausimus labai kvalifikuotai. O jei reikia, neabejotinai padės. Pagalba gali būti profesionali. Nereikėtų pasikliauti legendomis, kad vaikai nuo trejų metų staiga pradeda kalbėti. Iš tikrųjų niekas nesuskaičiavo, kiek iš tokių vaikų vėliau turėjo mokymosi problemų. Nors yra buvę, kad vaikai iš karto pradeda kalbėti sakiniais. Bet kaip bus jūsų vaikui - niekas nežino. Beje, kartais užtenka 3-6 užsiėmimų ir, jei kalbėjimo sutrikimas yra lengvas, vaiko kalba pasitaiso. Jei delsite, yda tik stiprės. Ištaisyti 3-4 metų vaiko šveplavimą kur kas lengviau ir trunka trumpiau negu šešerių. Tada kalbėjimo įgūdžiai jau būna labai stipriai automatizuoti.
Vyresnių vaikų kalbos sutrikimai ir defektai, nesugebėjimas įvaldyti tam tikrų kalbos garsų tarimo vadinami kalbos raidos vėlavimu. Negalite jų ignoruoti, ar laukti, kol vaikas iš jų „išaugs“.
Dažniausi kalbos sutrikimai:
- Vėluojanti kalbos raida
- Fonologiniai kalbos sutrikimai
- Hipernosinumas
- Balso sutrikimai
- Garsų tarimo sutrikimas
- Mikčiojimas
Kaip padėti vaikui lavinti kalbą?
- Kalbėkite su vaiku
- Skatinkite smulkiąją motoriką
- Skaitykite knygas
- Žaiskite žaidimus
- Mokykitės eilėraščių
- Skatinkite pastebėti detales, ypatybes
- Perfrazuokite vaiko tariamus sakinius, pabrėžiant praleistus garsus
Vaikas auga dvikalbėje aplinkoje
Dvikalbėje aplinkoje augantys vaikučiai „atsilieka“, kalba prasčiau nei bendraamžiai, painioja skirtingas kalbas, tačiau tikrai nereikia sunerimti - vaikas po truputį tobulės, skirtingos kalbos „susidėlios į lentynėles“. Dvikalbystė, nors ankstyvame amžiuje tėvelius gąsdina, bet yra labai naudinga vaiko analitiniam mąstymui (reikia įvertinti kada, kurią kalbą vartoti, suvokti jų skirtumus), atminčiai (tenka išmokti dvigubai daugiau žodžių), be to ateityje šiems vaikučiams lengva išmokti dar daugiau kalbų.
Praktiniai patarimai tėvams
- Bendraukite su vaiku nuo pat gimimo. Kalbėkite, dainuokite, skaitykite knygeles.
- Atsakykite į vaiko klausimus. Net jei jie kartojasi, būkite kantrūs ir paaiškinkite.
- Sukurkite kalbai palankią aplinką. Leiskite vaikui bendrauti su kitais vaikais, lankykite renginius, kuriuose skatinamas kalbos lavinimas.
- Neskubinkite vaiko. Kiekvienas vaikas vystosi individualiu tempu.
- Jei nerimaujate dėl vaiko kalbos raidos, kreipkitės į specialistus. Logopedas įvertins situaciją ir patars, kaip padėti vaikui.
- Venkite mažybinių formų.
- Pirmenybę teikite gimtajai kalbai.
- Leiskite vaikui klausytis lietuviškų vaikiškų dainelių.
- Skaitykite vaikui knygas prieš miegą.